Sveikata

2020.12.09 16:12

Bakša: COVID-19 tyrimų užtikrinimui būtinas šiuolaikiškai valdomas priemonių rezervas

LRT.lt2020.12.09 16:12

Nei vieno iš mūsų netenkina situacija, kuomet priemonių, reikiamų COVID-19 tyrimams užtikrinimas buvo pakibęs ant plauko ir kabo iki šiol. Kaip naujasis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas visų pirma ėmiausi perplanuoti viešuosius pirkimus taip, kad perkamas priemonių kiekis būtų žymiai didesnis nei iki šiol. Tai yra būtina tam, kad nereikėtų sandėlyje skaičiuoti senkančių reagentų, mėgintu-vėlių ir kitų priemonių atsargų. Situaciją teko taisyti skubiais viešaisiais pirkimais, ieškant originalių sprendimų tiekėjų konkurencijai ir skaidrumui užtikrinti. Tačiau to yra maža, nes pandemijos priemonių tiekimas šiandien vis dar neatsparus įvairioms rizikoms.

Pavyzdžiui, esant sudėtingai epidemiologinei situacijai tam tikroje valstybėje, iš kurios perkame priemones, gali būti priimti teisės aktai, draudžiantys kovai su pandemija reikalingų priemonių eksportą. Galime susidurti su grėsmėmis, kai gamykla, iš kurios tiekėjas gauna priemones, nebespės jų gaminti. Esant dideliam koronaviruso paplitimui visame žemyne ar kurioje nors pasaulio dalyje, gali susiformuoti priemonių deficitas. Daugelis tikriausiai prisimename, kaip pavasarį užgniaužę kvapą sekėme asmens apsaugos priemonių ir reagentų gabenimą į Lietuvą, kokia konkurencija pasaulyje užvirė dėl jų įsigijimo.

Tai, jog šiuo metu neturime bent kiek padoresnio rezervo ir bent kiek išmintingesnės valdymo sistemos yra nedovanotina. Manau, kad rizikų valdymo dėlei tiekėjus verta būtų skaidyti geografiškai, sudaryti išankstinio įsigijimo susitarimus ir naudoti kitas rizikų valdymo priemones, kurias pateikiu schemoje. Rezervą, be abejonės, turėtų sudaryti einamoji ir pasyvioji dalys.

Šiai dienai vieno viešojo pirkimo metu perkama viena priemonė iš vieno konkretaus tiekėjo. Taigi, jei matome, kad gali pasikartoti situacijos, kai viešuosius pirkimus laimėję tiekėjai nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų ar ne logiškiau būtų pirkti iš karto iš kelių tiekėjų? Tam, kad rizikos būtų dar mažesnės, galima organizuoti pirkimus taip, kad būtų sudaromos 3 skirtingos sutartys su 3 skirtingais gamintojais iš 3 skirtingų valstybių ir bent 2 skirtingų kontinentų kiekvienai tyrimams atlikti reikalingai priemonei. Taip pavyktų išvengti ir galimų logistikos sutrikimų dėl uždaromų kelių, neplaukiančių laivų ir pan.

Tokiu atveju būtų galima pirkti priemones tolygiai iš visų 3 valstybių ir net susiklosčius nepalankioms situacijoms vienoje ar dviejose iš jų mes vis dar turėtume galimybę gauti reikalingas priemones iš trečiosios. Svarbu paminėti, kad sutartis galima būtų sudaryti ilgesniam laikui, pvz., metams, bet neįsipareigojant išpirkti visą maksimalų kiekį – t. y. pasikeitus situacijai ir sumažėjus poreikiui, nebūtų prievolės išpirkti visą sutartyje numatytą kiekį.

Viešųjų pirkimų vykdymui galėtų pasitarnauti STT žvalgybinės veiklos būdu surinkta informacija, apie tiekėjus – jų korupcijos, pajėgumo įgyvendinti įsipareigojimus ir kitų jų keliamų rizikų vertinimas.

Svarbu būtų turėti maždaug 5 savaičių einamąjį rezervą, iš kurio būtų nuolat tiekiamos priemonės mobiliesiems tyrimų punktams ir laboratorijoms. Priemonių poreikio dinamika turėtų būtų reguliariai stebima ir vertinama. Nauji užsakymai galėtų būti formuojami praėjus 2–3 savaitėms nuo praėjusio užsakymo pristatymo. Sklandesniam sistemos palaikymui verta būtų diegti KANBAN sistemą, kuri padeda priemonių užsakymo ir tiekimo procesus valdyti ypač efektyviai ir aiškiai.

Šalia einamojo rezervo taip pat būtina turėti ir pasyvųjį rezervą bent 5 savaičių laikotarpiui. Jis turėtų būtų naudojamas išimtiniais atvejais (kai, pvz., sutrinka, nutrūksta tiekimas, kai yra staigus testavimo apimčių padidėjimas ar kitais nenumatytais atvejais). Taip pat turėtų būti stebima priemonių galiojimo trukmė ir priemonės reguliariai keičiamos, laiku keliauti į einamąjį rezervą, kad būtų sunaudotos.

Ko kas šią priemonių COVID-19 tyrimams užtikrinimui būtino rezervo idėją įgyvendinti su dabartiniu teisiniu reglamentavimu problematiška. Taip pat, kuriant rezervą reikia išspręsti aibę techninių klausimų, susijusių su sandėliavimu ir pan. Tam būtinas visos eilės institucijų sutarimas ir atitinkami tesės aktai.

Kaip matome, NVSPL priemonių tiekimo viena išspręsti negali ir tam būtinas bendradarbiavimas su daugeliu valstybės institucijų. Džiaugiuosi, kad diskusijoje dėl COVID-19 priemonių tvaraus užtikrinimo jau aktyviai dalyvauja visos prie to prisidėti galinčios institucijos. Mūsų įstaiga priimti sprendimus, skelbti konkursus (tame tarpe dėl greitųjų antigenų testų įsigijimo) gali jau šiandien. Tik tam būtinas susitarimas, kuris, tikiuosi, bus priimtas greitai. Ilgai svarstyti negalime, jei lauksime – virusas mus nugalės.

NVSPL pradėjo įgyvendinti trijų žingsnių tvaraus COVID-19 priemonių užtikrinimo programą ir bendras institucijų sutarimas dėl esminių klausimų yra pirmasis jos žingsnis. Antrasis yra šio, čia aptariamo rezervo kūrimas, o trečiasis – viešųjų pirkimų perkėlimas į Centrinę perkančiąją organizaciją VŠĮ CPO.LT. Centralizuotas priemonių įsigijimas padėtų mažinti korupcijos galimybes ir konsoliduoti pirkimus, mažinti įsigyjamų priemonių kainą.

Panaši priemonių tiekimo ir rezervo koncepcija galėtų būti taikoma ne tik kovos su koronaviruso pandemija metu, ji praverstų ir kitų ekstremalių situacijų, kurių galime sulaukti tolimesnėje ateityje, atveju.