Sveikata

2021.01.02 17:22

Specialistai įsitikinę – pacientų nuo savižudybės užkalti ligoninės langai neapsaugos

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.01.02 17:22

Per metus kelis kartus pasitaiko pranešimų apie Lietuvos ligoninėse nusižudžiusius pacientus. Naujausias atvejis – praėjusių metų lapkričio 30 dieną policijoje registruotas pranešimas, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pro 8 aukšto langą iškrito ir mirtinai susižalojo ką tik į Chirurgijos skyrių paguldytas pacientas. Medikai įsitikinę, kad langų rakinimas iš esmės problemos nesprendžia, būtina sutelkti pajėgas į efektyvesnę psichologinę pagalbą.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje įvykęs incidentas nėra pirmas RVUL teritorijoje. Puse lūpų šioje ligoninėje pasakojamos istorijos apie už rankos sulaikytus pacientus, kai šie buvo jau bedarantys langą. RVUL palatų langai nėra rakinami, jie pacientams lengvai pasiekiami.

RVUL administracija neslepia, kad tarp ligoninės pacientų pasitaiko savižudiško elgesio apraiškų. Ženklus, ar pacientas gali turėti suicidinių minčių, stengiamasi atpažinti dar priimamajame.

„Pasitaiko pacientų, dėl kurių psichinės emocinės būsenos ar suicidinių ketinimų įtarimų kyla dar Priėmimo skyriuje. Pavyzdžiui, dėl asmens neadekvataus elgesio ar įrašų medicininėje dokumentacijoje apie anksčiau buvusius incidentus. Tokiais atvejais pacientai hospitalizuojami Psichosomatinių sutrikimų skyriuje ir jų priežiūrai pasitelkiamas specialus veiksmų algoritmas savižudybės krizę patiriantiems asmenims: paciento elgesį nedelsdami įvertina psichiatrai, apmokytas skyriaus personalas aktyviai stebi pacientą, stengiasi jį kuo dažniau lankyti, kalbinti, pateikiamos psichikos sveikatos specialistų rekomendacijos dėl papildomo medikamentinio gydymo“, – sakė RVUL Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Bagdonavičienė.

Pasak ligoninės atstovės, kituose skyriuose gydomiems pacientams, kurie išsako savo slogias mintis, rodo nerimo ar juntamos įtampos ženklus, gydantis gydytojas organizuoja psichiatro ar psichologo konsultaciją. Per ją ne tik teikiama psichologinė pagalba, bet ir įvertinama suicidinių ketinimų grėsmės rizika.

„Tikėjimą išpažįstantys pacientai dvasinės paramos neretai kreipiasi į ligoninėje veikiančios Kristaus Prisikėlimo koplyčios kapelioną, kuris reguliariai lanko ligonius. Nors dėl karantino nebeorganizuojamos pamaldos, kurios anksčiau vykdavo kasdien, pageidaujantys pasikalbėti pacientai su dvasininku susiderina individualius susitikimus“, – komentavo A. Bagdonavičienė.

RVUL atstovė pabrėžė, kad svarbu įvertinti ne tik fizinę paciento būklę, bet ir psichinę emocinę būseną. Viena iš ligoninėje taikomų prevencinių priemonių yra specializuoti personalo mokymai. Pavyzdžiui, ligoninės darbuotojai aktyviai dalyvavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose mokymuose, suteikiančiuose žinių ir įgūdžių, kaip laiku pastebėti ir įvertinti savižudybės grėsmės riziką.

„Deja, tęstinių mokymų rengimo planus šiemet sujaukė COVID-19 pandemija. Nuo pat pirmosios bangos, kurią lydėjo pavasarinis karantinas, nujausdami, kad prastėja visuomenės psichikos sveikatos būklė, ne kartą kreipėmės į mokymų organizatorius dėl jų atnaujinimo, bet dėl epidemiologinės situacijos šie mokymai nebevyksta net ir nuotoliniu būdu. Todėl dabar ruošiamės darbuotojų mokymus rengti vidiniais ištekliais, pasitelkdami savo psichikos sveikatos specialistus“, – tikino A. Bagdonavičienė.

Ligoninių versti kalėjimais nepataria

Psichologinės pagalbos naudą pacientams pabrėžė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

„Nepadarysi visų ligoninių kaip psichiatrijos, kad ten langai neatsidarytų ir žmonės neišeitų. Žmonės ligoninėse dažniausiai žudosi sužinoję sunkią diagnozę arba kamuojami lėtinių skausmų. Jeigu jie nenusižudys ligoninėje, tai padarys grįžę. Jeigu žmonės žudosi ligoninėse, dažniausiai tai daro staigiai, impulsyviai, bet tikrai dėl to nesiūlau neišleisti pacientų, uždaryti viršutinių aukštų. Tiesiog kai kuriose ligoninėse galėtų būti daugiau psichologinės pagalbos“, – sprendimą siūlė centro direktorius.

Viena tokių gydymo įstaigų, galinčių tapti pavyzdžiu, M. Marcinkevičiaus teigimu, yra Nacionalinis vėžio institutas, kuriame dirba didelė psichologų grupė, konsultuojanti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus.

Tačiau norint pasiekti didesnį efektą mažinant savižudybių skaičių Lietuvoje būtina taikyti kompleksines priemones. Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėjos psichologės daktarės Vaivos Klimaitės, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje daugiau taikoma psichoterapinio gydymo būdų suicidinių minčių ar ketinimų turintiems gyventojams. Vienas tokių – bendradarbiavimu grįstas savižudybių vertinimo ir valdymo metodas.

„Pacientas gali geriau įsivardyti ir suprasti, ką šiuo metu jaučia ir kas su juo vyksta. Apibrėžtumo padaugėja. Jeigu žmogus yra po mėginimo nusižudyti, jam taikoma terapija, per kurią jis daug geriau įsisąmonina procesą, situaciją, kurioje atsidūrė, kas su juo vyko, sužino, kokie yra požymiai, sveikatos ženklai, galintys rodyti, kad jis vėl gali artėti į krizę, ir ką jis tuo metu gali daryti. Pacientui tampa daug aiškiau, kartu tai veikia kaip prevencija, kad ateityje patyręs panašią krizę galėtų pats sau užkirsti kelią“, – pasakojo daktarė V. Klimaitė.

Pašnekovės teigimu, savižudybių priežasčių būna labai įvairių: žmogų pastūmėti gali neviltis, bejėgiškumas, beprasmybės jausmas.

Su nerimu laukia COVID-19 pasekmių

Vilniaus universiteto (VU) Suicidologijos tyrimų centro vadovas docentas Paulius Skruibis atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje vyrauja tam tikras savižudybių sezoniškumas. Rudenį ir žiemą savižudybių yra mažiau, o pavasarį ir vasarą jų padaugėja.

„Toks sezoniškumas yra pasaulinis fenomenas. Aiškaus atsakymo, kodėl tai vyksta būtent tokiu laiku, nėra, tačiau prielaidos tokios, kad žmonės skirtingai gyvena. Pavasarį ir vasarą yra daugiau socialinių kontaktų, taip pat keliama prielaida, kad ir galimybių tarpasmeninei įtampai, konfliktams yra daugiau. Kartu tai siejama su biologiniu ritmu: matoma, kad ir depresijos atvejų vėlyvą pavasarį gali būti daugiau“, – prielaidas vardijo P. Skruibis.

Jis patvirtino, kad, remiantis turimais duomenimis, Lietuvoje nuo 2014 metų pastebima savižudybių mažėjimo tendencija. Tiesa, ką šioje situacijoje atneš COVID-19 pandemija ir antrasis karantinas, mokslininkas kol kas tiksliai atsakyti negali, tačiau užsienio šalių tyrimai rodo, kad socialinių kontaktų ir judėjimo ribojimas jau atsiliepia žmonių psichikos sveikatai.

Tiesa, pasak P. Skruibio, pirmąjį karantiną lietuviai psichologiškai atlaikė puikiai.

„Savižudybių mažėjimo tendencija laikėsi prieš karantiną, jų buvo mažiau, palyginti su praėjusiais metais. Kovą jau buvo tiek pat, kiek ir praėjusiais metais tuo pačiu laiku, tačiau balandį ir gegužę vėl pastebėtas mažėjimas. Tai sutampa su kitų šalių pastebėjimais, kad per pirmąjį karantiną savižudybių skaičius neaugo – buvo netgi sumažėjęs.

Vasarą situacija truputį pasikeitė – birželį, liepą, rugpjūtį savižudybių buvo daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vasarą stebėjome didėjimą ir tai kėlė nerimą. Rudens duomenys rodo, kad situacija stabilizavosi, yra netgi sumažėjimas, palyginti su praėjusiais metais“, – tikino P. Skruibis.

Vis dėlto Suicidologijos tyrimų centro vadovas atkreipė dėmesį, kad COVID-19 įtaka visuomenės psichikos gerovei nėra pajuntama iškart. Jis prisiminė Japoniją, kuri buvo viena pirmųjų šalių, paskelbusių, kad per karantiną savižudybių sumažėjo 20 proc., tačiau vasaros pabaigoje situacija pasikeitė ir jau pastebimas drastiškai išaugęs savižudybių skaičius.

„Ką mes matėme vasarą Lietuvoje – irgi į tą pusę rodo. Matysime, kas bus lapkritį, gruodį, sausį. Galimas poveikis yra pasislinkęs daugiau į priekį“, – sakė P. Skruibis.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės

Populiariausi