Sveikata

2020.11.08 13:38

Tyrimas atskleidė, kokie populiarūs vaistai padidina demencija sergančių žmonių mirtingumo riziką

LRT.lt2020.11.08 13:38

Belfasto Karalienės universiteto mokslininkų vadovaujamas tyrimas parodė, kad anticholinerginiai vaistai ženkliai padidina demencija sergančių žmonių mirtingumo riziką, rašoma universiteto tinklalapyje. 

Anticholinerginiai vaistai yra tam tikra vaistų rūšis, blokuojanti neuromediatoriaus, acetilcholinu vadinamo cheminio junginio poveikį. Paprastai jie naudojami įvairioms ligoms gydyti, įskaitant šlapimo nelaikymą, alergijas ir depresiją.

2015 m. visame pasaulyje demencija sirgo daugiau kaip 47 mln. žmonių. Tikėtina, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks 66 mln., o 2050 m. – net 115 mln. Manoma, kad Šiaurės Airijoje šiuo metu demencija serga 19 tūkst. žmonių, o iki 2050 m. jų padaugės iki 60 tūkst. Žmonės, kuriems diagnozuota demencija, dažniau vartoja vaistus nuo įvairių ligų nei tie, kuriems ši liga nebuvo nustatyta. Kai kurie vaistai, skirti gretutinių ligų gydymui, greičiausiai turi ir anticholinerginių savybių.

„Šio tyrimo tikslas buvo ištirti demencija sergančių asmenų mirtingumo, susijusio su anticholinerginiais vaistais, riziką. Mes tikslingai tyrėme Šiaurės Airijos gyventojus, nes niekada anksčiau tokie tyrimai nebuvo daryti“, – sako Karalienės universiteto Visuomenės sveikatos centro tyrėjas ir pagrindinis šio straipsnio autorius dr. Alanas McMichaelas.

Jis pabrėžė, kad yra žinomas ryšys tarp anticholinerginių vaistų vartojimo ir didesnės demencijos ar kognityvinių sutrikimų išsivystymo rizikos, tačiau iki šiol labai nedaug žinojoma apie anticholinerginių vaistų vartojimo įtaką demencija sergančių žmonių mirtingumui.

Rinkdami tyrimui informaciją, tyrėjai išanalizavo 25,5 tūkst. žmonių, kuriems 2010–2016 m. buvo išrašyti bent vieni demencijos simptomus valdyti padedantys vaistai. Taip pat buvo gauta informacija apie tai, kiek kartų per minėtą laikotarpį kiekvienas iš anticholinerginių vaistų buvo išrašytas, tokiu būdu apskaičiuojant anticholinerginių vaistų krūvį (bendrą vienų ar daugiau vartojamų tokio tipo vaistų poveikį). Tada, siekiant įvertinti anticholinerginių vaistų įtaką išgyvenamumui, buvo pasitelkti statistiniai modeliai, o naudojant daugiapakopį regresinį modelį buvo nustatyta, kokios demografinės charakteristikos turi įtakos bendram anticholinerginiam krūviui.

Tyrimas parodė, kad didesnis demencija sergančių žmonių anticholinerginis krūvis yra susijęs su žymiai didesniu mirtingumo lygiu, lyginant su demencija sergančiais žmonėms, kurie neturėjo jokio anticholinerginio krūvio. Tyrėjai nustatė, kad iš 25,5 tūkst. demencija sergančių žmonių tik 15 proc. nevartojo anticholinerginių medžiagų. Nustatyta, kad diazepamas (42 proc.) ir risperidonas (18 proc.) yra dažniausiai skiriami vaistai, o kvėpavimo takų ir urologiniai vaistai ženkliai padidina demencija sergančių žmonių mirtingumą.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad demencija sergančių žmonių, gyvenančių vietovėse, kuriose ekonominė situacija yra geresnė, anticholinerginis krūvis buvo žymiai mažesnis, o gyvenančių kaimo vietovėse – didesnis, lyginant su miestų gyventojais.

„Mūsų tyrimas parodė, kad anticholinerginį poveikį turintys vaistai padidina demencija sergančių žmonių mirtingumą. Šios išvados yra ypač svarbios Šiaurės Airijos žmonėms, tačiau ne mažiau reikšmingos ir demencija sergantiems žmonėms, jų šeimoms, globėjams ir sveikatos priežiūros specialistams visame pasaulyje, – sako Karalienės universiteto Visuomenės sveikatos centro tyrėja, Belfasto sveikatos ir socialinės globos fondo geriatrijos konsultantė ir viena iš pagrindinių tyrimo autorių dr. Bernadette McGuinness.

Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas leis geriau suprasti anticholinerginių vaistų poveikį ir paskatins ieškoti geresnių gydymo variantų demencija sergantiems žmonėms. Tolesni tyrimai turėtų atkreipti dėmesį į nepalankias prognozes demencija sergantiems žmonėms, kurie gyvena skurdžiose vietovėse, tokiu būdu siekiant pailginti jų gyvenimo trukmę.

„Tai yra svarbus tyrimas, kurio išvados padės mums geriau suprasti demencija sergančių žmonių gydymo režimą. Reikia kuo plačiau paskleisti jo išvadas ir, jomis vadovaujantis, skatinti bei remti tolesnius galimų šios būklės priežasčių, gydymo ir geriausios demencija sergančių asmenų priežiūros praktikos tyrimus“, – reziumuoja Sveikatos ir socialinės priežiūros tarybos atstovas Seamusas McErleanas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt