Sveikata

2021.01.22 19:17

Specialistai apie vaikų priklausomybę nuo technologijų: tai šiuolaikinis maras, tėvai privalo nustatyti griežtas taisykles

Edita Vitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.01.22 19:17

Per pandemiją vaikams nuolat tenka mokytis per nuotolį, bendrauti kompiuteriu. Tačiau dar didesnė grėsmę kelia nuolatiniai virtualūs žaidimai, sako socialinių mokslų daktarė Sigita Burvytė. Specialistė tai įvardija kaip šiuolaikinį marą ir teigia, kad tėvai privalo vaikams nustatyti griežtas taisykles.


Šešių vaikų mama Jurgita Pocienė nekantriai laukia, kad vaikai galės grįžti į mokyklas ir mokytis įprastai, nes nuotolinis mokymas parodė, kad atžalos sugeba gudrauti ir, užuot mokęsi, žaidžia telefonu.

„Iš tikrųjų sudėtinga, nes kiekvienas savo atskirame kambaryje turi ruošti pamokas, tačiau sunku sukontroliuoti kas ką daro ką reikia. Atsiranda tokių gudručių, kurie žaidžia žaidimus žiūri yuotubą, dar kažką tai veikia. Tai dėl to teko imtis drąstiškų priemonių ir atimti telefonus“, – LRT RADIJUI pasakoja Jurgita.

Tačiau atėmus telefoną, išryškėjo dar kita problema – vaiko priklausomybė nuo telefoninių žaidimų.

„Pasakė, kad man nieko nereikia ir aš iš vis nieko nedarysiu. Galvoju, kad gerai ir nedaryti. Gulėjo, akys į lubas ir paskui po dviejų dienų atėjo šnekėtis. Kaip tai reiškia paveikia psichiką tie žaidimai, čia yra narkotikai. Kai tu matai savo vaiką, kad jo akys pajuodija ir daugiau nieko nesidomi, tu negali numoti ranka“, – mano ji.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė S. Burvytė, teigia, kad informacinės technologijos yra it maras, tačiau dažnai tėvai patys pastūmėję vaiką įnikti į virtualius žaidimus.

„Technologijos yra šių dienų maras, kuris tiesiog yra apsėdęs vaikus ir tėvus, nes ta jaunesnė tėvų karta užaugo su technologijomis ir tėvams tai savotiškai yra nemokamos auklės, kurios yra labai patogios ir mes galime net nepastebėti, kai vaikams atsiranda priklausomybės. Ir tas virtualus pasaulis yra patrauklus, ten gražios spalvos, daug efektų, ryškūs garsai ir jie vienareikšmiškai vaikus prikausto“, – supažindino socialinių mokslų daktarė.

Informacinių technologijų specialistas, trijų sūnų tėvas Laurynas Užrniežius teigia, kad telefonuose galima nustatyti programą ir ja normuoti vaikams žaidimo laiką, tokį metodą jis ir pats taiko savo vaikams.

„Tėvai vaikams gali nustatyti tam tikras normas. Kiekviename telefone nustatomas laikas, kiek vaikas gali leisti dirbti su telefonu. Kaip pavyzdys, jeigu daugiau nei valanda, tai telefonas išsijungia, tėvų telefone iššoka langelis arba leisti ilgiau, arba ne.

Kita svarbi dalis, kad internete vyksta visų kitų dalykų, visokie pokalbiai ir yra grėsmės, patyčios, gali gauti įvairių žinučių ir reikia pasakyti vaikams, kad jie informuotų tėvus“, – įspėja specialistas.

„Bet kol kas šiuolaikinėje visuomenėje nėra įvykęs lūžis, kad suvoktų, kokia reikšmė tėvų vaikų ugdymosi procese. Bet kad tėvai tai suvoktų, jiems irgi reikalinga pagalba ir kol kas šiai dienai galiu drąsiai pasakyti, kad pagalbos sistema šeimai nėra sukurta.

Yra epizodinė, fragmentuota, kai tos problemos jau būna įsiseniję, tai tada suteikiama kaip injekcija tėvams, bet to nepakanka. Ir tarsi kai jų nepripažįsti, labai patogu būti tarsi stručiu, kuris įkiša galvą į smėlį ir nematai problemos – jos nėra“, – dėsto S. Burvytė.

Ji pabrėžia, kad tėvai privalo stebėti savo vaikus, ypač dabar, kai jiems tenka mokytis namuose, bendrauti su draugias tik virtualia erdve. Būtina atkreipti dėmesį, jeigu vaikas negali atsitraukti nuo kompiuterio ar telefono.

„Kai vaikas negali atsitraukti nuo ekranų ar nuo kompiuterinių žaidimų ir pats neturi valios išjungti televizoriaus, tai jau yra pirmasis požymis, kad jis jau yra priklausomas nuo technologijų. Tos priklausomybės atsiranda gana anksti, jas galima pastebėti tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Užėjus į vaikų grupę, penkiametis ištiesė pirštą, imituoja šautuvą, sako: „Puf puf aš tave nušausiu, bet tu gera, aš tau duosiu penktą gyvybę“. Tai pirmas požymis, kad vaikas daug laiko praleidžia virtualioje aplinkoje“, – mano ji.

Informacinių technologijų specialisto teigimu, vaikams yra taisyklės, kiek jiems galima laiko praleisti prie virtualių žaidimų, tačiau akivaizdu, kad daugelis tėvų apie tai net nežino.

„Iki 3 metų – ne daugiau nei valanda, 4–7 metų vaikams – pusantros valandos, 8–10 metų – apie dvi valandas. Bet kas yra būtina, kad iki 10 metų žaidimu kartu užsiimtų ir tėvai. Jeigu vaikui leisime, ilgai, visą dieną žaisti kompiuteriu žaidimus, tai vaikų elgseną formuos ne vaikai, tėvai ar aplinka, o žaidimai. Tai kenkia psichikai ir vėliau gali būti pasekmės“, – LRT RADIJUI sako L. Urniežius.

Anot specialisto, vaikams reikalingos ribos, jas nustato taisyklės ir susitarimai tarp tėvų ir vaikų.

Populiariausi