Sveikata

2021.01.17 12:25

Koronavirusu užsikrėtusiems medikams ir mirusiųjų nuo COVID-19 artimiesiems tenka apsiginkluoti įrodymais, kad gautų kompensaciją

Vesta Tizenhauzienė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.17 12:25

Koronavirusu darbe užsikrėtusiems medikams kyla biurokratinių kliūčių, siekiant gauti dar pavasarį žadėtą didesnę ligos išmoką. Užsikrėtimas laikomas profesine liga tik tuo atveju, kai pateikiami išsamūs įrodymai, o tokius, kokių reikalaujama, anot medikų, pateikti itin sudėtinga.

Koronavirusas įtrauktas į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą. Tai reiškia, kad medikas, užsikrėtęs koronavirusu darbinėje aplinkoje, teoriškai turi teisę į didesnę ligos išmoką. Tačiau praktiškai tokias išmokas gauna vienetai, mat užsikrėtimas traktuojamas profesine liga tik kai pateikiami išsamūs įrodymai. Jei, pavyzdžiui, nurodoma, kad medikas dirbo su apsaugos priemonėmis, laikoma, kad jis darbe užsikrėsti negalėjo.

Panorama. Medikai – COVID-19 įkaitai: užsikrėtusiems darbe didesnė ligos išmoka lieka nepasiekiama

„Darbdavys turi sudaryti visiškai idealias sąlygas, aišku, nėra filmuojama ir įrašoma, kaip tai vyksta.

Darbdavys turi pateikti pažymą, kad žmogus užsikrėtė darbe, o kaip įrodyti, manau, labai sudėtinga, nėra tokio detektoriaus“, – kalbėjo Gydytojų sąjungos Panevėžio filialo pirmininkė Birutė Paškevičienė.

Jei darbdavys nurodytų, kad medikas dirbo be apsaugos priemonių, pačiam gali tekti aiškintis. Beje, didesnė ligos išmoka dėl profesinės ligos neskiriama ir jei medikas užsikrėtė nuo kolegos darbe, o ne nuo paciento.

„Kai tame skyriuje yra sergančių ir pacientų, ir medikų, tai nustatyti, ar tu nuo mediko, ar nuo paciento užsikrėtei, yra tikrai labai sudėtinga.

Yra ir darbuotojų, kurie jokių simptomų nejaučia, o padarome tyrimus, pasirodo, žmogus serga“, – aiškino Pasvalio ligoninės direktorius Rolandas Rastauskas.

Pasak Pasvalio ligoninės vadovo, įstaiga negali būti suinteresuota, kad medikai gautų mažesnes išmokas, nes jas moka valstybė, ne ligoninė iš savo biudžeto.

Pasak „Sodros“ atstovo, ar darbuotojas gaus didesnę ligos išmoką, priklauso tik nuo darbdavio, mat jis nurodytoje formoje turi pateikti visus įrodymus.

„Darbdavys užpildytų ir pagrįstų, kad tikrai to asmens susirgimas turi tiesioginį ryšį su jo vykdomomis funkcijomis, ir mes visą laiką sakome, jei darbdavys negali patvirtinti, negali įrodyti, tai tuomet yra mokama mažesnė – 62,06 proc. ligos išmoka“, – aiškino „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus viršininkas Rimantas Mitkevičius.

Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad nors laiko buvo nuo praėjusio pavasario, teisingomis išmokomis ir įstatymais iki šiol nepasirūpinta. Anot parlamentarės, visi medikai turėtų gauti didesnes ligos išmokas, nebent yra aišku, kad užsikrėsta namų aplinkoje. Šį klausimą jau artimiausiu metu žadama svarstyti komitete.

„Iš tiesų pati abejoju, ar, pavyzdžiui, atgaline tvarka tiems medikams, kurie jau yra susirgę ar persirgę ta infekcija, tas išmokas būtų galima kažkaip kompensuoti, bet ateityje, jei yra tokia problema, tai turi būti daroma. Tikiuosi premjerės ir sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ministrės dėmesio“, – kalbėjo J. Sejonienė.

Tiesa, biurokratines kliūtis, ir dar sudėtingesnes, tenka įveikti ir nuo koronaviruso mirusių medikų artimiesiems. Norint gauti kompensaciją taip pat reikia išsamių įrodymų, kad darbuotojas užsikrėtė darbe. Tai nagrinėja ir sprendžia jau Sveikatos apsaugos ministerija. Iki šiol priimtas tik vienas sprendimas išmokėti mirusio mediko artimiesiems kompensaciją.

Populiariausi