Per praėjusius metus daugelis didžiųjų šalies ligoninių atsisakė pacientų registravimo pas gydytojus per sergu.lt tinklapį ir perėjo prie Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemos per e.sveikatos portalą. Nuo balandžio sergu.lt tinklapio apskritai neliks. Visgi ir su IPR bėdų yra: sistema nepatogi, todėl didžioji dalis pacientų vis dar registruojasi telefonu, pasitaiko atvejų, kai du pacientai užregistruojami vizitui tuo pačiu metu, pas tą patį gydytoją.
Registrų centro (RC) Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatė, kad šiandien iš 900 šalyje esančių sveikatos priežiūros įstaigų tik penktadalis yra visiškai prisijungusios prie IPR sistemos.
Dar virš 200 įstaigų yra pasirašiusios sutartis dėl prisijungimo ir artimiausiu metu pacientų registraciją pradės vykdyti tik per e. sveikatą. D. Vilytė tikina, kad pagrindinis IPR sistemos privalumas yra tas, kad pacientai nebegali piktnaudžiauti registruodamiesi pas gydytojus, nes nebėra galybės tai pačiai paslaugai imti talonų skirtingiems laikams.
Kitas aspektas, kad naudodamasis IPR sistema pacientas konsultacijai gali registruotis toje įstaigoje, kuri gali priimti greičiausiai, nepriklausomai nuo paciento gyvenamosios vietos ar to, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis yra registruotas.
Visos šios priemonės turėtų sutrumpinti laukimo eiles pas gydytojus, kurios dėl pandemijos kai kur nutįso keliems mėnesiams.
Įdomu tai, kad pagal pirminį planą jau šiuo metu prie IPR sistemos turėjo būti prisijungusios visos šalies ligoninės, poliklinikos ir kitos valstybinės bei privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Visgi šiems planams sutrukdė prasidėjusi pandemija bei pačių įstaigų finansiniai pajėgumai. Dėl to, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prašymu, perėjimas prie vieningos pacientų registravimo sistemos pratęstas iki šių metų balandžio. Reiškia, kad nuo balandžio sergu.lt tinklapis apskritai nebeveiks.
Tiesa, R.Vilytė įtaria, kad gali būti ir kitų priežasčių, kodėl kai kurios įstaigos vengia jungtis prie vieningos IPR sistemos.
„Įrankis geras ir teisingas, bet dar nėra patrauklus pacientams, komunikavimas nėra pakankamas. Tai reikės derinti su Sveikatos apsaugos ministerija, o iš mūsų pusės stengsimės, kad jis būtų kiek įmanoma patogesnis. <...> Yra tas įprotis, kad daug įstaigų dar naudojasi sergu.lt tinklapiu. Gal stabdis yra, nes egzistuoja prievolė skelbti visus galimus vizitus pas gydytojus ir visiškas atsivėrimas ne visiems galbūt yra priimtinas“, – svarstė RC Paslaugų valdymo direktorė.
Nauja sistema pacientams nepatogi
Prie IPR sistemos visiškai nuo sausio perėjo LSMU Kauno klinikos ir pas šios įstaigos gydytojus registruotis nuo sausio per sergu.lt tinklapį nebėra galimybės. Klinikų direktorė valdymui ir plėtrai Eglė Ramanauskienė sako, kad per šias savaites Kauno klinikų specialistai jau spėjo pastebėti ne vieną IPR sistemos trūkumą.
„Yra techninių problemų ir mūsų specialistai jas sprendžia, tačiau tobulėti yra kur. Didžiausias problema – kad pacientai gali prisijungti tik per elektroninius valdžios vartus. Dėl to vyresni pacientai dėl registracijos skambina telefonu. Taip pat norint registruoti pacientą, reikia paklausti jo asmens kodo, ko ne visi nori pasakyti“, – tikino E. Ramanauskienė.
Kauno klinikų direktorės valdymui ir plėtrai teigimu, tik 20 proc. visų jų pacientų registruojasi per IPR sistemą, tai reiškia, kad didžioji dalis pacientų vis dar telefonu kreipiasi į registratūrą.
Panašias problemas pastebi ir kitos prie IPR prisijungusios gydymo įstaigos. Nuo rugpjūčio vidurio prie šios sistemos visiškai perėjo Respublikinė Šiaulių ligoninė. Jos vadovas Remigijus Mažeika taip pat patvirtino, kad perėjimas nepakeitė pacientų registravimosi konsultacijai įpročių.
