Sveikata

2020.11.26 14:05

Atvirai apie COVID-19 iš abiejų fronto pusių: pacientai su baime stebi greta mirštančius, medikai alpsta darbo vietose

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.11.26 14:05

Vis garsiau apie patirtą siaubą COVID-19 skyriuose prabyla tiek pacientai, tiek patys medikai. Pastarieji pervargę, arti išsekimo ribos, viduje gniauždami pyktį ir įtampą stengiasi iš paskutiniųjų gelbėti koronavirusu užsikrėtusių pacientų gyvybes. Trūkstant darbo rankų kartais nebėra kam paciento tiesiog už rankos palaikyti ir nuraminti, kai šis mato greta mirštantį palatos kaimyną.

Kaip kova su COVID-19 liga atrodo paciento akimis – asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalino Vilmantas. Vyras apie užsikrėtimą koronavirusu paskelbė lapkričio 17-ąją, atsidūręs Respublikinės Šiaulių ligoninėje. Kadangi pastaruoju metu sparčiai auga užsikrėtusiųjų pacientų, plūstančių į ligonines, skaičius, gauti vietą palatoje – rimtas iššūkis.

„Pirmasis ir svarbiausias (dalykas) – kad atsirastų vieta palatoje. Kitu atveju tu sėdi, jei pasisekė – guli lovoje. Priimamajame. Valandomis. Po penkių valandų gulėjimo man atsirado vieta palatoje. Tada jau menkai ką besuvokiau“, – patirtimi dalijosi Vilmantas.

Atsidūrę palatose prie dirbtinės plaučių ventiliacijos prijungti pacientai kovoja už savo gyvybę. Jų būklę nuolat seka gydytojų ir slaugytojų komanda, pasiruošę bet kurią akimirką pulti gelbėti gyvybės. Deja, dalis pacientų šią kovą pralaimi ir tyliai iškeliauja anapilin. Su palatos kaimyno mirtimi Vilmantas susidūrė jau pirmąją naktį ligoninė.

„Tą naktį mirė palatos kaimynas. Kai kartas nuo karto prabusdavau, matydavau stovinčią prie mirštančiojo lovos vieną iš mūsų slaugytojų, sudėjusią rankas ant krūtinės tarsi maldai. Ryte lovos nebebuvo. Trumpam. Pakeista patalynė ir naujas ligonis. Kitą parą mirė dar du, bet jau ne iš mūsų palatos...

Sesutės, slaugės, gydytojai. Lašelinės, kardiogramos, pastovūs įvairių duomenų matavimai. Profesionalumas ir kompetencija. Neįtikėtinas dėmesys ir suvokimas... kad gal nebemirsi. Nes dar turi dėl ko. Esi laukiamas...“, – apie kovą su COVID-19 dalijosi vyras.

Vienu metu namo išrašė visus palatos pacientus

Visgi ilgiau užsibūti ligoninėje pacientams ne valia. Visų šalies gydymo įstaigų COVID-19 skyriuose trūksta ne tik personalo, bet ir vietų pacientams paguldyti. Jei tik kuris pasijuto stipriau, jei šio gyvybei pavojus nebegresia – visi nusilpę, išvarginti infekcijos pacientai išrašomi gydytis namo.

Vilmantas iš ligoninės buvo išrašytas vos po 7 dienų ir jau lapkričio 24-ąją atsidūręs namie jis rašė:

„Jau namie. Išrašė visą palatą. Aprengė specialiais drabužiais, įsodino į greitosios pagalbos automobilius ir palinkėjo niekada nebegrįžti. Reiškia, keturi sergantieji iš koridorių persikels į palatą. Reiškia gaus gydymą ir rūpestį.

Apie jūsų linkėjimus, apie tą didžiulį srautą žodžių, skatinimų nepasiduoti, apie maldas, kurias skyrėte, kad gyčiau – tai yra nenusakoma. Tai realiai veikia. Ačiū. Aš negalėjau jums visiems atrašyti. Nebuvo jėgų. Rašau ir dėkoju dabar... Dabar – reabilitacija“, – pasakojo vyras.

Vilmantą viešai pasidalinti tuo, ką pats patyrė vos per savaitę, paskatino pyktis ir apmaudas, kurį kelia gyventojų neatsakingumas. Tų, kurie į kaukių dėvėjimą numoja ranka, kurie vaikšto tarsi demonstratyviai žemiau nosies nusmauktomis kaukėmis. Tų, kurie skleidžia gandus, apie neva neegzistuojatį virusą, ragindami jų pavyzdžiu sekti ir kitus, kai liga kasdien nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių, kažkam labai brangių artimųjų.

„Atskirai apie tuos, kuriems „nėra jokio COVID-19“, „čia tik gripas“. Tokio urvinio bukumo ir tamsumo nebepakeisi“, – įsitikinęs Vilmantas.

Kuris postas teks – lemia burtai

Santaros klinikų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Onė Bartkienė atskleidė, kad su siaubu situaciją COVID-19 skyriuose stebi ne tik čia atsidūrę pacientai, bet ir juos gydantys medikai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, ko gi čia stebėtis – įprastas darbas.

Visgi medikų kasdienybė darbe su pandemija ir koronavirusu užsikrėtusių pacientų antplūdžiu pasikeitė kardinaliai. Šiandien į darbą reikia atvykti bent pusvalandžiu anksčiau, kad spėtum apsirengti visas apsaugos priemones, primenančias kosmonautų kostiumus, kad spėtum aptarti ir įvertinti situaciją: kiek ir kokios būklės yra pacientų, kiek – darbo rankų, kiek kolegų kurį laiką nebebus, nes jie – izoliacijoje.

„Paskirstome kiekvienam postui tam tikrą skaičių darbuotojų, bet stengiamės tai daryti, kad būtų teisinga kiekvieno atžvilgiu, loterijos principu, kad niekam po to nekiltų klausimų, neliktų skaudulių“, – pasakojo O. Bartkienė.

Pirmame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kuriame dirba ir O. Bartkienė, yra 4 postai. Bendrai juose – 23 lovos pacientams. Kiekvienas postų skiriasi ne tik lovų skaičiumi, bet ir jame gydomų pacientų būkle. Jei loterijoje teko postas, kuriame gydomi lengvesni pacientai, medikas atsikvepia lengviau – darbas bus šiek tiek ramesnis, gal teks mažiau fizinio krūvio.

Per 4 val. nėra net kaip vandens atsigerti

Darbas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, pasak slaugytojos, niekada nebuvo fiziškai lengvas, bet šiandien tenkantis krūvis siaubingai alina.

Pirmiausia, dėvint visą pasaugos priemonių komplektą medikas tarsi yra uždaromas šiltnamyje. Daugiau pajudėjus kaskart išpila prakaitas, prisėdus pildyti dokumentų kūnas staiga atvėsta, tačiau po apsauginiu sluoksniu dėvima darbinė uniforma – permirkusi, tad prisėdus dėl to darosi labai šalta.

Džiovinti uniformų per 4-5 val. o kartais ir ilgiau trunkančią pamainą iki pertraukos nėra kada. Tiesiog draudžiama nusirengti apsauginį sluoksnį. Patraukti nuo veido respiratoriaus per visą pamainą taip pat nevalia – net jei niežti nosį ar labai troškina. Nusičiaudėjus nosies po respiratoriumi nusivalyti taip pat negalima.

Anksčiau procedūroms su pacientais medikai iš apsaugos priemonių dėvėdavo vienkartinius neperšlampamus chalatus ir pirštines ir šias priemones iškart po procedūros, kuri ilgiausiai trukdavo pusvalandį, galėdavo nusiimti.

Per 4-5 val. pamainą į apsauginius kostiumus įsprausti medikai kartais neturi kada prisėsti bent trumpam atsipūsti. Pacientus reikia periodiškai vartyti. Priklausomai nuo paciento būklės, nuo prie jo prijungtų aparatų, pavyzdžiui, galiausiai priklausomai nuo paciento svorio, jam paversti ant pilvo mažiausiai reikia dviejų darbuotojų. Kartais vieną pacientą verčia ir 6 asmenys ar daugiau.

„Pacientų vartymas yra viena iš slaugos priemonių, kad juos apsaugotume nuo pragulų, žaizdų susidarymo ar kūno dalių nugulėjimo. Jeigu nėra tam tikrų indikacijų vartymui, paprastai pacientai yra vartomi kas 2-3 val. Keltuvų neturime, tačiau yra slenkančios lentos, kurios padeda perkelti pacientą“, – pasakojo Santaros klinikų slaugytoja.

Pacientų vartymas – tik viena iš atliekamų procedūrų. Greta taikomo intensyvaus gydymo čia ir dabar dar yra ir rutininis darbas: rytiniai paskyrimai, vaistų leidimas, švirkštinių pompų keitimas. Slaugytojos, lakstydamos nuo vieno prie kito paciento, kartais neturi kada prisėsti dokumentacijos užpildyti.

„Ta situacija veda į neviltį. Mes suprantame, kad nebeužtenka darbuotojų. Buvo kviečiami darbuotojai iš kitų palatų, kažkas atbėgo nuo pietų stalo padėti kitiems kolektyvo nariams, nes procedūros pacientams turi būti atliktos. Mums tikrai labai trūksta darbo rankų.

Gydytojai kolegos socialiniuose tinkluose kviečiasi pagalbon studentus savanorius, kurie gali padėti paversti pacientą, kažką atnešti, galiausiai prieiti prie paciento, palaikyti jį už rankos ir pašnekinti. Juk ne visi mūsų pacientai yra intubuojami, yra jų ir sąmoningų. Jie mato, kas vyksta aplinkui, kokios kitiems procedūros atliekamos, kokia aparatūra prijungta. Mes stengiamės juos nuo to apsaugoti, atskirti širmomis, bet jie mato ir supranta, kad kai kurių pacientų situacija yra kritinė. Jiems kyla baimių ir dėl jų pačių sveikatos, būklės ir gydymo eigos“, – atviravo O. Bartkienė.

COVID-19 skeptikai varo į neviltį

Nežmonišką medikų darbo krūvį lydi ir emocinis nuovargis. Susikaupusios įtampos, pykčio medikai ant kolegų stengiasi neišlieti, viską gniaužia savyje, tačiau galiausiai tai pasireiškia jų pačių sveikatos sutrikimais.

„Dažniausiai įtampa kyla dėl nuovargio, pernelyg didelio pacientų skaičiaus ir jiems tenkančio neadekvataus personalo skaičiaus. Kartais atrodo, kad mes esame ties kažkokia emocinio ir fizinio išsekimo riba. Kolektyvas yra pavargęs, piktas, bet mes turime tai užgniaužti. Pastebėjau, kad pietaudamos su kolegėmis pradėjome daugiau tylėti, nes nesinori skųstis ar pykčio išreikšti.

Pastebėjau, kad ir fizinė mūsų sveikata blogėja ir tai kelia didelį nerimą. Dažniau pasireiškia migrena, padažnėjo galvos skausmai, alpimai darbo vietoje, širdies ritmo ir kraujotakos sutrikimai. Dažnai iš kolegių padidėjo kraujospūdis, bet mes einame ir dirbame. Kaip bus toliau? Juk tokiomis sąlygomis, panašu, kad turėsime dirbti dar ilgai“, – pasakojo O. Bartkienė.

Profesionalios psichologinės pagalbos pati O. Bartkienė tikina neieškojusi, taip pat nėra girdėjusi, kad kiti kolegos būtų tokia pagalba naudojęsi. Jos tikinimu, medikai laisvu metu nusiraminimo ieško šeimos apsuptyje, rinkdamiesi mėgstamus laisvalaikio leidimo būdus.

Tačiau didžiausią neviltį medikams kelia koronaviruso skeptikai, kurie net ir atsidūrę COVID-19 skyriuje koronaviruso egzistavimą neigia, nors būtent dėl tokio požiūrio ir saugumo taisyklių nesilaikymo jie užsikrėtė ir atsidūrė ligoninėje. Toks neatsakingas gyventojų elgesys žaibiškai augina pacientų skaičių COVID-19 skyriuose ir veda visą sveikatos priežiūros sektorių prie perdegimo ribos.

O. Bartkienė atskleidė, koks buvo jos paskutinis turėtas pokalbis su pacientu skeptiku.

„Paklausiau paciento, kaip jis užsikrėtė, koks jo požiūris į koronavirusą buvo prieš tai, ar jis tikėjo, kad egzistuoja COVID-19. Jis numojo man ranka ir su šypsena atsakė: „O tai ką, yra tikinčių“? Tai buvo paskutinis kartas, kai aš to klausiau paciento. Supratau, kad gali prasiveržti mano žmogiškosios emocijos, kurios nėra suderinamos su mano profesionalumu“, – pasakojo Santaros klinikų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja.

Su nerimu laukia didžiųjų metų švenčių

Pervargę, ant išsekimo ribos atsidūrę medikai su nerimu laukia didžiųjų metų švenčių – Kalėdų ir Naujųjų Metų. Šias šventes esame įpratę leisti dideliame šeimos giminių ir draugų rate. Medikai ragina gyventojus per šventes likti namuose, antraip po švenčių matysime naujus COVID-19 užsikrėtimo rekordus, o paskui juos seks ir augantis pacientų ligoninėse skaičius. Pastarosios ir šiandien braška dėl lovų pacientams ir darbo rankų trūkumo.

„Matant visuomenės požiūrį, kiek kyla pykčio, kai yra uždaromos viešosios erdvės, galima prognozuoti, kad po didžiųjų švenčių užsikrėtusiųjų skaičiaus augimas tikrai bus, kaip bebūtų liūdna. Mes nedejuojame, neiname ir nepiketuojame, neprašome gailesčio. Mums nereikia medalių. Mums tiesiog reikia dviejų dalykų: darbo rankų ir visuomenės socialinės atsakomybės“, – prašė Vilniaus Santarų klinikos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja O. Bartkienė.