Sveikata

2020.11.28 20:30

Medikas paaiškino, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą – dėl pandemijos kai kurių veiksmų daryti nerekomenduoja

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2020.11.28 20:30

Rytais oro temperatūrai krintant žemiau nulio, gatves ir šaligatvius vietomis jau aptraukia ledas. Medikai žino, kad beprasidedant žiemai padaugėja eismo įvykių ir traumų, tačiau kartais vien medikų pagalbos negana – būtina ir aplinkinių staigi reakcija, pamačius eismo nelaimę ar tiesiog gatvėje parkritusį praeivį. Ar žinome, kaip tinkamai suteikti pagalbą skirtingose situacijose, ypač dabar, kai veidus dengia kaukės?


Į šiuos klausimus LRT RADIJO laidai „Sveikata“ atsakė Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany. Jis primena, kad nutikus nelaimei pašalietis nukentėjusiajam gali ne tik iškviesti pagalbą, bet ir padėti jos sulaukti. Neretai aktyvūs gyventojų veiksmai laukiant greitosios medicinos pagalbos gali išgelbėti į eismo įvykį patekusio ar gatvėje parkritusio asmens gyvybę.

Po avarijos nukentėjusiajam pavojingas gali būti ir vandens gurkšnis

Bent kartą per žiemą dėl slidžios dangos lauke suklumpa dažnas, kartais tai gali baigtis rimtu sužalojimu, ypač vyresnio amžiaus žmogui. Z. Skvarciany pabrėžia – jeigu numanomas lūžis, judinti sužeistojo negalima.

„Reikia įvertinti bendrą situaciją. Pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar galime patys saugiai, ramiai prieiti, paklausti, kas atsitiko. Jeigu žmogus kalbantis, jis gali iš karto pats pasakyti, kur ir ką skauda. Jeigu žmogus sąmoningas ir jo gyvybei niekas negresia, (reikėtų) nejudinti nieko ir pirmiausia iškviesti greitąją pagalbą. Svarbu nepradėti judinti žmogaus, nes dažniausiai tai būna lūžiai ir tokio žmogaus judinimas gali tik pabloginti situaciją“, – sakė LRT RADIJO laidos „Sveikata“ pašnekovas.

Jeigu nelaimė nutiko kelyje arba judrioje šalikelėje, reikėtų abiem – gelbstinčiajam ir nukentėjusiajam – pasitraukti į saugią vietą, jeigu tik sužeistasis gali judėti, primena Z. Skvarciany. Kaip įsitikinti, ar žmogus sąmoningas, ar jis kvėpuoja?

„Pirmiausia reikia žmogaus paklausti. Jeigu jis neatsako į vieną kitą klausimą – pažiūrėti, ar kvėpuoja. Galima tai patikrinti veidrodėliu, bet ne kiekvienas jį turi. Jeigu nėra kvėpavimo, reikia pradėti gaivinti, bet prieš pradėdami aktyvius veiksmus visada paskambinkite greitajai medicinos pagalbai ir pasakykite, kokia situacija“, – aiškino GMP stoties vadovas.

Nutikus rimtai nelaimei, kai žmogus nekvėpuoja ir į aplinką nereaguoja, anot Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus, būtina pradėti gaivinimo veiksmus. Neretai kyla klausimų, ar per pandemiją, kai saugodamiesi koronavirusinės infekcijos dėvime kaukes, galima nukentėjusiajam atlikti dirbtinį kvėpavimą. Z. Svarciany atkreipia dėmesį, kad pavojus per dirbtinį kvėpavimą užsikrėsti ligomis egzistavo ir iki pandemijos. Jeigu žmogus įtaria, kad teikti dirbtinį kvėpavimą nėra saugu jam pačiam, to daryti ir nereikia. Tokiu atveju pakanka širdies masažo. Tiesa, šį veiksmą geriausia atlikti ne vienam, pasikviesti dar vieną asmenį į pagalbą. Mat širdies masažas reikalauja daug jėgų, pradėjus gaivinti jo nutraukti nevalia, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

Jeigu yra dvejonių, kaip atlikti gaivinimą ar širdies masažą, pašnekovas duoda paprastą ir naudingą patarimą.

„Įjunkite telefono garsiakalbį ir dispečerinėje jums komentuos, ką daryti. Tai yra labai svarbu. Geriausia, jeigu šalia būtų dar vienas žmogus. Jeigu nesate įsitikinęs, kad saugu daryti įkvėpimus, darykite širdies paspaudimus“, – sakė Z. Skvarciany.

Pastebėjus, kad eismo nelaimės metu nukentėjusiame automobilyje yra prispaustas žmogus, reikia apsiriboti tik pagalbos iškvietimu – jį judinant galima dar labiau pakenkti. Šalia avarijos vietos nėra saugu ir rūkyti, primena specialistas.

„Kadangi mes nežinome automobilio – gal jis dujinis, gal yra degalų nutekėjimas. Rūkymas pavojingas dėl to, kad automobilis gali užsiliepsnoti arba dar kas nors atsitikti“, – sako Z. Skvarciany.

Po avarijos rizikinga gali būti ir sužeistąjį girdyti vandeniu ar duoti maisto.

„Tikrai to nereikėtų daryti, kadangi mes nežinome, kokie yra pažeidimai. Kad nepablogintume bendros situacijos“, – sakė pašnekovas.

Jei eismo įvykio metu nukentėjęs žmogus kraujuoja, būtina kraujavimą sustabdyti. Pasak Z. Skvarciany, jeigu žaizda negili, nėra jautrioje vietoje, tuomet tai padaryti nėra sudėtinga.

„Pirmiausia būtina apsaugoti save – užsidėti pirštines arba kitaip apsaugoti rankas, kad nebūtų kontakto su sužeistojo krauju. Tada reikia tvarsčiu prispausti kraujuojančią vietą ir prispaudus palaikyti – kraujavimas paprastai sustoja. Jeigu tai arterinis pažeidimas, kai kraujavimas labai gausus, ypač galūnėse, dažnai kojose, jo prispaudus tvarčiu kartais nepavyksta sustabdyti. Tada reikia užveržti vietą guma virš žaizdos“, – aiškino jis.

Z. Skvarciany atkreipė dėmesį, kad blogiausia, ką galima padaryti išvydus eismo incidentą ar tiesiog gatvėje parkritusį žmogų, – abejingai praeiti pro šalį. Net ir neturint žinių, kaip suteikti pirmąją pagalbą, visada galima ir būtina iškviesti medikus.

„Iš tikrųjų atkreiptas dėmesys į situaciją gali išgelbėti žmogui gyvybę. Jeigu sustoja širdis, kvėpavimas, laikas eina ne valandomis, o minutėmis. Ir tų minučių nedaug – iki penkių“, – sakė laidos svečias. Jis pabrėžė, kad vos išvydus incidentą būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir nepalikti nukentėjusiojo vieno.

„Turime pavyzdžių, kai dėl abejingumo prarandame žmogų ir kai dėl teisingo požiūrio ji išgelbstime“, – reziumavo Greitosios medicinos pagalbos centro direktorius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.