Sveikata

2020.12.01 18:30

COVID-19 VUL Santaros klinikų savanorių akimis: situacija yra rimtesnė, nei manote

Alisa Guseva, LRT.lt2020.12.01 18:30

Prasidėjus antrajai koronaviruso bangai, didelė gydytojų ir slaugytojų dalis atsidūrė saviizoliacijoje. Tuo metu sergančių asmenų skaičius nemažėja. VUL Santaros klinikos kreipėsi į Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto studentus, prašydama savanoriauti ir prisidėti prie COVID-19 pacientų slaugymo. 

Šios iniciatyvos ėmėsi ir VU Medicinos fakulteto studentės Elija Januškevičiūtė ir Ieva Bartuševičienė. Jos savanoriauti pradėjo dar per pirmąją koronaviruso bangą. Studentės tiesiogiai kreipėsi į infekcinių ligų centro vedėją su siūlymu padėti.

„Pavasarį turėjome vieną veikiančią COVID reanimaciją, dabar turime tris, todėl į mūsų siūlymą greitai atsiliepė. Suformavome grafikus, pasirašėme sutartį, surengėme mokymus. Pamažu surinkome apmokytą gvardiją, ji dabar savanoriauja. Šiuo metu turime apie 70 savanorių“, – pasakojo I. Bartuševičienė.

Santaros klinikų direktorės medicinai pavaduotoja slaugai Jurga Šuminienė teigė, kad įstaigos darbuotojai džiaugiasi sulaukę savanorių, tačiau jų vis tiek trūksta: „Nuolat gauname prašymų dėl savanoriavimo. Prieš keletą savaičių priėmėme dar 40 savanorių. Dabar atidarome dar du papildomus COVID skyrius, ten mums labai reikės savanorių.“

Savanoriai susirinko iš įvairių Medicinos fakulteto programų. Studentų teigimu, savanoriauti paskatino ne tik galimybė gyvai atlikti praktiką (kadangi studijos persikėlė į virtualią erdvę, universitetas tokios galimybės suteikti nebegali), bet ir noras padėti koronavirusu sergantiems asmenims. „Norėjau prisidėti prie pandemijos valdymo, prie žmonių apsaugos. Viskas, ką mes turime, yra sveikata – jos nenusipirksim. Įstojęs į slaugą, iš karto nusprendžiau eiti ir savanoriauti. Žinoma, taip pat norėjau pasižiūrėti, kaip vyksta darbas“, – sakė savanoris Mantas Mikalauskis.

Paklausta, kaip ligoninė užtikrina savanorių saugumą, J. Šuminienė atsakė, kad dirbti COVID skyriuje – kone saugiausia. Prieš pradedant savanoriauti medicinos studentams buvo surengti mokymai. Jie buvo apmokyti, kaip persirengti, kad apranga atitiktų visus saugumo reikalavimus.

Persirengimo procesas trunka apie 10 minučių. Studentai turi persirengti medicinine pižama, apsivilkti apsauginį kombinezoną, užsidėti respiratorių, užsimauti dvi poras vienkartinių pirštinių – jas privaloma keisti kiekvieną kartą kontaktuojant su pacientu.

„Kiekvienas darbas susijęs su rizika, ypač dirbant ligoninėje. Kita vertus, dirbant COVID skyriuje tikimybė užsikrėsti yra žymiai mažesnė negu esant nežinomose vietose su nepažįstamais žmonėmis“, – tikina Mantas.

Kadangi pacientų ligoninėje skaičius kasdien didėja, slaugytojams darosi fiziškai sunku, todėl savanoriai atlieka jų padėjėjų darbus: matuoja kraujospūdį, temperatūrą, tikrina deguonies saturaciją, leidžia vaistus, paklausia, kaip ligoniai jaučiasi.

„Skyriuje, kuriame savanoriauju, dirba labai malonios slaugytojos. Jos džiaugiasi, kai ateiname padėti. Mes esame motyvuoti savanoriai, todėl kabinėjamės prie vietoje dirbančių slaugytojų ir vis prašome pamokyti arba bent jau leisti pasižiūrėti, kaip daryti vieną ar kitą procedūrą. Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdama padėti pacientams tokioje sunkioje situacijoje. Kai užeinu pas pacientus, jie patys stengiasi mane apsaugoti prašydami: „Palaukite, užsidėsiu kaukę, kad neužsikrėstumėte.“ Arba: „Ačiū, kad jūs čia.“ Džiaugsmas jų akyse ir yra ta emocija, kuri skatina mane savanoriauti“, – sakė viena iš savanorių.

Nors pacientų dėkingumas teikia malonių emocijų, savanoriai pripažįsta – sunku ir emociškai, ir fiziškai.

Viena savanorystės pamaina trunka 4 valandas, ilgiau savanoriai išbūti negali, kadangi savanoriaudami neturi galimybės nei pavalgyti, nei į tualetą nueiti, o dėl specializuotos aprangos po kelių valandų pradeda trūkti oro. „Prieš ateidama į ligoninę, išgeriu pusantro litro vandens, kad po to nesinorėtų“, – sakė kita savanorė.

Studentai pasakoja, kad situacija ligoninėje yra nenuspėjama. Beveik visos laisvos vietos yra užimtos, jaunesnių pacientų vis daugiau, o vyresnio amžiaus pacientai serga sunkiai. „Pirmasis COVID skyrius beveik visiškai užpildytas. Per dieną išrašomi tik keli pacientai. Jų vietos tą pačią dieną užimamos. Praktiškai visiems pacientams prireikia deguonies kaukių, nes virusui pažeidžiant plaučius deguonies įsisavinimas prastėja. Stengiamės palengvinti pacientui kvėpavimą, kol jo organizmas pats tą ligą bando atpažinti ir sunaikinti“, – komentavo Mantas.

„Šeštadienį vienam iš pacientų darėme elektrokardiografiją. Pacientas vis prarasdavo sąmonę ir atsiliepdavo mums tik iš penkto karto. Kitą dieną sužinojau, kad šį pacientą išvežė į reanimaciją“, – jautria patirtimi pasidalijo kita savanorė.

Savanoriai stebisi, kodėl visuomenėje vis dar sklinda nepagrįstų gandų, neva koronavirusas neegzistuoja. „Kol žmonės nesusiduria su tuo patys, tol yra atsipalaidavę. Net jeigu ateini prie pirmo aukšto langų fotografuoti, galima matyti, kad žmonių yra – jie laukia, kada pateks į skyrių. Ten ir šviesos nelabai gęsta, nes visą laiką kas nors juda. Labai gaila, kad vyrauja kitokios nuomonės“, – apmaudo neslepia savanoris.

„Užėjau į paciento palatą, o jis ir sako: „Gydytoja, čia tas virusas specialiai paskleistas, čia viskas suplanuota.“ Aš visa prakaituota su kombinezonu stoviu ir negaliu patikėt tuo, ką girdžiu. Mes negalime kai kuriems žmonėms įkrėsti proto. Aš kiekvieną dieną matau didėjančius pacientų srautus, sunkesnius ligonius. Skyriuje yra ir 40-mečių, ir 30-mečių, ir net jaunesnių pacientų. Nesuprantu, iš kur atsiranda tokių spekuliacijų. Galbūt nemačiau iš arti žmogaus, sergančio Ebola ar maliarija, tačiau tai nereiškia, kad šių ligų nėra“, – piktinosi Ieva.

Savanoriaujantys studentai perdavė visuomenei žinutę: „Nežiūrėkite į virusą abejingai, situacija yra rimtesnė, nei manote.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt