Sveikata

2020.11.05 22:12

Molėtų ligoninės direktorius apie pasirengimą gydyti COVID-19 ligonius: lovų galime pristeigti, bet kas jomis rūpinsis?

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.11.05 22:12

Lietuvoje COVID-19 pandemija nesilpsta. Kasdien skelbiama apie šimtus naujų susirgimų. Imamasi įvairių priemonių tam, kad pandemija šalyje būtų suvaldyta. Kokį pandemijos modelį kuria nauja valdžia ir koks valdymas būtų efektyviausias Lietuvai? Apie tai „Dienos temoje“ kalba Lietuvos medikų forumo vadovas Valdas Pečeliūnas ir Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

– Dabar esame pandemijos valdymo perėmimo procese, nauja valdžia kuria savo strategijas, dėlioja savo modelį, iš karto jį kritikuoja dabartinis sveikatos apsaugos ministras ir sako, kad Ingridos Šimonytės planas keisti modelį yra nereikalingas. Ar dabar veikiantis dviejų galios centrų modelis, kai COVID-19 komitetui vadovauja premjeras, o ekstremaliai padėčiai – sveikatos apsaugos ministras, yra efektyvus? Pone Pečeliūnai, kokia jūsų nuomonė?

V. Pečeliūnas: Krizinėje situacijoje, neabejotina, komunikacija yra vienas svarbiausių dalykų ir aš įvardyčiau, kad koordinacija yra antras svarbiausias dalykas. Labai džiugu matyti, kad valdžios – esama ir ateinanti – bendrauja. Tikimės, kad tas bendravimas vyks kuo konstruktyviau, nes laiko derinti pozicijas, ginčytis nelabai yra. Šiuo metu reikia dirbti.

Dienos tema. Pečeliūnas: jau pastebimas testavimo nepakankamumas – reikia stiprinti pajėgumus (su vertimu į gestų k.)

– Pone Grigai, šiandien Seime dalyvavote diskusijoje apie pandemiją. Galėtumėte įvardyti, kokias didžiausias pandemijos valdymo klaidas padarėme iki šiol?

V. Grigas: Manau, vienas iš svarbesnių dalykų yra tai, kad Seimo posėdyje dalyvavo 36 Seimo nariai. Vadinasi, daugumai nelabai rūpi šitas klausimas, kiek teko matyti, sveikatos ministro net ir nebuvo. Iš tikrųjų tai nekomunikacija ir nesugebėjimas komunikuoti su specialistais, su tais žmonėmis, kurie tiesiogiai susiduria su pandemijos valdymu, tai yra požiūris į mus, į tos sistemos dalyvius.

– Pone Grigai, iki šiol mokslininkai, specialistai skundėsi, kad jų negirdi valdžia. Dabar pats dalyvavote Seime diskusijoje – gal situacija keičiasi, jūsų nuomonė išgirstama, jos klausiama?

V. Grigas: Jos buvo klausiama visą laiką ir ypač opozicinės frakcijos, kurios, matyt, šiuo metu formuos valdžią, ir anksčiau kvietė specialistus ir klausdavo, bet niekada nė viename suėjime nebūdavo nė vieno Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, juolab ministro. Kaip ir šiandien: mes padiskutavome, pašnekėjome, dauguma buvo opozicinių frakcijų – dabartinių opozicinių frakcijų – Seimo nariai, vienas kitas buvo valdančiųjų, bet tie, kurie šiuo metu valdo pandemiją, tie, kuriems būtų aktualiausia gauti informaciją, atrodo, toliau lieka nekomunikacijoje ir įsivaizduoja, kad visus sprendimus priima teisingiausiai.

– Kodėl taip yra, pone Grigai?

V. Grigas: Na, visus šiuos ketverius metus Sveikatos apsaugos ministerija buvo arogantiška mūsų atžvilgiu – tiek gydytojų, tiek gydytojų vadovų, tų, kurie vadovauja gydymo įstaigoms. Iš tikrųjų dialogo buvo mažai. Pastaraisiais metais jo šiek tiek atsirado, bet vėlgi paskutiniuose Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, vienijančios 140 gydymo įstaigų, suvažiavimuose dalyvavo visi kviestiniai svečiai, išskyrus sveikatos apsaugos ministrą arba bent ką nors iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Matyt, nesame svarbūs, bet, kaip rodo faktai, pirmiausia mums, o ne kitiems reikės susitvarkyti su pandemijos iššūkiais.

– Pone Pečeliūnai, jūs pritartumėte pono Grigo nuomonei, kad iš esmės dabartinei valdžiai, Sveikatos apsaugos ministerijai koją kišo arogancija, nenoras girdėti kitą nuomonę, nenoras išklausyti specialistus?

V. Pečeliūnas: Aš neturėjau galimybės girdėti pono V. Grigo komentaro, bet tam klausimui, deja, turėčiau pritarti. Vėlgi nenoriu pasakyti, kad visiškai nebuvo diskusijos. Diskusija buvo, bet momentais tikrai pritrūkdavo komunikacijos, ne į visus perspėjimus buvo atsižvelgiama ir įsiklausoma. Jau minėjau, kad komunikacija yra esminis dalykas. Specialistai, tai yra tie žmonės, kurie tiesiogiai susiduria su pandemijos valdymu, dažnai tikrai turi vertingų pastabų. Na, ta diskusija tik pagerins situaciją.

– Kitose šalyse kovojant su pandemija intensyviai veikia ir užkrečiamųjų ligų centrai. Lietuvoje atsitiko priešingai – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras buvo nušalintas nuo sprendimo. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad ministras atleidžia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorių Saulių Čaplinską dėl pareigų nevykdymo. Kaip jūs suprantate situaciją, pone Pečeliūnai?

V. Pečeliūnas: Lietuvoje situacijos koordinavimą ir informacijos bei paciento naujai nustatytą stebėseną vykdė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Nemanyčiau, kad tas dubliavimas būtų davęs teigiamą įtaką. Sprendimas, kad viena iš institucijų pasirenkama kaip pagrindinė koordinuoti situaciją, greičiausiai yra geras, bet, aišku, būtų labai pozityvu, jei papildomos pajėgos, institucijos, kurios turi reikiamų kompetencijų, būtų įtrauktos į darbą visu pajėgumu, kad joms būtų rastos užduotys, funkcijos, kurias jos galėtų atlikti. Tai, kad viena institucija buvo koordinuojanti, mano galva, yra pozityvas, bet atitinkamai reikėtų įtraukti visas kompetentingas šalis. Čia vėlgi galbūt koordinacijos, komunikacijos trūkumas.

– Pone Grigai, S. Čaplinskas labai plačiai nekomentuoja šiandienos priimtų sprendimų, turi nedarbingumą, bet iš esmės sako, kad tai politinis susidorojimas dėl to, kad jis nuolat kritikavo Vyriausybę dėl neveikimo valdant pandemiją. Jūs dabar irgi kritikuojate Vyriausybę – nebijote panašaus likimo?

V. Grigas: Ne ministras mane įdarbino, ne jisai mane turi teisę atleisti. Aš tik tiek galiu pasakyt.

– O dėl pono S. Čaplinsko atleidimo?

V. Grigas: Na, man keista, kai institucijos vadovui uždrausta kištis į reikalus, liepta tylėti, o paskui jis atleidžiamas už pareigų nevykdymą. Tokie dalykai, manau, labai daug suponuoja į tokį procesą, kad tai iš tikrųjų iš dalies yra tam tikras susidorojimas.

– Dabar turime apie 1 000 atvejų per parą. Iš viso šiuo metu serga 13,5 tūkstančio žmonių. Kiek šis skaičius realiai gali būti didesnis, pone Pečeliūnai?

V. Pečeliūnas: Įprastai vertinama, kad bent dvigubai, gal tris kartus didesnis paplitimas ligos, negu yra nustatomas paplitimas, su sąlyga, kad testavimas Lietuvoje yra pakankamas. Šiaip Lietuva visada buvo testavimo pirmūnė, tarp lyderių, bet pastaruoju metu galima vertinti, kad matosi tam tikras testavimo nepakankamumas. Neabejotinai reikia sustiprinti pajėgumus siekiant suvaldyti pandemiją. Skaičiai tikrai yra didesni, negu nustatytas atvejų skaičius.

– Aš puikiai pamenu vieną pirmųjų interviu su jumis, pone Pečeliūnai. Dar pavasarį, pandemijos pradžioje, jūs kalbėjote apie skaičius ir įvardijote būtent tą skaičių, kurį dabar pasakėte, kad realiai Lietuvoje užsikrės 30–40 tūkst. žmonių. Iš esmės buvote teisus, kalbėdamas apie šiandieną.

V. Pečeliūnas: Na, čia gal šioks toks atsitiktinumas. Iš tiesų aš minėjau, kad viskas, kas būtų iki 3 000 pirmos bangos metu, būtų labai teigiamas rezultatas. Ta prognozė nebuvo neapskaičiuota. Iš tikrųjų tai pasiteisino ir pirmos bangos valdymas Lietuvoje tikrai buvo neblogas. Beje, antra banga, akivaizdu, viršija net ir gana niūrias prognozes. Šiuo metu, deja, tenka kovoti su pasekmėmis. Vėlgi labai gilintis ir knistis, dėl ko taip įvyko, šiuo metu greičiausiai nereikėtų. Gal po kiek laiko, kai suvaldysime šitą bangą, bus galima pasiaiškinti, tiesiog pasimokyti iš savo klaidų. Šiuo metu reikia tiesiog dėti visas pastangas, visiems koordinuotai komunikuojant kovoti su dabartine situacija.

– Jūs abu dirbate ligoninėse. Pone Grigai, kaip medikai yra pasiruošę dabartinei situacijai?

V. Grigas: Šiuo atveju mes turime kelis personalo užsikrėtimo atvejus. Nemaža dalis žmonių yra saviizoliacijoje, kai kurie skyriai, net aptarnaujantys, nedirba. Mes, sakykim, kaip virtuvė, kurioje buvo užsikrėtimo atvejis, teko izoliuoti visus virtuvės darbuotojus. Vertinant tai, kaip buvo pirmos pandemijos bangos metu, šita banga bus žymiai stipresnė, su tikrai liūdnesnėmis pasekmėmis, nes jau dabar yra signalų iš didžiųjų įstaigų, kad net ir mažosios ligoninės turi ruošti lovas, jose guldytume lengvus atvejus.

Vadinasi, artimiausiu metu, matyt, stabdysime planinius darbus. Turime nemažai slaugos – ką su slaugos ligoniais daryt? Kaip rodo patirtis, lovų iš tikrųjų galime pristeigti, kiek norime, nes Lietuvoje turime daug stacionaro lovų, bet kas tomis lovomis rūpinsis? Ar užteks personalo, kai netgi didžiosios įstaigos sako, kad personalo pradeda trūkti? Santaros klinikose – virš 4 000 darbuotojų, pas mus –150. Natūralu, kad mes susidursime su problema, pirmiausia su personalo, o ne lovų trūkumo.

– Pone Pečeliūnui, ponas Grigas sako, kad anksčiau ar vėliau pritrūks medikų, personalo. Ką darysime, kai pritrūks medikų?

V. Pečeliūnas: Čia, aišku, darbo organizavimo klausimas. Aš iš esmės džiaugiuosi, kad galų gale priimtas sprendimas dėl vidutinio griežtumo karantino. Mes tikimės, kad po dviejų trijų savaičių jau bus tam tikri rezultatai ir tai padės išgyventi gydymo įstaigoms. Pagrindinė problema yra balansas tarp planinių paslaugų teikimo ir COVID-19 pacientų gydymo. Šiuo atveju, deja, jau nebekalbama apie tai, kaip išsaugoti visų planinių paslaugų teikimą, nes atrodo, kad jau neįmanoma to padaryti, žmonės mobilizuojami dirbti su COVID-19. Tai yra problema numeris vienas.

Lovų Lietuvoje yra gana daug, žmonių skaičius šiuo metu yra tas butelio kakliukas. Antras dalykas, aišku, stengiamės atrinkti būtent tas planines paslaugas, kurių apribojimas ar atidėjimas nepablogintų žmonių sveikatos. Iki paskutinių dienų planinės paslaugos buvo teikiamos, tiesiog šiuo metu peržiūrimi planai ir stengiamasi atrinkti tas paslaugas, kurių neteikimas nepablogins žmonių būklės. Vėlgi tai gana sudėtingos, neįprastos užduotys mums.

– Ačiū šio vakaro „Dienos temos“ svečiams. O dabar – paneigimas. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. išnagrinėtą civilinę bylą pagal ieškovo Gintaro Urbono ieškinį atsakovams Mindaugui Puidokui ir viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo skelbiamas Mindaugo Puidoko paneigimas:

„Po ilgai trukusio teisinio proceso esu įpareigotas paneigti dalį išsakytų teiginių apie Juknevičienės brolį G. Urboną, todėl, kaip esu įpareigotas teismo, išplatinu šį paneigimą. Aš negaliu tvirtinti ir netvirtinu, kad G. Urbonas bendravo ar bendrauja su tokiais žmonėmis kaip KGB generolas V. Jakuninas.“