Sveikata

2021.01.10 19:20

Vaikų endokrinologas Kemežys: cukrinį diabetą kontroliuoti gabūs ir septynmečiai

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.01.10 19:20

Lietuvoje cukriniu diabetu kasmet suserga apie šimtas vaikų. Vaikų endokrinologas dr. Robertas Kemežys LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sako, kad nors ši liga žmogų lydi visą gyvenimą, tačiau tinkamai ją kontroliuojant, su tam tikrais mitybos ribojimais galima gyventi pilnavertį gyvenimą.

Cukrinis diabetas yra negailestinga liga, užklumpanti tiek dėl paveldimumo, tiek dėl netinkamo gyvenimo būdo. Vakarų Europa kovoja su vaikų nutukimu, kuris didina riziką susirgti II-jo tipo cukriniu diabetu.

Lietuvoje gi viskas kiek kitaip – dažniau vaikams diagnozuojamas I-ojo tipo cukrinis diabetas. Šios ligos požymiai su nutukimu neturi nieko bendro – atvirkščiai, vaikų svoris pastebimai krenta, paakiai pamėlsta, vargina bendras silpnumas.


Kas lemia šią ligą? Ar ji įgyjama, o gal dažniau paveldima? Ką daryti, jei pradinių klasių moksleiviui staiga ši liga yra diagnozuojama? Ar jis pajėgus, pavyzdžiui, būdamas mokykloje, susileisti insulino dozę?

Apie visa tai LRT RADIJO laida „Sveikata“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vaikų endokrinologu dr. Robertu Kemežiu.

– Kasmet daugėja cukriniu diabetu sergančių vaikų. Per metus suserga apie 100 vaikų. Ar tai teisingi duomenys?

– Taip, tokie duomenys yra teisingi. Lietuvoje per metus cukriniu diabetu suserga apie 100 vaikų.

– Kiek iš viso yra tokių sergančių vaikų?

– Iki 18 metų amžiaus tokių vaikų būtų arti tūkstančio.

– Su kuo susijusi ši liga?

– Tai yra autoimuninė liga, kuri pasireiškia vaikams, kurie turi vadinamą genetinę predispoziciją sirgti. Susidaro antikūniai, kurie pažeidžia kasos beta ląsteles. Beta ląstelių telieka 10-20 proc. nuo pradinio lygio. Tuomet pasireiškia insulino trūkumas.

O insulino trūkumas sąlygoja gliukozės koncentracijos padidėjimą ir klinikinius diabeto požymius. Tai yra gausus šlapinimasis, gausus vandens gėrimas, svorio kritimas. Atsiranda bendras silpnumas. Gali būti odos infekcijos ir panašiai.

– Skiriasi diabetu sergančių vaikų pirmojo tipo ir antrojo tipo diabeto požymiai?

– Šiek tiek skiriasi, kadangi antrojo tipo diabetu sergančių vaikų yra labai mažai – gal tik apie 1 proc. Iš 100 gal tik vienas vaikas suserga antrojo tipo cukriniu diabetu. Nepaisant to, antras tipas išsivysto palaipsniui, progresuojant nutukimui, vadinamam metaboliniam sindromui. Tie simptomai nėra ryškūs ir pati pradžia nėra labai aiški.

Pirmojo tipo diabetas pasireiškia aiškiais nusiskundimais ir simptomais, kurie gali tęstis keletą dienų ar net savaičių.

Tuo tarpu pirmojo tipo diabetas pasireiškia aiškiais nusiskundimais ir simptomais, kurie gali tęstis keletą dienų ar net savaičių.

– Taigi, pirmojo tipo diabetas yra paveldima liga, o antrąjį tipą galima įgyti dėl netinkamo gyvenimo būdo?

– Iš dalies. Abejais atvejais paveldimumas turi didelės įtakos tiek pirmo, tiek ir antro tipo cukriniui diabetui. Pirmojo tipo cukrinio diabeto paveldimumas, galvojama, lemia apie pusę atvejų, bet pagrindinė patogenezė yra autoimuninis procesas, vykstantis kasos Langerhanso salelių beta ląstelėse.

– Kiek įtakos tam turi gyvenimo būdas, pavyzdžiui, kaip vaikas maitinasi, kiek jis sportuoja, kiek laiko praleidžia gryname ore, kiek streso patiria? Ar netinkamas, nesveikas gyvenimo būdas gali lemti diabeto atsiradimą?

– Pirmo tipo diabetą, nemanau, kad gali lemti šios priežastys. Antrojo tipo diabetą taip, gali lemti tokios priežastys, ypač, jei ryškiai progresuoja nutukimas, yra mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba. Tačiau, bent jau kol kas, Lietuvoje vaikams antrojo tipo diabetas yra labai retai diagnozuojamas.

Kai kuriose kitose šalyse antrojo tipo diabetas tarp vaikų yra žymiai labiau paplitęs. Pavyzdžiui, Azijos šalyse.

Tuo tarpu pirmojo tipo diabeto neįtakoja nei mityba, nei fizinis aktyvumas, nei stresas.

Lietuvoje cukrinis diabetas vaikams dažniausiai diagnozuojamas nuo 8 iki 12 metų.

– Kokiame amžiuje dažniausiai ši liga yra nustatoma vaikams?

– Lietuvoje cukrinis diabetas vaikams dažniausiai diagnozuojamas nuo 8 iki 12 metų. Tačiau pasitaiko ir labai mažų vaikų – vos 1-2 metų amžiaus. Tiesa, tokio amžiaus vaikų susirgimai yra labai reti. Pasitaiko ir paaugliams bei jauniems suaugusiems, tačiau vidurkis yra apie 8-12 m.

– Jei ši liga yra paveldima ir mes ją pastebime 8-10 metų amžiuje, ta atkarpa nuo gimimo iki ligos pastebėjimo gali turėti įtakos pačios ligos progresui arba kitų komplikacijų išsivystymui? Tai juk pakankamai ilgas laiko tarpas.

– Žmogus neserga pirmojo tipo diabetu iki diagnozės nustatymo. Jis neserga, nors, aišku, autoimuninis procesas prieš tai gali tęstis keletą mėnesių iki klinikinių ligos požymių. Tačiau žmogus neserga ir jis nejaučia jokių požymių. Autoimuninio proceso rizika su amžiumi didėja. Daugėja ir autoimuninių ligų tikimybė. Tas amžius, kada pasireiškia diabetas, jaunėja. Mes skaičiuojame ligos trukmę nuo diagnozės nustatymo.

Turime sudaryti sąlygas vaikui laikas nuo laiko paragauti ir saldumynų ar kitų saldžių produktų.

– Jūs minėjote, kad pagrindiniai simptomai, ypatingai sergant pirmojo tipo diabetu, yra vaiko svorio kritimas, pajuodę paakiai, dažnas šlapinimasis, dažnas vandens vartojimas. Jei mes šituos simptomus ignoruojame ir laiku nesikreipiame į gydytoją, į kokias komplikacijas šie simptomai gali išsivystyti?

– Jeigu klinikiniai simptomai užsitęsia, tai po kelių savaičių išsivysto diabetinė ketoacidozė, kuri jau reikalauja gan intensyvaus gydymo, neretai net intensyvios terapijos skyriuje. Vėliau, įveikus diabetinės ketoacidozės požymius, pereinama prie įprastinio gydymo insulinu. Toks gydymas tęsiasi visą gyvenimą.

– Insulinas vis dar išlieka pagrindiniu vaistu gydyti cukrinį diabetą?

– Pirmojo tipo cukrinio diabeto gydyme taip, insulinas išlieka vieninteliu vaistu. Jis gali būti kelių rūšių: greito veikimo arba ilgo veikimo insulinas. Gali būti taikomos ir įvairios technologijos, kaip kad, pavyzdžiui, insulino pompa, gliukozės koncentracijos matavimo sistemos.

Neretai jie susinormalizuoja svorį, pradeda taisyklingai maitintis. Tuomet jie be medikamentų gali būti metų metus. Tik vėliau, galbūt, jiems prireiks tų medikamentų.

– 8-10 metų vaikai geba patys pastebėti, patys matuotis gliukozės kiekį kraujyje, pasirūpinti vaistų vartojimu? Paprastai tie vaikai jau lanko mokyklą, o tėvų ten šalia juk nėra.

– Šiais laikais vaikai anksčiau pradeda suprasti ligos pačią kontrolę, kaip reikia matuoti gliukozės koncentraciją, kaip reikia atlikti injekcijas. Jei prieš 10 metų mes galvodavome, kad nuo 12-kos metų vaikai gali bent jau dalinai perimti ligos kontrolę, tai dabar galvojame, kad jau 7-8 metų amžiaus vaikai daug ką gali patys padaryti.

Žinoma, jiems gal sunkiau suskaičiuoti angliavandenių kiekį maiste, tačiau yra šiuolaikinės technologijos, galima pasiskambinti pasikonsultuoti, telefonu padaryti ir nusiųsti maisto fotografiją, kurią gali įvertinti tėvai ar kiti žmonės. Tai svarbu, nes pagal angliavandenių kiekį maiste yra skaičiuojama insulino dozė prieš valgį. Kiekvienas atvejis yra individualus ir visada yra randamas kažkoks sprendimas.

– Tikriausiai yra dalykų, kurių vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, nereikėtų vartoti.

– Aš galvoju, kad nėra tokių, kategoriškai uždraustų, produktų. Sultys, saldūs gėrimai, limonadai, saldumynai, kai kurie vaisiai nelabai tinka. Po jų yra gaunamas greitas gliukozės koncentracijos pakilimas. Todėl jų vartoti mes nerekomenduojame. Tačiau, jei tokie produktai bus vartojami po valgio ir nedideliais kiekiais, tai nieko baisaus neįvyks. Turime sudaryti sąlygas vaikui laikas nuo laiko paragauti ir saldumynų ar kitų saldžių produktų.

Reakcijos būna įvairios. Kartais prireikia ir psichologų pagalbos.

– Tai antro tipo diabetu sergantys vaikai gali būti negydomi vaistais, pakaktų sutvarkyti jų mitybą ir gyvenseną?

– Iš dalies, taip. Griežta dieta, fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė gali duoti efektą. Neretai mes ir skiriame geriamąjį vaistą nuo diabeto – metforminą. Insulinu vaikų, kurie serga antrojo tipo diabetu, mes nepradedame gydyti. Kaip jau minėjau, tokių vaikų yra mažai. Neretai jie susinormalizuoja svorį, pradeda taisyklingai maitintis. Tuomet jie be medikamentų gali būti metų metus. Tik vėliau, galbūt, jiems prireiks tų medikamentų.

– Cukrinis diabetas yra viso gyvenimo liga? Jei jau kartą susirgai, tai sirgsi visada?

– Taip, mes galvojame, kad tiek pirmojo, tiek ir antrojo tipo diabetas yra viso gyvenimo liga.

Papasakojame, kad cukriniu diabetu serga ir profesionalūs sportininkai, kurie su tam tikrais mitybos apribojimais gyvena pilnavertį gyvenimą. Tuomet daugelis vaikų savo diagnozę priima ramiau.

– Kaip patys vaikai reaguoja į šitą diagnozę? Žinojimas, kad sirgsi visą gyvenimą, turėtų gąsdinti.

– Tai priklauso nuo individualaus žmogaus. Reakcijos būna įvairios. Kartais prireikia ir psichologų pagalbos. Papasakojame, kad cukriniu diabetu serga ir profesionalūs sportininkai, kurie su tam tikrais mitybos apribojimais gyvena pilnavertį gyvenimą. Tuomet daugelis vaikų savo diagnozę priima ramiau.

Pokalbio su vaikų endokrinologu dr. Robertu Kemežiu apie vaikų cukrinį diabetą klausykitės ir LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt