Raginimai nesiskiepyti, neskiepyti vaikų, boikotuoti vakcinas yra viena dažniausiai socialiniuose tinkluose aptinkamų dezinformacijos ir netikrų naujienų formų, sako ekspertai, o interneto kompanijos skelbia apie vis griežtesnes priemones, kurių imasi tam, kad nebūtų skleidžiama informacija, galinti būti pražūtinga.
Kitas reiškinys, kurį sustiprino ir pandemija, ir atkreiptas dėmesys į melagienas internete, – komentarų karai: vakcinų skeptikams netrunka atsakyti skiepų šalininkai, įsiplieskia ginčai.
Tačiau šiems neretai atsakoma tokiu argumentu: jei patys esate pasiskiepiję, kodėl tuomet reikia baimintis, kad nepasiskiepys į vakcinas įtariai žiūrintis kaimynas ar kolega? Ar tai esą neįrodo, kad iš tikrųjų vakcinos nėra veiksmingos, o už jas agituojantys žmonės be reikalo kišasi į kitų žmonių gyvenimą?
A. Žvirblienė: saugome visuomenę, o ne vieną žmogų
LRT FAKTAI paprašė tokį lietuviškuose socialiniuose tinkluose plintantį teiginį įvertinti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės, imunologės profesorės Aurelijos Žvirblienės.
Pašnekovė sako, kad tai tiesa, tačiau atkreipia dėmesį, jog užkrečiamųjų ligų suvaldymas nėra vien pavienių asmenų apsauga. Tarkime, esame pasiskiepiję vakcina ir jaučiamės saugūs, nes užsikrėsti šansų mažai. Tačiau, jei tokių kaip mes bus mažuma, gali kilti epidemija ir virusas vis tiek netiesiogiai sutrikdys mūsų gyvenimą.
„Pasiskiepijęs žmogus yra saugus, bet kaip tuomet yra su viruso plitimu visuomenėje? Jei yra mažai pasiskiepijusių asmenų, virusas toliau plinta, paralyžiuoja mūsų gyvenimą“, – sakė A. Žvirblienė ir atkreipė dėmesį, kad būtent COVID-19 pandemija ir jos suvaržymai, karantinas yra tokio plitimo pavyzdys.
Tada, pasak jos, vadovaujamasi logika apsaugoti kuo didesnę visuomenės dalį, ypač pažeidžiamiausius žmones – senjorus ir asmenis, turinčius kitų ligų.
Kada vakcina yra efektyvi?
A. Žvirblienė priminė, kad ne visos vakcinos yra veiksmingos vienodai. Pavyzdžiui, vakcinos nuo tymų, kiaulytės yra laikomos labai efektyviomis: apsaugo 97–99 proc. atvejų. Gripo vakcinų efektyvumas mažesnis, apie 60–70 proc.
Pašnekovės teigimu, ir vakciną nuo COVID-19 reikėtų priskirti prie efektyviausių, naujausi duomenys rodo, kad jos efektyvumas viršija 90 proc.
„Būna ir taip, kad žmogus pasiskiepija, užsikrečia, bet ta vakcina apsaugo nuo sunkių ligos formų, nuo komplikacijų, pavyzdžiui, gripo. Tas apsauginis poveikis kad ir nėra šimtaprocentis, vis tiek apsaugo nuo sunkių komplikacijų“, – apie tai, kad ir užsikrėtus skiepas gali padėti, aiškino mokslininkė.
Pasak A. Žvirblienės, vakcinos efektyvumas priklauso nuo jos kūrimo technologijos. Gripo vakcinos atveju naudojami inaktyvuoti, arba nužudyti, virusai: jiems patekus į kūną, nors infekcijos sukėlėjai yra nebeaktyvūs, organizmo imuninė sistema mokosi reaguoti ir taip susidaro imunitetas. Tymų vakcinos atveju naudojami gyvi ligos sukėlėjai, todėl ji beveik 100 proc. efektyvi.
Būtų idealu nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. gyventojų
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vykdant masinį skiepijimą atsiranda vadinamasis bandos imunitetas. Kiekvienos ligos protrūkio atveju modeliuojamas idealus skaičius pasiskiepijusių žmonių.
„Tai priklauso nuo to, kaip plinta ligos sukėlėjas ir kiek žmonių užsikrečia. Yra skaičiuojami tam tikri rodikliai, kiek vienas užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti kitų žmonių. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie tokią infekcinę ligą kaip tymai, užsikrėtusių žmonių skaičius labai didelis, tymai labai lengvai plinta“, – kalbėjo pašnekovė.
Todėl, norint valdyti tymų protrūkius, reikia, kad vakcina būtų efektyvi, o skiepijimo apimtys maksimalios. Pasak A. Žvirblienės, prieš porą metų Lietuva ir dar kelios Europos valstybės susidūrė su būtent tokia situacija, kai nebuvo paskiepyta pakankama dalis populiacijos, – tymų atveju tai 95 proc.
„Jei kalbame apie SARS-CoV-2 virusą, jis nėra toks užkrečiamas kaip tymai, manoma, kad norint nuo jo apsisaugoti reikėtų, jog apie 70 proc. visuomenės būtų pasiskiepiję. Bet čia teorinė prielaida, mokslininkai taip prognozuoja“, – sakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, imunologė profesorė A. Žvirblienė.
Manipuliacija
Teoriniu atveju išties nėra ko nerimauti dėl savo sveikatos, jei esate pasiskiepiję, o aplinkiniai – ne, tačiau specialistai įspėja, kad tokia logika vadovautis nereikėtų. Siekiant suvaldyti epidemijų protrūkius, stengiamasi paskiepyti didesnę dalį visuomenės tam, kad epideminiai protrūkiai nesustabdytų įprasto gyvenimo, nebūtų paveikti pažeidžiamiausi gyventojų sluoksniai.
