Sveikata

2020.11.28 22:45

Medikai pripažįsta, kad klaidingų koronaviruso testų rezultatų kartais gali būti net iki trečdalio

Giedrius Vitkauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.28 22:45

Augant atliekamų koronaviruso testų skaičiui, didėja ir klaidų tikimybė. Specialistai pabrėžia, kai kada ir trečdalis tyrimų gali būti klaidingi – parinkus ne tą testo tipą ar procedūrą darant ne laiku. Milžiniškus krūvius vos atlaikančios laboratorijos tvarkosi kaip išmano, neatliekama jų patikra.

Ekspertai ragina nesistebėti, kad viešumoje pasigirsta apie savaitėmis laukiamą koronaviruso testo atsakymą. Arba kaip pavyzdžiui, nutiko Seimo narei Rimantei Šalaševičiūtei – per kelioliką dienų iš keturių darytų testų – neigiamą pakeitė teigiamas, vėliau – dar du neigiami.

Medikai pripažįsta: klaidos koronavirusų testuose – ne retenybė

„Tai šita visa, kaip sakoma, mįslę išspręsti padėtų antikūnų tyrimas, tai yra kraujo testas“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė.

Skaičiuojama, kad kai kada iki trečdalio testų atsakymų gali būti klaidingi. Laboratorijų atstovai primena, dabar per parą ištiriama ir po 15 tūkst. mėginių, kai pavasarį pasiekimu laikytas kelių tūkstančių ėminių ištyrimas.

Be to, kiekvienas atvejis – skirtingas, ir pabrėžiama, ne klaidos, o paklaidos lemia nesusipratimus.

Net ir sergančiam COVID-19 rasti viruso gali nepavykti, jei, pvz., liga tik prasideda, ar virusas jau žemesniuose kvėpavimo takuose.

Rezultatams įtakos gali turėti ir mėginio gabenimas, ar tyrimas laboratorijoje.

„Nuo 30 iki 40 proc. galbūt netgi gali būti. Lygiai taip pat, kaip klaidingai neigiamos reakcijos, užtat ir yra kartojami tie tyrimai, iš vienos pusės, iš kitos pusės, kiek įmanoma naudojami keli tyrimo metodai“, – sako profesorius Saulius Čaplinskas.

Nors genetiniams laboratoriniams tyrimams taikomi itin aukšti kontrolės standartai, ieškant koronaviruso naudojama skirtinga įranga, nevienoda personalo patirtis, rezultamas įtakos turi ir įsigijamų testų kokybė.

„Laboratorijų sąrašas pastaruoju metu labai išsiplėtė. Ir aš vargiai įsivaizduoju, kad visose vietose laboratorijos yra atliekama nepriklausoma išorinė kokybės kontrolė, viskas priklauso nuo dirbančių asmenų pasirengimo lygio“, – kalba S. Jarmalaitė.

„Nepaisant to, kaip mes laboratorijas kontroliuosime ar prižiūrėsime, yra dalykai, kurie priklausys nuo mėginių paėmimo nuo pačios laboratorinės įrangos veikimo ir kitų dalykų“, – tikina laikinasis Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tyrimų patikimumas kai kada gali skirtis ir pasirinkus ne tą metodą: PGR tyrimas ir antigenų testas skirti virusui aptikti. Antikūnų testu galima nustatyti, ar žmogus jau yra persirgęs COVID-19.

Baiminamasi, kad tikslumas gali nukentėti ir jei bus patvirtintos šiuo metu dar rengiamos Sveikatos ministerijos rekomendacijos, kada kokį metodą naudoti. Pasirinkimų net 7, bet specialistai sako, įvairovė su tikslumu nedera.

„Dabar turėdami vieno tipo testą sulaukiame neatitikimų, įvairių nesusipratimų. Tai aišku, kad tikimybė variacijos tarp tyrėjų tarp laboratorijų arba dar labiau išaugs turint trijų tipų testus“, – dėsto S. Jarmalaitė.

Šiuo metu tyrimus dėl įtariamo koronaviruso atlieka per 15 laboratorijų. Nuo kovo ištirta daugiau nei 1 mln. 200 tūkst. ėminių. Valstybei tai jau kainavo kone 22 mln. eurų.