Sveikata

2020.12.05 19:02

Jei vitaminas D padeda apsisaugoti nuo koronaviruso, kodėl nuo COVID-19 nukentėjo ir saulės lepinami kraštai?

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2020.12.05 19:02

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, rečiau suserga koronavirusine infekcija. Dažnai ir žinomi Lietuvos asmenys socialiniuose tinkluose dalijasi patirtimi, kad sirgdami lengvesne COVID-19 forma gydėsi namie ir vartojo vitaminą D. Vis dėlto yra ir skeptikų, abejojančių vitamino D nauda ir kaip kontrargumentą nurodančių saulėtus kraštus, kurių gyventojai neišvengė didelio sergamumo masto ir griežto karantino. Kaip yra iš tiesų?


Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė, kad turimi duomenys apie vitamino D įtaką COVID-19 ligos eigai neleidžia daryti toli siekiančių išvadų.

„Daugelyje šalių tokie tyrimai atlikti, bet tai nėra išsamios studijos, tokios kaip, pavyzdžiui, tam tikro vaisto klinikiniai tyrimai. Tai daugiau palyginamosios studijos – kai lyginamos grupės žmonių, kuriems vitamino D trūko ir kuriems jo buvo pakankamai. Ir tos grupės, kurioms jo trūko, serga tarsi dažniau ir sunkesnėmis COVID-19 ligos formomis. Tai reikštų, kad daromos ne visai tiesioginės išvados apie ligos sąsajas su vitaminu D“, – kalbėjo mokslininkė.

Ji pažymi, jog iliuzijų apie vitaminą D kaip COVID-19 gydymo priemonę turėti nereikia, nes nėra įrodymų, jog jis naudingas prevenciškai.

„Nereikia turėti didelių lūkesčių, neva susirgau, pradėsiu gerti vitaminą D, tai galbūt persirgsiu lengvai. Tiesiog nėra tokių mokslinių įrodymų, todėl nėra teikiamos tokios rekomendacijos“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, vitamino D teigiamas poveikis žmogaus imuninei sistemai yra žinomas. Ši medžiaga dalyvauja imuninio atsako reguliavime, kuris, užklupus ligai, gali padėti su ja susidoroti. Kalbama ne tik apie koronavirusines infekcijas, bet apskritai apie bendrą atsparumą ligoms. Kai kurios šio vitamino naudingosios savybės yra žinomos jau seniai, sakė A. Žvirblienė.

„Pirmiausia jis dalyvauja kalcio apykaitoje. Visi žinome, kad ir maži vaikai būtinai turi gauti vitamino D, žinome, kad jo trūkstant žmonės serga tokia liga kaip rachitas. Tiesą sakant, žmonės tai žino nuo seniausių laikų. Galime prisiminti ir 100 metų senumo istorijas, kai žmonėms, kurie serga tuberkulioze, buvo rekomenduojama vykti į saulėtus kraštus, nes vitaminas D pasigamina mūsų odoje veikiant saulės šviesai. Toks maisto papildas kaip žuvų taukai taip pat naudojamas nuo senų laikų. Poveikis imuninei sistemai labai įvairiapusis, nes manoma, kad vitaminas D pagerina įgimtojo imuniteto funkciją, kai mūsų imuninė sistema labai greitai atsako į ligos sukėlėją ir jį nukenksmina. Kitas dalykas, vitaminas D gali palengvinti tam tikrų autoimuninių ligų eigą – sustabdo nekontroliuojamą, neadekvatų imuninį atsaką“, – vardijo VU mokslininkė.

Ji primena, kad vidutinių platumų klimato juostai, į kurią patenka ir Lietuva, saulės spindulių per metus tenka vidutiniškai mažiau, todėl pasirūpinti, jog organizmui vitamino D netrūktų, verta. Geriausia jo kiekį palaikyti stabilų, pažymi pašnekovė.

„Vitamino D koncentracija nusistovi per gana trumpą laiką, kelias dienas, jeigu žmogus pradeda vartoti. Mūsų platumose šio vitamino trūksta turbūt apie pusei gyventojų, ypač tokiu laikotarpiu kaip dabar – vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje ir pavasarį. Saugiausias būdas – vitaminą D vartoti nuolat, kad nebūtų jo svyravimų ir nepritrūktų“, – sakė A. Žvirblienė.

Šiuo atveju reikėtų nepamiršti, kad per daug – irgi nesveika. Profesorės teigimu, subalansuotas vitamino D kiekis ypač svarbus besivystantiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Patartina vitaminą D vartoti išsiaiškinus, ar jo trūkumas iš tiesų yra ir ar nesama susirgimų, dėl kurių per didelis jo kiekis gali būti žalingas.

„Teisingiausia būtų išsitirti, ar yra vitamino D trūkumas, ir tada vartoti papildus. Iš tiesų rekomenduojama pasitarti su šeimos ar gydančiu gydytoju, nes turint tam tikrų sveikatos sutrikimų vitamino D perteklius gali būti žalingas. Bet – čia jau pridėsiu nuo savęs – niekam nepakenks kasdien išgerti po šaukštą žuvų taukų“, – sakė A. Žvirblienė. Ji priduria, kad padauginti vitamino D labiau tikėtina vaistiniais preparatais, o atpažinti jo perteklių galima iš kai kurių simptomų.

„Kai vaikai vystosi, jiems turi būti vitamino D norma – nei per daug, nei per mažai. Yra išoriniai požymiai, pavyzdžiui, sustiprėjęs prakaitavimas mažiems vaikams – tai mineralų apykaitos sutrikimas, jeigu perdozuojama vitamino D. Vyresnio amžiaus žmonėms irgi nėra gerai jo perteklius, bet, manau, saugu vartoti tokius maisto papildus kaip žuvų taukai, nes tada tikrai maža rizika, kad vitamino D būtų perdozuojama. Daugiau kalbama apie vaistinius preparatus, su kuriais vienu kartu suvartojama labai didelė dozė vitamino D“, – kalbėjo LRT RADIJO laidos „Sveikata“ pašnekovė.

Teigiamos vitamino D įtakos koronaviruso prevencijai ir lengvesnei ligos eigai nepatvirtina ir Pietų Europos šalių atvejai, kur pirmoji banga buvo įveikta sunkiai ir su dideliais praradimais. Tačiau vertinant jų ryšį reikėtų nepamiršti ir kitų aplinkybių, tokių kaip sveikatos apsaugos sistema, socialiniai įpročiai, mobilumas šalyje ir už jos sienų. Tai, anot profesorės, gali padėti atsakyti į klausimą, kodėl tokiuose saulėtuose kraštuose kaip Italija ir Ispanija koronavirusas taip pat pražudė tūkstančius gyvybių ir laikinai buvo perdeginęs sveikatos priežiūros sistemas.

„Ten atvirkštinis efektas negu pas mus – vasarą mes daugiau būname lauke, o ten tuo metu ypač karšta, todėl žmonės būna patalpose ir naudoja kondicionierius. Įrodyta, kad virusas gali plisti ir per kondicionierius“, – kalbėjo mokslininkė.

Nors Pietų šalyse vartojama santykinai daugiau žuvies ir kitų jūrų produktų, taip pat turinčių vitamino D, esama svarstymų, kad būtent labiau į šiaurę nutolusiose valstybėse gyventojų imunitetas gali būti atsparesnis.

„Vienas iš tokių pastebėjimų, kad šiauriau esančiose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar mūsų platumos šalyse, intensyviai cirkuliuoja kiti koronavirusai ir žmonės turi tarsi likutinį imunitetą. Jis, aišku, nėra labai stiprus, bet mes nuolat susiduriame su kitais koronavirusais, o tai truputį galbūt apsaugo ir nuo naujojo koronaviruso. Bet tai tik teorija“, – sakė A. Žvirblienė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.