Sveikata

2020.12.05 14:06

Psichologijos profesorė atskleidė, kada brangi dovana gali kompensuoti dėmesio stoką esant pandemijos ribojimams

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2020.12.05 14:06

Kalėdų dovanų pirkimas jau šiandien įgauna pagreitį. Tai rodo ir vadinamojo juodojo penktadienio prekybos skaičiai, kurie, palyginti su praėjusiais metais, yra dvigubai didesni. Ar dovanoti brangų daiktą visada yra klaida? Gal tai slaptas mūsų pačių kaltės ženklas? Kada reikėtų paieškoti kitokių dėmesio rodymo artimiesiems formų?

Šiemet Kalėdos ir Naujieji metai bus kitokie – dėl taikomų ribojimų negalėsime lankyti artimųjų, tolėliau gyvenančių giminaičių ir draugų. Užuot keliavus, siūloma bendrauti su artimaisiais telefonu, kitomis elektroninėmis priemonėmis. Vis dėlto psichologai sako, kad tai nevisiškai atstoja gyvo bendravimo teikiamą malonumą. Kai trūksta bendravimo, kartais mes jį linkę kompensuoti brangesnėmis dovanomis. Tačiau LRT RADIJO laidos „Sveikata“ kalbinti vilniečiai vienareikšmiškai tikino, kad brangios dovanos juos trikdo.


„Man dovanos labiausiai primena vaikystę, o tokiame amžiuje jos yra ar nėra... Dabar svarbiausia dovana yra sveikata. Aš manau, kad esant bendravimo ribojimų apie dėmesio kompensavimą dovanomis negali būti ir kalbos, nes tai pavojinga“, – sakė vilnietis Algis.

„Man pati didžiausia dovana – švelnumas, meilė šeimoje, o materialinės dovanos – tikrai ne. Aš niekada nekompensuoju dėmesio brangiomis dovanomis – jos mane trikdo. Daugiausia džiaugsmo suteikia nuoširdžios dovanos. Tai gali būti mažiausia smulkmenėlė, gražiai parašytas žodis ar prisilietimas“, – antrino sostinės gyventoja Jadvyga.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto profesorė Jolanta Sondaitė LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė, kad dovana yra meilės, dėmesio ir palankumo artimam žmogui išraiška.

„Materiali dovana yra jausmų išraiška. Tai tarsi simbolis, bet materialios dovanos nėra vienintelis dalykas, kuriuo mes išreiškiame jausmus. Žmonės yra skirtingi ir tyrimai rodo, kad yra tokių asmenų, kuriems materialios dovanos yra svarbios, jiems taip pat svarbu, kaip jos įpakuotos. Tai irgi suteikia labai daug džiaugsmo. O kitiems, atvirkščiai, svarbesnė dovana bus buvimas kartu, dėmesys, išklausymas“, – vardijo J. Sondaitė.

MRU Psichologijos instituto profesorė atkreipė dėmesį, kad gyventojai paprastai nerasdami laiko artimiesiems, pabuvimui kartu šį trūkumą stengiasi kompensuoti brangiomis dovanomis. Dažniausiai tokia meilės forma būdinga labai užsiėmusiems tėvams, kurie dėmesio trūkumą vaikams kompensuoja brangiais žaislais ar naujausiais mobiliaisiais įrenginiais. Vaikai, anot J. Sondaitės, yra linkę labiau koncentruotis į gaunamas dovanas, todėl brangus daiktas tuo metu jiems gali suteikti džiaugsmo. Kuo vaikas mažesnis – tuo jam dovana yra svarbesnė.

Augant situacija keičiasi. Ypač tarp vyresnių žmonių pasitaiko atvejų, kada brangią dovaną įteikęs žmogus iš artimojo tokio grįžtamojo ryšio, kaip tikėtasi, nesulaukia. Mat dalį gyventojų brangios dovanos trikdo, jos negali kompensuoti dėmesio stokos. Tačiau, pasak MRU Psichologijos instituto profesorės, tai nėra aksioma. Kiekvienu atveju reikia individualiai vertinti asmenį, kuriam dovana skiriama. Mat yra žmonių, kuriems brangi dovana kaip tik simbolizuoja didesnį rūpestį, dėmesį.

„Grįžtamasis ryšys labai priklauso nuo to, kaip reaguoja žmogus, gaunantis dovaną. Kai kuriems žmonėms brangi materialinė dovana gali duoti stiprų emocinį užpildymą. Jis tai priims kaip ženklą, kad juo tikrai rūpinamasi, kad jis yra svarbus, nes į jį investuojama“, – tikino J. Sondaitė.

Pašnekovė sakė, kad, nepaisant didelės gyventojų įvairovės ir skirtingo požiūrio į dovanų piniginę vertę, artėjant šventėms nereikėtų koncentruotis tik į materialias dovanas. Ji siūlė paieškoti būdų, kaip būtų galima parodyti dėmesį esant pandemijai. Profesorės tikinimu, gyvo bendravimo technologijos atstoti negali, bet šioje sudėtingoje situacijoje, saugant artimųjų sveikatą, pokalbiai telefonu ar vaizdo priemonėmis gali būti rimta pagalbinė priemonė. Ypač vaizdo pokalbiai sustiprina gyvo bendravimo įspūdį.

Pavyzdžiui, šventinės vakarienės metu galima vaizdo ryšiu susijungti su artimaisiais ir taip kartu švęsti, dalytis įspūdžiais, šventine nuotaika bei dėmesiu. Taip pat reikėtų prisiminti, kad su toliau gyvenančiais artimaisiais vertėtų bendrauti ne tik per šventes – šiltus ir artimus santykius net ir telefonu palaikyti ištisus metus.

Daugiau klausykite LRT RADIJO laidoje „Sveikata“.