Sveikata

2021.01.23 21:20

Metančius svorį dietologė įspėja: greitas svorio kritimas visų pirma tirpdo ne riebalus, o raumenis

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.01.23 21:20

Nuotolinis darbas iš namų, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio visgi turi ir blogąją pusę, kurią negailestingai parodo mūsų svarstyklės ir apvalėjančios kūno linijos. Siekis daugiau judėti ir sveikai maitintis iš esmės yra geras, tačiau tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose apstu patarimų, kurie gali nuvesti klaidingu keliu. Ypač, kai stebuklingų dietų nurodymai kardinaliai prieštarauja vieni kitiems. LRT RADIJO laidai „Sveikata“ gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atskleidė, kad yra tik viena mokslu pagrįsta dieta ir jos tikrai nereklamuoja garsiausios pasaulio žvaigždės.

Pasiryžus mesti svori pirmiausia mūsų priešų sąraše atsiduria šaldytuvas ir visos jame sudėtos gėrybės. Pasiskaitę patarimų apie stebuklingas dietas, kurios padeda lengvai per keturis mėnesius atsikratyti net ne poros, o keliolikos kilogramų, pradedame braukyti iš valgiaraščio įvairius produktus.


Tačiau ar atkreipėte dėmesį, kad reklamuojamos labai veiksmingos dietos viena nuo kitos kartais kardinaliai skiriasi ir neretai prieštarauja sveikos mitybos piramidės principui. Pavyzdžiui, Žvaigždžių vardą gavusi Atkinsono dieta yra tokia, kai atsisakoma ne tik nuolat linčiuojamo cukraus, bet ir vaisių, ankštinių kultūrų grūdų, riešutų. Keto dieta yra priešinga – valgiaraštyje yra ir tam tikrų grūdų, vaisių, riešutų. Abi šios dietos kertasi ir su sveikos mitybos piramidės principu. Tad greičiausiai mažų mažiausiai visos šios dietos mums turėtų kelti įtarimų ir klausimų: ar tikrai man viena iš jų tinka?

„Šiuo metu daugybė Lietuvos visuomenės veikėjų, estrados žvaigždžių populiarina Stokholmo dietą. Tačiau lengvai neapsigaukite – visos tos dietos yra tik kabliukai, ant kurių užkimba patiklūs ir rezultatų siekiantys asmenys. Buvo atlikta gausybė tyrimų ir buvo įrodyta, kad Viduržemio regiono maitinimosi pagrindas gali būti taikomas apytikriai visai Europos gyventojų daliai. Žinoma, mes niekada neturėsime tiek saulės, niekada šiaurėje neturėsime tiek jūros gėrybių, visus metus neturėsime šviežių daržovių. Tačiau toks modelis yra siūlomas ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė J. Dobrovolskienė.

Viduržemio jūros regiono dietos pagrindą sudaro švieži vaisiai ir daržovės, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus.

Greito svorio kritimo reiktų vengti

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad greitas svorio metimas visai nereiškia, kad rekordiniu greičiu atsikratome taip nemielų riebalų. Gydytojos tikinimu, per pirmas dvi savaites pradėjus laikytis dietos metame ne riebalus, o netenkame raumenų masės.

„Yra įrodyta, kad riebalai, reaguodami į adekvatų kalorijų kiekį, pradeda skaidytis tik po dviejų savaičių, todėl, norėdami greitų rezultatų, mes pirmiausia prarandame ne riebalus, o tarpraumeninių, tarpląstelinių skysčius ir taip sumažiname savo bendrą svorį“, – įspėjo gydytoja dietologė.

J. Dobrovolskienė tikino, kad vos išgirdus dietos pavadinimą ir reklamuojamą stebuklingą jos poveikį pulti jos laikytis aklai nereikėtų. Anot jos, patiklus vartotojas gali tiesiog „prisižaisti su įvairiomis dietomis“ ir taip rimtai pakenkti savo sveikatai, ypač jei siekiama greitų pokyčių. Mitybos specialistai įspėja, kad kūno proporcijos paprastai, laikantis gydytojų nustatyto saugaus režimo, nesikeičia taip greitai.

„Dietologai rekomenduoja pradėjus laikytis dietos mažinti kalorijų kiekį iki tos normos, kokia tam žmogui yra reikalinga. Čia yra labai individualu. O štai dažnai girdime, kad reikia suvartoti tik 1200 kalorijų per dieną. Tai yra bado arba sumažinto kalorijų skaičiaus dieta, kuri elementariai duoda per mažai maisto, – tikino gydytoja dietologė. – Žmogus, negaudamas pakankamai maistinių medžiagų: žuvies, mėsos, duonos, kruopų, labai greitai praranda svorį.

Praradus kritinę raumenų masę, organizme prasideda neigiami, vadinami kataboliniai, procesai. Tai gali lemti valgymo sutrikimus, anoreksiją. Sumažėjus baltyminėms atsargoms, pradeda trūkti imunimiam atsakui reikalingų baltymų kiekiai. Tą galime pastebėti, jei lūžinėja nagai, pradeda slinkti plaukai. Tai bendra organizmo reakcija, kuri rodo, kad organizmui trūksta maisto medžiagų. Prie tokio žmogaus įvairios virusinės ligos lengviau lips, kils žarnyno pusiausvyros problemos, viduriavimas ir labai daug įvairių kitų negalavimų. Visų tų ligų ir negalavimų išvardinti būtų tiesiog neįmanoma“, – tvirtino J. Dobrovolskienė.

Visiškai atsisakyti mėsos nesiūlo

Dar viena dieta, kuri ne kiek siejama su svorio metimu, bet daugiau su sveiko gyvenimo būdu yra visiškas mėsos ir jos produktų atsisakymas. J. Dobrovolskienė atkreipė dėmesį, kad toks sprendimas gali atnešti nemažai žalos. Viena, ko tikrai reikėtų valgyti mažiau, gydytojos dietologės tikinimu, yra perdirbti mėsos gaminiai: rūkytos, vytintos dešros, kumpiai ir panašūs produktai. Visgi visiškai atsisakyti mėsos, anot J. Dobrovolskienės, tikrai nederėtų, nes tai yra kone pagrindinis baltymų šaltinis. Baltymų, kurių reikia viso organizmo normaliam funkcionavimui.

„Mes per daug vartojame įvairių kumpių, dešrų, vytintų mėsos gaminių. Tačiau apskritai atsisakyti mėsos yra labai klaidinga. Skystojoje organizmo terpėje visi procesai vyksta tik baltyminių medžiagų sąskaita. O baltymų gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje, jūros gėrybėse, kiaušiniuose ir pieno produktuose. Iš augalinės kilmės produktų tai būtų riešutai, sėklos ir ankštinės kultūros: pupos, pupelės, lęšiai, soja, avinžirniai ir žemės riešutai", - vardijo pašnekovė.

Visgi rūpintis svoriu, anot pašnekovės yra būtina, nes antsvoris tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Lietuvoje didžiausias mirštamumas būtent registruojamas nuo šių ligų. Tik patarimų, kaip tinkamai mesti svorį ir kaip susitvarkyti mitybą, anot J. Dobrovolskienės, reikėtų ieškoti ne socialiniuose tinkluose ar spaudoje, o patikimoje mokslinėje literatūroje, taip pat tariantis su kvalifikuotais medikais.

„Protingiausia būtų tartis ne su įvairiais ten treneriais ir dar kokiais ten specialistais, o su medikais: dietistais ar dietologais. Su jais reiktų aptarti šaltinius, kurie yra pagrįsti moksliniais įrodymais, kuriais galima pasitikėti ir vadovautis bei dirbti pačiam ta linkme“, – patarė gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Viso pokalbio su dietologe J. Dobrovolskiene klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.