„99 proc. visų pacientų, turinčių siuntimus, skambina į registratūras ir ieško laisvų talonų, vietų. Yra tik apie 5 proc. pacientų, kurie patys paslaugai registruojasi per IPR. Tai yra nedaug. Efektyvumo prasme sistema liko ta pati, nes registratūrose reikia labai daug specialistų, žmonės skambina, yra nepatenkinti, todėl proveržio dar neturime“, – sakė R. Mažeika.
Dar viena problema yra techninė ir už ją atsakingi RC specialistai. Paaiškėjo, kad kaskart atnaujinus IPR sistemą, jei apie tai nėra informuojamos gydymo įstaigos, jos negali atnaujinti savo duomenų. Dėl to atsiranda kuriozinių situacijų, kai tuo pačiu metu, pas tą patį specialistą užregistruojami du pacientai. Gydymo įstaigos prašo RC specialistų aktyviau bendradarbiauti ir operatyviau informuoti apie visus sistemos atnaujinimo darbus.
Tiesa, Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas per pusmetį darbo su IPR sistema pastebėjo ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, jo tikinimu, pagerėjo siuntimų kokybė, nes iki prisijungimo prie IPR, siuntimai pas specialistus buvo išrašomi popierine forma. Kitas teigiamas dalykas, kad siuntimą išduodantis gydytojas pacientui pateikia ir 3 sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose pacientas gali greičiausiai su siuntimu gauti paslaugą. Į kurią iš jų kreiptis – renkasi pats pacientas.
Nuo gruodžio prie IPR sistemos prisijungė ir VU Santaros klinikos. Šios įstaigos direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė, be visų išvardintų sistemos privalumų ir trūkumų, dar nurodė ir greitaveikos problemą.
„Į ką norėtume atkreipti dėmesį, tai greitaveikos sutrikimai, vadinami time out. Jie labai lėtina registratūros darbą ir tuo pačiu pacientams sukelia didelį nepasitenkinimą, kad e.sveikata neveikia“, – sakė J. Jakutienė.
Siūlo suvienodinti duomenis
Dar daugiau kritikos sistemai pažėrė ir pacientų atstovai. Nuotoliniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi Neringa Čiakienė, onkologinius pacientus vienijančios POLA asociacijos prezidentė sakė, kad pirmiausia neramina tai, jog pacientai nė nežino, kad dalies įstaigų per sergu.lt tinklapį pasiekti neįmanoma.
Kitos problemos – techninės, kurias, jos nuomone, būtina spręsti.
„Ką matome iš pacientų pusės, ko reikėtų IPR sistemos tobulinimui, tai standartizuoti registracijos laiką, nes pas vienus gydytojus laisvos vietos matomos tik iki sausio pabaigos, pas kitus yra laikų iki birželio. Manome, kad būtų patogu, jei būtų vieningas laikas. Taip pat reikėtų, kad būtų pateikta informacija, kada bus pateikti nauji laikai. Dar vienas aspektas, kad pas vienus specialistus galima užsiregistruoti, prie kitų rašoma, kad neatitinka paieškos kriterijų“, – vardijo N. Čiakienė.
Taip pat POLA asociacijos prezidentė akcentavo ir vyresnio amžiaus pacientų klausimą, kuriems naudojimasis elektroninėmis priemonėmis yra sudėtingas. Šie ne tik skambina registracijai, tačiau retai kuris naudojasi elektroniniu paštu. Tai reiškia, kad asmuo, per pandemiją vykdamas į kitoje savivaldybėje esančią sveikatos priežiūros įstaigą, neturi jokio tai patvirtinančio dokumento. N. Čiakienės nuomone, tam padėtų trumposios žinotės, kurios, užsiregistravus per IPR sistemą konsultacijai, būtų siunčiamos į pacientų mobiliuosius telefonus.
STT: IPR yra priemonė korupcijai mažinti
LRT.lt primena, kad praėjusių metų rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pristatė atliktą korupcijos analizę šalies gydymo įstaigose. STT išvadose nurodė, kad viena efektyviausių priemonių siekiant pažaboti korupciją šiame sektoriuje – išankstinė pacientų registravimo sistema, kurioje dalyvautų visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos.
Tokia sistema neleistų vienam pacientui tuo pačiu metu registruotis į kelių specialistų konsultacijas iš anksto. Taip pat užkirstų kelią registruotis tiems, kurie dar neturi šeimos gydytojo siuntimo pas specialistą, nes gali būti, kad jo ir negaus.
STT pareigūnai pastebėjo, kad negalėdami laiku patekti pas gydytoją, pacientai ieško būdų, kaip oficialią registracijos sistemą apeiti: stovi gyvose eilėse prie poliklinikų, ieško naudingų pažinčių.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta analizė parodė, kad tai buvo rimtas rizikos veiksnys korupcijai praėjusiais metais, o per pandemiją problema tapo dar aštresnė.
