Sveikata

2020.12.20 17:36

Imuniteto paslaptys: kodėl vienus nuolat vargina sezoninės infekcijos, o kiti neserga visai

Gazeta Wyborcza, LRT.lt2020.12.20 17:36

Ar įmanoma greitai sustiprinti imunitetą? Deja, turime blogų žinių. To neįmanoma padaryti per trumpą laiką. Imuniteto stiprinimas – tai ilgas, bet naudingas procesas. Būtent todėl verta pradėti jau dabar.

Mūsų atsparumas ligoms didžiąja dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo ir genų. Nuo pat gimimo esame arba stipresnės, arba silpnesnės imuninės sistemos. Vis dėlto, jei žmogus neturi įgimtų, sunkių imuniteto trūkumų, beveik visada jį galima sustiprinti. Tam tikrais atvejais gali prireikti vaistų, tačiau dažniausiai užtenka šiek tiek pakeisti kasdienį gyvenimą.

Imunitetas iš vaistinės

Nėra universalaus vaisto, galinčio išgydyti visas ligas. Ir vis dėlto, jei turėtume nurodyti universalą preparatą, tai būtų vitaminas D.

Pastaruosius dvidešimt metų vykę tyrimai įrodė, kad vitaminas D – ne vien vitaminas, veikiau vitamininis hormonas, reguliuojantis mažiausiai kelių šimtų genų, atsakingų už tūkstančių medžiagų apykaitos takų, darbą.

Tarp jų yra genų, sustiprinančių mūsų imunitetą ir padidinančių priešuždegiminį atsaką.

Visa tai neturėtų labai stebinti, turint omenyje, kad su saule gaunamas natūralus vitaminas D buvo naudojamas tokioms infekcijoms kaip tuberkuliozė gydyti dar prieš atsirandant veiksmingiems antibiotikams. Tuberkulioze sergantys pacientai buvo siunčiami į sanatorijas gydytis saulės spinduliais, nes manyta, kad šie tiesiogiai veikia tuberkuliozę. Norėdami apsisaugoti nuo infekcijų, Šiaurės šalių gyventojai nuo seno vartojo menkių kepenų aliejų – vitamino D šaltinį.

Šiuolaikiniai laboratoriniai tyrimai įrodė, kad vitaminas D gali reguliuoti vadinamąjį įgimtą ir įgytą imuninės sistemos atsaką. Buvo atlikta daugybė eksperimentų, susiejančių mažesnį vitamino D lygį serume su padidėjusia infekcijos rizika. Per vieną tokių tyrimų Bostono ligoninėje buvo išanalizuoti beveik 19 tūkst. pacientų duomenys, surinkti 1988–1994 metais. Paaiškėjo, kad žmonės, kurių organizme mažesnė vitamino D koncentracija (žemiau nei 30 ng/ml), dažniau skundėsi viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nei pacientai, kurių organizme vitamino D koncentracija buvo pakankama.

Ataskadero (JAV) ligoninės gydytojai pastebėjo, kad vitamino D nepakankamumas mažina pacientų atsparumą gripui.

Daugelio kitų pasaulio centrų duomenimis, buvo pastebėtas ryšys tarp mažesnio vitamino D kiekio serumo ir padidėjusio infekcijos lygio.

Nuo spalio iki balandžio suaugę žmonės privalo kasdien suvartoti 1–2 tūkst. vitamino D vienetų. Lenkijoje šiuo laikotarpiu stebimas saulės spindulių kritimo kampas neleidžia sintetinti vitamino D odoje.

Imuniteto susilpnėjimą gali lemti cinko nepakankamumas. Lenkijos maisto ir mitybos instituto tyrimų duomenimis, vidutinis lenkas suvartoja mažesnę, nei rekomenduojama, cinko dozę. Tai labiausiai pasakytina apie moteris – kas antra lenkė jo gauna per mažai. Tarp vyrų – kas ketvirtas.

Per mažas cinko kiekis organizme sutrikdo kai kurių baltųjų kraujo kūnelių grupių – makrofagų ir neutrofilų, mūsų natūralių žudikų, darbą ir daro įtaką jų aktyvumui. Kūnui taip pat reikia cinko, kad susidarytų aktyvieji T limfocitai. Cinko trūkumas padidina plaučių uždegimo ir kitų infekcijų riziką ir ši rizika su amžiumi didėja.

Žmogaus organizmas neturi specialios cinko kaupimo sistemos, todėl cinko reikia gauti reguliariai. Paprastai visų naudingų medžiagų, gaunamų su suvalgytu maistu, turėtų pakakti. Vis dėlto tyrimai rodo, kad daugelio žmonių mityba nėra visavertė.

Yra mokslinių įrodymų, kad papildomos cinko dozės gali padėti kovojant su peršalimu. Kai kurie mokslininkai teigia, kad pasijutus blogai ir suvartojus 75 mg cinko sutrumpėja ligos laikas. Tikriausiai tai susiję su peršalimą sukeliančių virusų slopinimu, kad jie neprisikabintų prie nosies gleivinės ir nesidaugintų joje.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad cinko perteklius gali būti žalingas. Per didelė cinko koncentracija slopina vario absorbavimo procesą, o tai gali sukelti anemiją ir susilpninti kaulus. Be to, per didelis cinko kiekis silpnina imunitetą ir mažina gerojo cholesterolio (DTL) kiekį.

Miegas, šaltis ir dieta

Įvairi ir sveika mityba, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore bent valandą per dieną, streso valdymas – kone pagrindinis receptas norint jaustis gerai ir retai sirgti. Sąrašą būtina papildyti dar keliais punktais: nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį ir kasmet skiepytis nuo gripo. Visi šie veiksniai saugo nuo infekcijų.

Pastebėta, kad, pavyzdžiui, tabako dūmai padidina daugelio uždegimą skatinančių citokinų TNF-alfa, IL-1 ir IL-6, IL-8 gamybą, taip pat mažina priešuždegiminių citokinų IL-10 gamybą. Rūkymas mažina įgimtą ir įgytą imunitetą ir skatina visų rūšių infekcijų padažnėjimą.

Leidžiant laiką lauke šaltuoju periodu, pučiant vėjui, spaudžiant šaltukui, odos, nosies gleivinės ir kvėpavimo takų kapiliarai susitraukia. Jei tai tęsiasi pernelyg ilgai, atsiranda lokali išemija, kuri sumažina galimybes apsiginti nuo mikrobų.

Taip yra todėl, kad gleivės ir blakstienos, kuriomis padengtos nosis ir gleivinės, veikia lėčiau, sulėtėja virusų bakterijų pašalinimas iš viršutinių kvėpavimo takų. Susiaurėjusios kraujagyslės taip pat nepraleidžia reikiamo skaičiaus imuninių ląstelių, antikūnų ir kitų gynybinių medžiagų. Taip atsiranda galimybė vystytis infekcijai.

Jei žmogus užsigrūdinęs, kapiliarai nereaguoja į staigius temperatūros pokyčius.

Vaisių ir daržovių gausi subalansuota mityba pagerina žarnyno bakterijų sudėtį. Kitaip tariant, imunitetas atsiranda per pilvą.

Žarnynas – pagrindinė imuninė sistema. Būtent jame yra kur kas daugiau imuninių ląstelių nei kituose organuose, sudarančiuose šią sistemą. Svarbiausias veiksnys, atsakingas už tinkamą mūsų imuninės sistemos veikimą, yra bakterijos, gyvenančios virškinamajame trakte ir žarnyne. Turime su jomis gyventi darniai, kitaip tariant, tinkamai jas maitinti. Ne riebia mėsa ar saldžiais užkandžiais ir gazuotais gėrimais, o daržovėmis, vaisiais, kruopomis, raugintais agurkais, visagrūdžiais makaronais, rudaisiais ryžiais, ankštinėmis gėrybėmis ir riešutais.

Originalų straipsnį rasite čia