Sveikata

2020.11.25 05:30

Svarbus precedentas: su COVID-19 susiduriantys Panevėžio medikai laimėjo ginčą prieš ligoninę dėl kompensacijų

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.11.25 05:30

Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai laimėjo ginčą prieš ligoninės administraciją dėl neišmokėtų priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais. Ieškovais ginče tapo 135 ligoninės medikai, su jais administracija privalės atsiskaityti už darbą pavojingomis sąlygomis nuo karantino pradžios. Teisininkas teigia, kad šis precedentas aktualus visiems Lietuvos medikams, dirbusiems su įtariamais COVID-19 pacientais, – atsivėrė galimybė prašyti teisėtai priklausančio užmokesčio. Ligoninės administracija kol kas situacijos nekomentuoja.

Ginčas tarp RPL medikų ir administracijos kilo balandį, kai administracija priedus, siekiančius 60–100 proc. algos, skyrė tik tiesiogiai su patvirtintais COVID-19 pacientais dirbusiems ligoninės darbuotojams. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai teigia, kad tokia ligoninės administracijos politika nėra teisinga, mat pavojingomis sąlygomis dirbo ir tie medikai, kurie paslaugas teikė pacientams, galbūt užsikrėtusiems COVID-19, laukiant, kol paaiškės jų COVID-19 testo atsakymas.

„Ligoninės pacientų srautas toks: visi pacientai atvežami į priimamąjį ir, jeigu tokį pacientą reikia stacionarizuoti, jis tampa COVID X, arba galimai užsikrėtusiu COVID-19 liga. Iš priimamojo toks pacientas iki testo atsakymo gydyti pervežamas į COVID-19 korpusą. Jeigu pacientui reikalinga reanimacinė pagalba – į pagrindinės reanimacijos 3-iąjį postą.

Taigi iki testo su įtariamais pacientais dirba trys padaliniai: priimamasis, COVID-19 korpusas ir reanimacijos 3-iasis postas. Gavus neigiamą testo atsakymą pacientai perkeliami į įprastus ligoninės skyrius. Pacientai, kuriems patvirtinta COVID-19, gydomi COVID-19 korpuso pirmo aukšto reanimacijos poskyryje, o lengvesni – infekcinėje ligoninėje.

Pacientų srautas didžiulis, nes traumos, eismo įvykiai, kitos ligos niekur nedingo. Į reanimaciją guldome po kelis pacientus per parą, visi jie laikomi COVID X pacientais, kol gaunamas vienoks ar kitoks testo atsakymas“, – tikino vienas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt).

Šiame poste pacientai praleisdavo nuo pusės iki dviejų parų, laukdami PGR tyrimo dėl COVID-19 atsakymo, dalis jų buvo teigiami.

Darbuotojų prašymą dėl priedų ligoninės vadovas atmetė

Karantino pradžioje nesidairydami ir vieningai dirbę Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai sukluso, kai pasklido informacija apie mokamus priedus su pavojinga infekcija dirbantiems medikams. Darbas su pacientais, laukiančiais COVID-19 tyrimo rezultato, yra toks pat pavojingas, kaip ir su patvirtintais atvejais, naudojamos tos pačios apsaugos priemonės, laikomasi tų pačių darbo saugos reikalavimų.

Vadovaudamasis šiuo argumentu, laikinasis Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas ligoninės direktoriui Arvydui Skorupskui nunešė sąrašą medikų, dirbusių su įtariamais COVID-19 pacientais, kuriems taip pat turėtų būti išmokėti priedai.

Kreipdamiesi į ligoninės vadovą A. Skorupską, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai rėmėsi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje pateikta vieša informacija, kurią galima rasti ir šiandien.

Vienas iš kriterijų nustatant papildomą priedą yra „ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, atlieka invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą“ arba „ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos priežiūros įstaigos infekcinių ligų, intensyviosios terapijos ir reanimacijos, priėmimo ir skubios pagalbos padaliniuose, kituose užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės padaliniuose“.

Jei darbuotojas atitinka bent vieną iš SAM nurodytų sąlygų, jam rekomenduojama skirti minimalų priedą prie darbo užmokesčio – 60 proc. pareiginės algos. Jei darbuotojas atitinka daugiau išvardytų kriterijų, „darbo užmokesčio didinimo procentinis dydis turėtų būti atitinkamai didesnis“, nurodoma SAM viešame apraše. Iš to darytina išvada, kad su įtariamais COVID-19 pacientais dirbusiems Panevėžio medikams galėjo būti skiriamas mažiausiai 60 proc. priedas prie algos, nes jų darbo sąlygos atitinka du kriterijus iš išvardytųjų.

Nepaisant to, medikų, kuriems galėtų būti skiriami priedai prie algos, sąrašą ligoninės direktorius atmetė.

Vasara – bevaisio susirašinėjimo metas

Gegužės pabaigoje medikai raštu kreipėsi ne tik į ligoninės administraciją, prašymą adresavo ir Sveikatos apsaugos ministerijai bei Panevėžio teritorinei ligonių kasai (TLK).

„Išmokėjus darbo užmokesčio priedus tik tai daliai, kuri tiesiogiai kontaktavo su pacientais, kuriems ypač pavojinga užkrečiamoji liga PGR testu buvo patvirtinta, bet ne visiems, kurie dirbo su pacientais, kuriems buvo įtariama tokia liga, susidarė neadekvati, darbo kokybę ir kolektyvo santarvę neigiamai veikianti situacija“, – raštuose, skirtuose įstaigoms, nurodė RPL medikai.

Kartu buvo pabrėžiama, kad priedų negavę gydytojai ir slaugytojai praranda norą dirbti karantininiame poste kenksmingomis sąlygomis, medikai tokiu būdu skatinami dirbti tik su COVID-19 užsikrėtusiais pacientais, pratęsti jų buvimą skyriuje siekiant didesnio apmokėjimo, tokiu būdu rizikuojant ir pacientų sveikata.

Į medikų raštą RPL administracija atsakė, kad šiuo klausimu kreipėsi į SAM ir laukia ministerijos išaiškinimo. Į ministeriją kreipęsi medikai ir patys gavo raštą, kurį pasirašė SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė.

Rašte nurodoma, kad didesnis darbo užmokestis karantino metu priklauso visiems ligoninės darbuotojams, kurie teikė paslaugas pacientams tiek su patvirtinta COVID-19 ligos diagnoze, tiek su įtariama.

Per porą mėnesių nesulaukę ligoninės administracijos veiksmų, medikai į SAM išsiuntė dar vieną raštą. Šįkart atsakymą pateikė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė, laikinai vykdanti kanclerio funkcijas, Odeta Vitkūnienė.

Rašte nurodoma, kad darbo užmokestis medikams gali būti didinamas tik ligoninės vadovo sprendimu, atsižvelgiant į darbuotojo darbo sąlygų pavojingumą: „SAM teisės aktuose nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl jai nors ir pavaldžių ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio didinimo.“

Šiame rašte medikams užkliuvo viena detalė – turintis teisę skirti medikams priedus ligoninės vadovas, gali būti, praleido terminą kreiptis į Panevėžio TLK dėl lėšų priedams mokėti. Mat pastarajame rašte O. Vitkūnienė nurodė: „Labai svarbu pažymėti, kad SAM apraše (II skyrius) yra nustatyti sąnaudų darbo užmokesčiui kompensavimo terminai ir procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal SAM aprašo 3-ią punktą ASPĮ prašymą kompensuoti praėjusio kalendorinio mėnesio sąnaudas darbo užmokesčio padidinimui PSDF lėšomis TLK turi pateikti iki einamojo mėnesio pabaigos.

SAM aprašo 3-ias punktas nereglamentuoja sąnaudų darbo užmokesčio padidinimui kompensavimo tais atvejais, jei prašymas pateikiamas ne už praėjusį mėnesį. Nesilaikius SAM aprašo reikalavimų, vadovaujantis SAM aprašo 9-u punktu, visa atsakomybė už kilsiančias teisines pasekmes tenka ASPĮ vadovui.“

Ligoninės administracija medikų prašymą įvardijo neproporcingu ir nepagrįstu

Matydami, kad susirašinėjimas tiek su ligoninės administracija, tiek su SAM bei Panevėžio TLK laukiamų rezultatų neduoda, medikai rugsėjį kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

„Klausimas vilkinamas jau pusę metų ir nėra jokio kompromiso iš administracijos“, – apmaudo tada neslėpė vienas iš RPL Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojų.

Medikų skunde Darbo ginčų komisijai nurodoma, kad RPL administracija dirbusiems su įtariamais COVID-19 pacientais medikams privalo išmokėti priedus už darbą per karantiną kenksmingomis sąlygomis. Prašoma, kad medikams, dirbusiems pavojingomis sąlygomis nuo kovo pradžios iki birželio pabaigos, būtų išmokėti priedai, siekiantys 100 proc. algos, ūkio reikalų tvarkytojams, maisto išdavėjams – po 60 proc. mėnesinės algos.

Iš Darbo ginčų komisijai pateiktos RPL administracijos pozicijos matyti, kad ligoninė nesutinka su medikų prašymu išmokėti priedus. Kaip argumentas nurodomas Vyriausybės 207-as nutarimas, kurio 32-as straipsnis skelbia, kad priedai mokami tik tiesiogiai su COVID-19 dirbančiam personalui.

Kartu RPL administracija nurodė, kad priedų mokėjimo klausimas buvo aptartas dar gegužės 5 dieną su ligoninės gydytojų profesine sąjunga. Su ja suderintas gydytojų, gaunančių priedus, sąrašas patvirtintas ir ligoninės vadovo gegužės 7 dienos įsakymu. Vadovaujantis juo priedai prie pareiginės algos, siekiantys 60–100 proc., buvo skirti ligoninės darbuotojams iš 14 grupių.

Tiesiogiai su infekuotais COVID-19 pacientais dirbusiems Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojams skirti 100 proc. priedai prie algos. COVID-19 korpuso, infekcinių ligų korpuso, priimamojo medikams, dirbusiems su patvirtintais COVID-19 pacientais, numatyti 90 proc. priedai, likusiems – mažesni.

Įdomu tai, kad ligoninės administracija tikina, jog dėl medikų, kurie dirbo su įtariamais COVID-19 atvejais, kreipėsi išaiškinimo į SAM, tačiau gavo du skirtingus situacijos išaiškinimus. Pavyzdžiui, anot administracijos, birželio 30 dienos rašte SAM tikino, kad priedai turi būti mokami ne tik su COVID-19 infekuotais pacientais dirbantiems medikams, bet ir su įtariamais pacientais. Anot administracijos, vėliau, rugsėjo 7 dieną, SAM nurodė, kad priedai turi būti mokami tik su patvirtintais COVID-19 pacientais dirbančiam personalui.

Be to, ligoninės administracija komisijai nurodė, kad priedus skirstyti darbuotojams yra ne SAM, o ligoninės vadovo prerogatyva. Kartu ligoninė rašte Darbo ginčų komisijai pabrėžia, kad įstatymo, kuris nurodytų mokėti priedus medikams su įtariamais atvejais, nėra. Ligoninė esą įpareigota atsiskaityti tik su medikais, dirbusiais su pacientais, kuriems buvo patvirtina COVID-19 liga.

„Toks teisės aktų aiškinimas, kokį yra pasitelkę ieškovai, yra visiškai neproporcingas ir nepagrįstas, iškreipiantis visą teisės aktų taikymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juo vadovautis. Vadovaujantis tokiu aiškinimu kiekvienam be išimties bet kokios sveikatos įstaigos darbuotojui būtų buvę privaloma mokėti priedus prie darbo užmokesčio, <...> tačiau akivaizdu, jog tai nebuvo tikroji įstatymų leidėjo valia“, – teigiama RPL administracijos rašte Darbo ginčų komisijai.

Komisija darbuotojų ginčą patenkino – ligoninei priteisti ir priedai, ir delspinigiai

Nepaisant ligoninės administracijos pastangų, Darbo ginčų komisija lapkričio pradžioje priėmė medikams palankų sprendimą – ligoninė įpareigota išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135 PRL medikams.

Pavyzdžiui, išnagrinėjusi vieno iš medikų skundą Darbo ginčų komisija nusprendė, kad jam vienam turi būti priteista virš 3 tūkst. eurų suma, kuri nebuvo išmokėta už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais, bei apie pora šimtų eurų delspinigių. Šios lėšos bus išieškomos iš ligoninės. Turint omeny, kad panašus sprendimas priimtas dėl 135 medikų, ligoninės nuostoliai gali siekti virš 400 tūkst. eurų.

Tiesa, Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra galutinis, ligoninės administracija šį sprendimą gali skųsti teismui. Medikai tikisi, kad šios teisės ligoninės administracija atsisakys.

„Būtų labai apmaudu, jei gydymo įstaiga toliau teistųsi su savo darbuotojais, mažindama darbuotojų pasitenkinimą darbu, jų lojalumą ir eikvodama abiejų pusių išteklius – tiek laiką, tiek pinigus“, – sakė vienas iš ginčą laimėjusių medikų (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt).

Naujienų portalas LRT.lt dėl susidariusios situacijos raštu kreipėsi į RPL administraciją, tačiau ji kol kas situacijos nekomentuoja.

„Kaip žinoma, šiuo metu vyksta teisinis ginčas tarp ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojų ir administracijos Darbo ginčų komisijoje. Šiame teisiniame ginče galutinis taškas dar nepadėtas (Darbo ginčų komisija tenkino medikų prašymą ir priėmė palankų sprendimą, tačiau su juo dar nėra raštu supažindinta RPL administracija – LRT.lt), todėl jokių priešlaikinių komentarų šiais ir panašiais klausimais neteiksime. Galutinai pasibaigus šiam procesui, mes atsakysime į visus jus ir visuomenę dominančius klausimus“, – sakė RPL komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis.

Kartu RPL administracija atkreipė dėmesį, kad ligoninės minėto skyriaus darbuotojams, kurie per pirmąjį karantiną teikė kontaktines sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis (COVID-19 infekcija) sergantiems pacientams, buvo sumokėta Darbo kodekse nustatytais terminais su mėnesiniu darbo užmokesčiu, kaip numato Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.

„Vadovaujantis šiais galiojančiais teisės aktais šiame skyriuje dirbančiam personalui, kaip ir visiems ligoninės darbuotojams, gydžiusiems COVID-19 liga sergančius pacientus, buvo sumokėtas 60–100 proc. padidintas darbo užmokestis, neatsižvelgiant į faktiškai išdirbtą darbo laiką. Kitoks padidintas apmokėjimas šalies gydymo įstaigų darbuotojams Lietuvos teisės aktais šiuo metu nėra nustatytas“, – komentavo V. Riaubiškis.

Medikų atstovas stebisi, kad teisės aktai buvo traktuojami skirtingai

Pasak „Glimstedt“ vyresniojo teisininko Artūro Tuklerio, kuris nuo pat ginčo pradžios atstovavo medicinos darbuotojams, kreipiantis į Darbo ginčų komisiją buvo siekiama pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, dirbančių su sergančiaisiais ar įtariamaisiais COVID-19 liga, socialines garantijas, skatinti, padidinti jų motyvaciją, kad tokiu būdu būtų užtikrintas profesionalus, motyvuotas ir socialinėmis garantijomis apsaugotas sveikatos priežiūros įstaigų personalas.

„Teisės aktai skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose buvo traktuojami skirtingai, nors tai turėtų būti akivaizdu žiūrint į teisės aktų projektus, sisteminį jų aiškinimą, SAM pateiktus oficialius aiškinimus“, – tikino medikus gynęs A. Tukleris.

Jis nurodo, kad pagal teisės aktus kovą sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbę pavojingomis darbo sąlygomis, turėtų tikėtis 15 proc. dydžio priedo prie pagrindinės darbo užmokesčio dalies. Sveikatos priežiūros įstaigos galėjo gauti tokių išlaidų kompensaciją iš biudžeto. Paskelbus pirmąjį karantiną Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, dirbę su patvirtintais ir / arba įtariamais COVID-19 liga sergančiais pacientais, turėtų tikėtis 60–100 proc. didesnio pagrindinės dalies darbo užmokesčio. Sveikatos priežiūros įstaigos galėjo gauti tokių išlaidų kompensaciją iš biudžeto.

„Pavyzdžiui, turimais TLK duomenimis, vienose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose COVID-19 ligos atvejų, tikėtina, nebuvo daug, didesnį atlyginimą gaudavo 50–90 proc. sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų bei kito įstaigų personalo, o šios įstaigos sėkmingai gaudavo tokių išlaidų kompensaciją iš biudžeto. Tuo metu kitos įstaigos siaurai traktavo teisės aktus, darbo užmokestį padidindavo tik siauram ratui darbuotojų.

Vienas iš tokių pavyzdžių – RPL, kurioje 15 proc. priedas ir 60–100 proc. didesnis darbo užmokestis buvo mokamas tik labai siauram darbuotojų ratui, kurie turėdavo tiesioginį kontaktą būtent su pacientu, kuriam jau patvirtinta COVID-19 liga.

Visiškai nebuvo paisoma, kad kitų darbuotojų, dirbančių tik su įtariamais COVID-19 liga sergančiais pacientais, darbo specifika bei minėta profesinė rizika būdavo iš esmės analogiška. Nesutikdami su tokiu teisės aktų aiškinimu, ligoninės darbuotojai inicijavo darbo ginčą, kuriame Darbo ginčų komisija pripažino darbuotojų, dirbusių karantino metu su įtariamais COVID-19 liga sergančiais pacientais, teisę tiek į 15 proc. priedą už pavojingas darbo sąlygas, tiek į 90–100 proc. didesnį darbo užmokestį“, – sakė A. Tukleris.

Nežinojimas net ir darbdavio nuo atsakomybės neatleidžia

Pasak medicinos ir farmacijos teisės eksperto Andrejaus Rudanovo, RPL administracija gali per mėnesį apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą teismui. Kitas labai svarbus akcentas – padengti nesumokėtus priedus ir delspinigius yra darbdavio, šiuo atveju RPL administracijos, prievolė, nebent teismas nuspręstų kitaip. Vadinasi, darbdavys priteistas lėšas turės sumokėti iš įstaigos biudžeto.

„Yra keli kompensaciniai mechanizmai, į ką darbdavys gali kreiptis dėl lėšų: ar į SAM, ar į Valstybinę ligonių kasą, ar kitur, atsižvelgiant į tai, koks ginčo metu galiojo teisinis reguliavimas, ir bandyti regreso tvarka išsireikalauti pinigų, įrodinėti, kad reikalaujamos lėšos darbdaviui priklauso. Ligoninė gali kreiptis į teismą, skųsti atitinkamų institucijų sprendimus, tačiau reikia įvertinti, ar gydymo įstaiga pati viską įvykdė, ar laiku teikė dokumentus institucijoms, prašymus teritorinei ligonių kasai, ar nepraleido termino pareikšti ieškinį ir panašiai“, – komentavo A. Rudanovas.

Kartu jis pabrėžė, kad jeigu ligoninės administracija tuo metu nežinojo, jog jai pavaldiems darbuotojams reikia mokėti priedus (nors suabejojo, ar taip gali būti, jog ligoninės administracija neišmanytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų susijusių teisės aktų reikalavimų), jeigu laiku nesikreipė dėl priedams priklausančių lėšų kompensavimo, net jeigu neteisingai suprato SAM pateiktus atsakymus į siųstus ligoninės raštus, tai darbdavio neatleidžia nuo atsakomybės mokėti priteistas lėšas darbuotojams.

Kitaip tariant, jeigu ligoninės vadovas praleido nustatytus terminus prašyti iš Panevėžio TLK lėšų darbuotojų, dirbusių su įtariamais COVID-19 pacientais, priedams mokėti, šiandien kreiptis dėl priteistų sumų į TLK gali būti jau vėlu.

„Tam, kad būtų galima atsakyti tiksliau, reikalingas išsamus ir nuoseklus situacijos vertinimas“, – komentavo medicinos ir farmacijos teisės ekspertas.

Precedentas, aktualus visiems Lietuvos medikams

Vis dėlto A. Rudanovas pabrėžė, kad RPL medikų laimėtas ginčas Darbo ginčų komisijoje yra aktualus visiems Lietuvos medikams. Šiuo atveju sukuriamas precedentas, leidžiantis įgyvendinti ne tik šių, bet visų medicinos darbuotojų teises.

„Jeigu RPL Darbo ginčų komisijos sprendimų neskųstų ir jie įsiteisėtų, tai taptų pagrindu visos šalies specialistams analizuoti komisijos sprendimą, lyginti savo situaciją su RPL medikų situacija ir kreiptis į savo darbdavius.

Būtina atkreipti dėmesį, kad pirmasis Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo atnaujinti praleistą terminą, nes maksimalus terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją yra 3 mėnesiai. Darbo kodekse yra numatyti labai konkretūs terminai kreipimuisi į Darbo ginčų komisiją, priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių: tai yra 1 mėnuo arba 3 mėnesiai nuo sužinojimo, kad tavo teisės yra pažeistos.

Jeigu darbuotojas terminą praleido ir tik dabar sužinojo, kad kompensacija jam priklauso, jis pirmiausia turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją, prašydamas atnaujinti terminą, ir tada įrodinėti, jog jis tik dabar sužinojo, kad jo teisės buvo pažeistos. Jis gali pateikti tai įrodančius elektroninius laiškus, kitus dokumentus. Pasirodžiusi publikacija internete irgi tinka“, – tikino A. Rudanovas.

Jeigu gydymo įstaigai priteista suma taptų nepakeliama našta ir tai žlugdytų ją finansiškai, medicinos ir farmacijos teisės eksperto teigimu, tai būtų ne darbuotojų, o laiku veiksmų nesiėmusios gydymo įstaigos kaltė.

SAM: už pažeistas darbuotojų teises atsakingas gydymo įstaigos vadovas

Naujienų portalas LRT.lt raštu kreipėsi į SAM komentaro dėl Panevėžyje susidariusios situacijos. Mat RPL steigėja yra būtent ši ministerija. SAM atsiųstame komentare pabrėžiama, kad yra nustatyta tvarka, pagal kurią skiriami priedai medikams, dirbantiems tiek su COVID-19 patvirtintais, tiek su įtariamais pacientais. Šie priedai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

„Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad tiek pirmojo karantino metu, tiek paskelbus karantiną kitais laikotarpiais priedai priklauso (taip pat juos kompensuoti papildomai skiriamomis PSDF lėšomis galima) visiems asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, jeigu jų vykdoma veikla pirmojo karantino metu atitiko įstatyme, LRV apraše ir SAM apraše nustatytas priedams gauti (skirti) ir jiems kompensuoti numatytas sąlygas.

Atitikus bent vieną iš šių sąlygų, darbuotojui turėjo būti nustatomas konkretus pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimo procentinis dydis (nuo 60 iki 100 procentų).

Gydymo įstaigos darbuotojui darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis (nuo 60 iki 100 procentų) turėjo būti nustatytas vadovaujantis LRV aprašo 3-iu punktu, ir už tai pagal LRV aprašo 3-ią punktą yra atsakingas gydymo įstaigos vadovas.

Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad visos gydymo įstaigos ir jų vadovai privalo laikytis įstatymo, LRV aprašo ir SAM aprašo nuostatų, o jeigu darbuotojai mano, kad gydymo įstaiga (darbdavys) netinkamai vykdo (nevykdo) įstatymo, LRV aprašo ir SAM aprašo nuostatus, jie įgyja teisę ginti savo pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigiama SAM komentare.

Ministerijos duomenimis, iš viso kovo–birželio mėnesiais medikų priedams mokėti ir jiems kompensuoti iš PSDF lėšų skirta 24,5 mln. eurų.

SAM atstovai raštu pabrėžia, kad tokia tvarka galiojo RPL gydytojų ir administracijos ginčo metu, tokia ministerijos pozicija raštu buvo pateikta ir ligoninės darbuotojams bei administracijai. Ministerija naujienų portalui LRT.lt pateikė ir raštų, išsiųstų birželio 30 dieną bei rugsėjo 7 dieną, nuorašus. Juose pateikiamos nuorodos į tvarkos aprašus, kokiais atvejais mokami priedai darbuotojams.

Nuo lapkričio 1 dienos – priedų mokėjimo tvarkos pakeitimai

Atsiųstuose atsakymuose SAM taip pat nurodo, kad antrosios karantino bangos metu priedų mokėjimą reglamentuoja tie patys teisės aktai, tačiau yra pakeitimų.

„2020 m. spalio mėnesio darbuotojų priedų mokėjimo ir jų kompensavimo papildomomis PSDF lėšomis tvarka bus tokia pati, kokia buvo pirmojo karantino laikotarpiu.

Pažymėtina, kad nuo lapkričio 1 dienos priedai per karantiną dirbusiems medikams, kurie dirba su pacientais, kuriems koronavirusas dar nėra patvirtintas, bus mokami tik šiais atvejais, kai darbuotojas: dirba gydymo įstaigos padalinyje, teikiančiame greitosios medicinos pagalbos paslaugas; stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų skubiosios pagalbos padalinyje; gydymo įstaigos karščiavimo klinikoje ar mobiliajame punkte ir sveikatos priežiūros paslaugas pacientams teikia tiesiogiai (ne nuotoliniu būdu). Šios sritys pasirinktos dėl to, kad į šiuos padalinius patenkančių pacientų neįmanoma iš anksto objektyviai įvertinti (patikrinti), ar jie jau turi patvirtintą koronaviruso diagnozę.

Visais kitais atvejais priedui gauti ir jo kompensavimui papildomomis PSDF lėšomis bus privaloma turėti tiesioginį kontaktą su pacientu, kuriam patvirtintas koronavirusas“, – nurodoma SAM rašte.

Šioms reikmėms numatomas lėšų šaltinis – PSDF rezervo lėšos. Pirmojo karantino metu per vieną karantino mėnesį PSDF kompensuojama suma sudarė vidutiniškai 6–7 mln. eurų. Gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo išlaidos bus kompensuojamos tiek mėnesių, kiek truks karantinas.

​„Kadangi Valstybinė ligonių kasa lėšas koronavirusu sergančius žmones gydančių medikų užmokesčiui didinti perveda tik gavusi faktines asmens sveikatos priežiūros įstaigų ataskaitas apie poreikį, iš anksto numatyti, kokios bus išlaidos, sudėtinga. Spalio ir lapkričio išmokos bus skirtos dar šiemet, o gruodžio – kitąmet“, – teigiama SAM atsiųstuose atsakymuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt