Sveikata

2020.12.02 20:32

Psichologas Skruibis įsitikinęs, kad laikydami žmones kvailiais jų bendram tikslui nesutelksime

Giedrė Čiužaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt2020.12.02 20:32

Prie pandemijos valdymo prisijungę psichikos sveikatos ekspertai sako, kad valdžiai ir specialistams reikia labiau atsižvelgti į žmonių mąstyseną, kai priima su koronavirusu susijusius sprendimus ir juos praneša visuomenei. Sveikatos ekspertų tarybos narys, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto psichologas suicidologas Paulius Skruibis LRT RADIJUI sakė, kad dabar reikia mažiau priekaištauti ir labiau pasitikėti vieni kitais.

Nereiktų moralizuoti norinčiųjų veikti

Pasak psichologo, nėra gerai lyginti pirmąją koronaviruso bangą su dabartine, nes visi šiandien esame kitoje situacijoje dėl daugybės priežasčių. „Pirmą kartą buvome visi išsigandę. Vyriausybės nežinojo ką daryti. Buvo daug baimės. Žmonės buvo išsigandę, o kas gi bus? O štai dabar nėra tokios baimės. Ta baimė yra kitokia“, – įsitikinęs P. Skruibis.


Anot Sveikatos ekspertų tarybos nario, tiek, valdžia, tiek ir visuomenė šiandien kitaip reaguoja į koronavirusą.

„Vyriausybės jau labiau supranta, ką reikia daryti, o gyventojai, man atrodo, taip pat bando susitaikyti su pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis“, – sakė P. Skruibis.

Kartu pašnekovas stebėjosi dažnai reiškiamais priekaištais gyventojams, esą šie be reikalo eina į prekybos centrus ar į lauką. Psichologas neabejoja, kad tokie žingsniai nebūtinai rodo, kad asmuo yra neatsakingas ar nesuvokia situacijos rimtumo. Jo nuomone, yra atvirkščiai – gyventojai tiesiog bando prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.

„Dažnai girdžiu įvairius priekaištus, kad žmonės štai vaikšto į prekybos centrus ir panašiai. Tačiau yra viena žinutė, kurią mokslininkai ir medikai nuolat kartojo, kad turime išmokti gyventi su šituo virusu. Tai gal ta dalis žmonių, kurie tikrai atsakingai laikosi saugos reikalavimų: dėvi kaukes, dezinfekuoja rankas, laikosi atstumų, ir jaučiasi pakankamai išmokę? Jie nerizikuoja per daug, bet ir nesėdi visiškai užsidarę. Aš nežinau, ar tai yra blogas dalykas? Man atrodo, kad ne“, – samprotavo VU Filosofijos fakulteto psichologas suicidologas.

Primena susipykusią sutuoktinių porą

P. Skruibis sakė taip pat nesutinkantis ir su virusologais, kurie LRT RADIJUJE yra teigę, kad karantiną Lietuvoje reikėjo skelbti anksčiau, kad būtina uždaryti visas pramogų ir laisvalaikio vietas, nes žmonės mūsų šalyje nemoka atsakingai laikytis saugumo reikalavimų.

„Jei mes norime turėti visuomenę, kaip komandą, tarkim trijų milijonų, tai tas galvojimas, kad žmonės nemoka, jie kvaili, idiotai ar panašiai, nesuburs mūsų į tą komandą. Tos komandos tiesiog nebus. Toks bendravimas primena susipykusių ir nusivylusių sutuoktinių porą, kurie vienas ant kito rėkia ir nebegirdi, kas ką sako.

Dažnai tokius nusivylimus girdžių iš valstybės atstovų, medikų, kad štai žmonės taip ar anaip elgiasi, yra tokie ir anokie, tačiau nėra pačio girdėjimo, o kaip tie patys žmonės jaučiasi, kaip ten jiems iš tikrųjų yra“ – apgailestavo P. Skruibis

Jaunimas jaučiasi nesuprastas

P. Skruibis siūlo atsigręžti į mokslinius tyrimus, atskleidžiančius, kokią žalą žmonių emocinei sveikatai turi pandemija, griežtas karantinas ir iš jo išplaukiantys griežti ribojimai bei draudimai. Psichologas pastebi, kad ypač nesuprasti jaučiasi jauni žmonės.

„Tas neigiamas poveikis emocinei žmogaus sveikatai yra labai aiškus. Atskiros gyventojų grupės yra labiau paveiktos, o labiausiai – jauni žmonės, moterys ir tėvai, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Dažnai mes smerkiame jaunimą, sakome, kam jam ten reikia kažkur eiti ir kažką daryti, tačiau turime suprasti, kad jų emocinė sveikata šitos pandemijos yra labiausiai paveikta. Ar kada empatiškai bandėme pasidomėti, o kaip gi tie jauni žmonės laikosi per pandemiją?

Psichologas tikino pastebintis, kad, jo žodžiais tariant, vyksta tarsi jaunų žmonių nuvertinimas.

„Toks tarsi "nurašymas“, kad štai jie ten gali susirašyti per savo „mesendžerius“ ir „feisbukus“ ir nepatiria jie ten jokių sunkumų. Tokie žmonės nejaučia, kad jie yra suprasti, o tada jau ir tas dialogas nutrūksta“, – sako Sveikatos ekspertų tarybos narys, VU Filosofijos fakulteto psichologas suicidologas Paulius Skruibis.

Viso pokalbio su psichologu bei apie tai, kaip su pandemija kovoja Naujosios Zelandijos ir Norvegijos visuomenės, klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.