Sveikata

2020.11.21 18:59

Mokslininkai paaiškino, kodėl dalis COVID-19 užsikrėtusių pacientų miršta

LRT.lt2020.11.21 18:59

Kaip rodo Masačusetso ligoninės medicinos profesorės Galit Alter ir jos kolegų atliktų tyrimų rezultatai, išgyvenimo galimybės, susirgus sunkia COVID-19 forma, gali priklausyti nuo pacientų antikūnų išsivystymo kokybės ir atsako į šią ligą sukeliantį SARS-CoV-2 virusą, rašoma Harvardo medicinos mokyklos tinklalapyje.

Atliekant žurnale „Cell“ aprašytą tyrimą, buvo naudojamas sisteminis serologinis metodas, kuris padėjo nustatyti antikūnų imuninį atsaką 193 COVID-19 sergantiems ir hospitalizuotiems pacientams. Tyrėjų grupė palygino pacientų, sergančių vidutinio sunkumo ir sunkia ligos forma bei nuo šios infekcijos mirusių asmenų imuninį atsaką.

Nors visų pacientų organizme susiformavo SARS-CoV-2 antikūnų, jų vystymosi pobūdis minėtose trijose pacientų grupėse buvo skirtingas. Neišgyvenusiems pacientams antikūnų atsakas taip iki galo ir nesusiformavo.

„Nustatytas reikšmingas IgG antikūnų, kurie gali būti gyvybiškai svarbūs ankstyvai viruso kontrolei ir pašalinimui iš organizmo, vystymosi trūkumas, – sako G. Alter, vadovaujanti Masačusetso konsorciumo dėl patogenų parengties patogenezės darbo grupei. – Mes galėjome stebėti ydingos IgG evoliucijos poveikį, dėl kurio buvo pažeista galimybė skatinti pagrindines viruso pašalinimo imunines funkcijas.“

Esant brandžiam imuniniam atsakui, antikūnai blokuoja infekciją ir užprogramuoja imuninę sistemą sunaikinti užkrėstas ląsteles. Norėdami sukelti naikinamąjį imuninį atsaką, antikūnai prisijungia prie Fc receptorių, kurių yra visose imuninėse ląstelėse. Jei antikūnams nepavyksta stipriai prisitvirtinti prie Fc receptorių, infekcijos atveju jiems gali nepavykti sučiupti ir sunaikinti viruso.

Palyginti su išgyvenusiais COVID-19 pacientais, nuo šios infekcijos mirusių asmenų organizme aptikta antikūnų, kuriems taip ir nepavyko iki galo išvystyti gebėjimo stipriai prisijungti prie Fc receptorių, todėl didelė tikimybė, kad virusas jų organizme nebuvo naikinamas visu pajėgumu.

G. Alter ir jos kolegos taip pat nustatė, kad COVID-19 įveikusių pacientų imuninė sistema buvo pajėgi atpažinti ir nusitaikyti į SARS-CoV-2 spyglio baltymą, vadinamą S2 domenu. S2 domenas yra būdingas ir kitiems koronavirusams, kuriais gali užsikrėsti žmonės, todėl pacientai, kurių antikūnai gali su juo kovoti, greičiausiai turi jau anksčiau susidariusį imunitetą SARS-CoV-2 S2 domenui, susiformavusį dėl įprastų koronavirusų poveikio.

Pacientai, turintys antikūnų, galinčių atpažinti skirtingų koronavirusų S2 domenus, gali panaudoti šį jau susiformavusį imunitetą, kad, užsikrėtę SARS-CoV-2, greičiau pasigamintų su juo kovoti reikalingų antikūnų.

„Jei pasiseks išsamiau suprasti kryžminio koronaviruso imuniteto svarbą, mokslininkams gali pavykti sukurti vakcinas, galinčias įveikti daug platesnį koronavirusų spektrą“, – sako vienas iš tyrimo autorių Masačusetso technologijų instituto magistrantas Tomeris Zoharas.

Tolesniuose tyrimuose G. Alter ir jos kolegos stengiasi geriau suprasti SARS-CoV-2 imuniteto pobūdį ir bendradarbiauja su COVID-19 vakcinos kūrėjais, kad padėtų kuo greičiau įveikti pandemiją.