Sveikata

2020.12.25 21:00

Vienas, bet ne vienišas: receptas, kad COVID-19 nepavogtų Kalėdų džiaugsmo

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2020.12.25 21:00

Šiemet tikriausiai labiau nei bet kada nuo šeimų lieka per šventes atkirsti mūsų vyriausieji ir brangiausieji – tėvai, močiutės ir seneliai. Jeigu šie gyvena atskirai, laikydamiesi pandemijai taikomų ribojimų ir nenorėdami jų užkrėsti pavojingu koronavirusu privalėsime tenkintis sveikinimais nuotoliniu būdu. Ką vienišiems gyventojams šventiniam laikotarpiui yra numačiusios emocinės pagalbos tarnybos – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ pasakojo jų atstovai.

Kaip nepasiduoti vienatvei pataria ir Vilniaus universiteto (VU) docentas psichologas Paulius Skruibis.

Vyresniems gyventojams skirtos „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė ir viena jo įkūrėjų Kristina Čiuželienė sakė, kad jų darbuotojai pagalbą teiks ir per šventes. Į „Sidabrinę liniją“ jau ne vienerius metus gyventojai skambina ieškodami draugystės pokalbių.

Tarnyba tokiam gyventojui pagal jo poreikius ir domėjimosi sritis parenka pašnekovą, su kuriuo tiesiog galima paplepėti kaip su draugu. Tokie draugystės pokalbiai vyksta reguliariai, kiekvieną savaitę sutartu laiku. Pokalbio trukmė neribojama – abu bendraminčiai bendrauja tiek, kiek jie patys nori.

Kartu „Sidabrinė linija“ teikia 60 metų ir vyresniems gyventojams emocinę paramą.

„Daug senyvo amžiaus žmonių skambina čia ir dabar su įvairiu nerimu, baimėmis, nepasitikėjimu, sunkiomis emocijomis. Mūsų skambučių centro konsultantės ir išklauso, ir pataria, ir paguodžia tuo sunkiu metu. Aišku, visada pasitariame, kad galbūt tie nuolatiniai draugystės pokalbiai žmogui irgi būtų visai prasmingi ir reikalingi. Kartais pasiūlome ir psichologo pagalbą, jeigu žmogus yra linkęs rimčiau konsultuotis. Taip pat siūlome ir dvasinius pokalbius“, – vardijo. K. Čiuželienė.

Kaip Kalėdoms pasidovanoti draugą?

Pašnekovės teigimu, šios linijos vienas pagrindinių akcentų – noras pažinti kitą žmogų, jo požiūrį, su juo padiskutuoti. Dažnai vyresni gyventojai, kurie kreipiasi telefonu pagalbos, nes blogai jaučiasi, ilgainiui tampa linijos pašnekovais, kurie yra poruojami pokalbiui su kitais pagalbos ir bendravimo ieškančiais žmonėmis.

Pokalbių draugą skambučių centro konsultantai parenka pagal skambinančiojo pageidavimą. Vieni nori kalbėtis su bendraamžiu, kitam atvirkščiai – norisi padiskutuoti su jaunesniu žmogumi. Trečias ieško pokalbiui draugo, kuris būtų kilęs iš jo vaikystės kraštų. Dar kitas domisi politika ar astrologija ir ieško pokalbiui bendraminčių.

„Dvi močiutės, kurios šiuo metu išgyvena, kurioms yra neramu, jos gali tiesiog žmogiškai apie tai pasikalbėti ir viena kitą palaikyti. Kitam pašnekovui ieškant pokalbių draugo net ir lytis yra svarbi. Būna, kad sako moteris, jog draugių turi, o vyriško balso neturi kur išgirsti.

Moterys, kurios palaidojusios vyrus, našlės, kartais nori su vyriškiu pasikalbėti ir ne todėl, kad ieško pažinties, o dėl to, kad tiesiog joms yra įdomi vyriška filosofija. Daugelis net ir prisipažįsta, kad visą gyvenimą dirbo vyriškuose kolektyvuose ir to santykio su vyriška lytimi dabar labai trūksta“, – pasakojo K. Čiuželienė.

Pasak skambučių centro vadovės, šių metų skambučių tendencijas labai sunku lyginti su ankstesniais metais, nes situacija šalyje dėl pandemijos yra išskirtinė. Neabejotinai į „Sidabrinę liniją“ šiemet besikreipiančių yra daugiau, nei praėjusiais metais.

Jų skaičius net ir gruodį yra pastebimai didesnis nei lapkritį ir tam postūmį, K. Čiuželienės manymu, davė būtent sugriežtintos karantino taisyklės. Mat bendravimas telefonu vyresniems gyventojams, negalintiems išeiti iš namų, yra kone vienintelė priemonė.

„Šių metų Kalėdos yra paženklintos tų judėjimo ir susitikimų apribojimų, o tai išaugina skambučių srautą. Pastebimai išaugo emocinės paramos skambučių dėl to bendro nerimo ir baimės, o kas gi bus, jeigu sunegaluosiu, jei kas su sveikata nutiks rimtesnio. Klausia, kur kreiptis, ką daryti, į ligoninę važiuoti ar ne. Sulaukiame skambučių iš žmonių, kurie tikrai labai blogai jaučiasi, jiems labai pakyla spaudimas, bet jie bijo kviesti greitąją pagalbą“, – pasakojo K. Čiuželienė.

„Sidabrinės linijos“ skambučių centras šiemet, kitaip nei įprastai, dirbs ir per šventes, kad Kalėdoms nuo artimųjų atkirsti ir vieni namuose likę senoliai turėtų galimybę pabendrauti. Pavyzdžiui, Kalėdų pirmąją dieną į liniją galima kreiptis nuo 10 va ryto iki pat 18 val. vakaro. Tiesa, reguliarūs pokalbiai bus aktyvuoti tik po švenčių.

Daugėja vienišų jaunų žmonių

„Sidabrinė linija“ išskirtinai yra orientuota į vyresnių asmenų emocinę paramą, tačiau nemažai yra ir jaunesnių vienišų žmonių, o per karantiną jų dar ir padaugėjo. Lietuvoje veikia ir daugiau pagalbos linijų, kurios skirtos visuomenės emocinei sveikatai gerinti. Viena tokių – emocinės paramos tarnyba „Vilties linija“. Jos savanorė, taip pat ir gydytoja psichologė-psichoterapeutė Lidija Stonienė LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė, kad į šią liniją skambina įvairaus amžiaus ir išsilavinimo gyventojai.

„Į mūsų klientų ratą patenka visi suaugusieji nuo pat 18 metų. Mes jiems teikiame emocinę paramą. Mūsų konsultantai ne visi yra psichologai, tačiau yra paruošti žmonės, kurie skambinančius išklauso, padeda jiems išsikalbėti, suprasti savo problemas ir galbūt atrasti sprendimus“, – sakė L. Stonienė.

Į „Vilties liniją“ gyventojai skambina pačiais įvairiausiais klausimais, tiek norėdami pasikalbėti ir prablaškyti liūdesį, tiek jausdami gilesnį nerimą ir ieškantys rimtesnės pagalbos. Telefono ragelį čiumpa net tais atvejais, kai nutiko neaiški situacija ir žmogus neturi su kuo jos aptarti. Didžiųjų švenčių laiku ir prieš pat jas ir „Vilties linijos“ savanoriai gyventojų skambučių sulaukia daugiau nei įprastai.

„Tenka pripažinti, kad prieš šventes skambučių padaugėja ir dažnai tema kartojasi ta pati: padidėjęs vienišumo jausmas. Pastaraisiais metais pastebime, kad vis daugiau atsiranda jaunų vienišų žmonių, kurie sutinka šventes vieni ir neturi su kuo dalintis tuo šventiniu džiaugsmu.

Kadangi Kalėdos, Kūčios ir Naujieji metai yra dažnai siejami su šeima ir jeigu jaunas žmogus neturi antros pusės ar tėvų, tai labai paaštrina tą atskirties ir vienišumo jausmą. Būna ir tokių atvejų, kad žmonės metų bėgyje būna palaidoję tėvus, tai jų skambučiai būna kriziniai, su daug ašarų, daug nerimo ir prisiminimų“, – pasakojo „Vilties linijos“ savanorė.

Per šias didžiąsias metų šventes „Vilties linijos“ savanoriai prie telefonų budės visą parą. Ilgiausiai vienam pokalbiui jie gali skirti iki pusantros valandos.

Vienatvės svoris priklauso nuo mūsų požiūrio

Vienatvė neretai mums asocijuojasi su liūdesiu, vienišumo jausmu. Jeigu ta vienatvė yra priverstinė, ne mūsų pačių pasirinkta, ją pakelti gali būti nemenkas iššūkis. Tačiau vienatvė ir vienišumas nebūtinai žengia koja kojon. Galiausiai psichologai teigia, kad sunkumai neretai slypi mūsų pačių asmeniniame požiūryje į problemas. Požiūrį pakeitę galime tapti stipresni ir laimingesni.

VU docentas psichologas P. Skruibis LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė, kad bendravimo ir ryšio su kitais poreikis žmogui yra esminis, labai svarbus. Jeigu dėl įvairių priežasčių žmogus negali šio poreikio realizuoti, kyla liūdesio jausmas.

„Tai nereiškia, kad žmogus negali pabūti vienas. Jis sėkmingai tą gali, bet kai mes esame ne tik vieni, bet ir vieniši, negalime savęs realizuoti bendravimu, artumo su kitais poreikio realizuoti, tai gali kelti slogius jausmus“, – tikino P. Skruibis.

Anot psichologo, kiekvieno žmogaus bendravimo poreikiai yra individualūs. Vieniems bendravimo reikia dažniau, reikia artumo, kiti atvirkščiai – norėtų išlaikyti tam tikrą atstumą su pašnekovu. Dėl to kiekvienas individualiai išgyvena vienatvę, skirtingai kovoja su vienišumo jausmu.

Šiandien, kai galioja griežti karantino ribojimai, vienintelis galimas bendravimo būdas su asmenimis, kurie kartu negyvena, yra nuotolinis, naudojantis telefonu ar internetu. P. Skruibis tikina, kad nuotolinis bendravimas nuo tiesioginio skiriasi, tačiau turėdami telefoną po ranka vienišumo jausmą galime nustumti toliau.

„Tam, kad mes galėtume pasikalbėti apie kažką, ar tai būtų darbinis reikalas, ar asmeninis santykis, mes tikrai tą galime padaryti ir nuotoliniu būdu: telefonu ar kompiuteriu, su vaizdu ar be vaizdo. Kažkuri dalis informacijos ir jausmo pasimeta, bet tai yra įmanoma. Ypač per šias šventes kiekvienas nuotolinėmis priemonėmis daugiau ar mažiau naudosimės ir yra labai gerai, kad mes turime technologijų, kurios leidžia tą ryšį palaikyti.

Kuo toks bendravimas yra kitoks? Pavyzdžiui, jeigu mes skambiname, tai įsivaizduojame, kad tas pokalbis turi kažkokį įvardintą ar neįvardintą tikslą. Buvimas kartu yra kitoks. Pavyzdžiui, jeigu mes visą dieną būname kartu, tai visą laiką juk nevyksta pokalbis. Mes sėdime, kažką veikiame, valgome, viduryje tos veiklos apie kažką pasikalbame, po to mūsų dėmesys nukrypsta kažkur kitur. Tas buvimas kartu neįpareigoja, kad būtinai turi kažkoks pokalbis vykti“, – skirtumus vardijo VU docentas.

Tiesa, dalis neįpareigojančio bendravimo jau keliasi ir į elektroninę erdvę. Gyventojai pamažu atranda, kad susijungus nuotoliniu būdu galima kartu žaisti žaidimus, žiūrėti filmą ar užsiimti kita mėgstama veikla, nesusikoncentruojant tiesiog į pokalbį.

Kitas svarbus aspektas, P. Skruibio tikinimu, kuris gali padėti kovoti su vienatve per šventes, slypi pačiame žmogaus požiūryje į ribojimus. Jeigu gyventojas tai priima kaip iš šalies primestą blogybę, ribojančią jo poreikį bendrauti, greičiausiai ta vienatvė bus pakeliama sunkiau. Tačiau suvokiant, kad laikydamiesi ribojimų mes ir per šventes saugome vieni kitus, apsaugome žmones nuo ligos, net nuo mirties, pačią vienatvę pakelti yra gerokai lengviau. Juolab turint omenyje, kad atskirtis nebus taikoma amžinai, ribojimai kažkada bus atšaukti.

Visgi jeigu nepavyksta nuginti slogios nuotaikos ir vienišumo jausmo, P. Skruibis ragina nelaukti, kol kažkas kitas paskambins, ir patiems čiupti telefono ragelį.

Visą pokalbį rasite LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše


Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės