Sveikata

2020.10.31 13:55

Harvardo medicinos mokyklos docentė atskleidė, kodėl dalis žmonių negali numesti svorio

LRT.lt2020.10.31 13:55

Daugumai žmonių buvo įkalta į galvas, kad svorio metimas yra paprastos aritmetikos reikalas. Sumažinkite kalorijas – konkrečiai 3500 kalorijų – ir lengvai numesite puskilogramį. Tačiau visai neseniai ekspertai išsiaiškino, kad ši dešimtmečius gyvavusi strategija nėra visiškai teisinga, teigiama Harvardo medicinos mokyklos publikacijoje.

„Kalorijų suvartojimo ir kalorijų išeikvojimo idėja metant svorį yra ne tik pasenusi, ji tiesiog neteisinga“, – sako nutukimo specialistė, Harvardo medicinos mokyklos medicinos ir pediatrijos docentė dr. Fatima Cody Stanford.

Iš tiesų net kruopštus kalorijų skaičiavimas ne visada duoda vienodus rezultatus. Tai, kaip jūsų organizmas degina kalorijas, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir jūsų racioną, organizmo medžiagų apykaitą ir net jūsų žarnyne gyvenančius mikroorganizmus. Galite suvartoti lygiai tiek pat kalorijų kaip ir kuris nors kitas žmogus, tačiau jūsų svoris gali labai skirtis.

„Atsikratykite kalorijų sąvokos“, – sako F. C. Stanford. Anot jos, atėjo metas kitokiam požiūriui, kai sveiko svorio siekti rekomenduojama gerinant maisto kokybę ir tobulinant gyvenimo būdą.

Ne visos kalorijos yra vienodos

Trys pagrindiniai veiksniai lemia tai, kaip mūsų organizmas apdoroja kalorijas.

Žarnyno mikrobioma. Mūsų organizme gyvena milijardai mikroorganizmų, o vyraujantys jų tipai gali turėti įtakos tam, kiek kalorijų mūsų organizmas pasisavina iš maisto. Mokslininkai nustatė, kad natūraliai lieknų žmonių organizmuose gyvena visiškai kitokie mikroorganizmai nei turinčių antsvorio žmonių.

„Paėmus lieknų žmonių žarnyno mikrobiotą ir patalpinus ją į antsvorio turinčių ar nutukusių asmenų žarnyną, galima būtų tikėtis akivaizdžių svorio pokyčių“, – aiškina medicinos ir pediatrijos docentė.

Taip gali atsitikti dėl to, kad kai kurie žarnyno mikroorganizmų tipai sugeba suskaidyti ir sunaudoti daugiau kalorijų iš tam tikrų maisto produktų nei kitų rūšių mikroorganizmai.

Mūsų medžiagų apykaita. Anot rr. F. C. Stanford, kiekvienas organizmas pasižymi tam tikrais parametrais, kurie reguliuoja svorį. Šie parametrai apima keletą veiksnių, įskaitant genus, aplinką ir elgesį.

Pagumburis, tam tikra sritis smegenų pagrinde, kuri reguliuoja tokius dalykus kaip kūno temperatūra, yra atsakingas už tai, kad kūno svoris nenukristų žemiau nustatyto taško – o tai tikrai nedžiugina, bandant numesti svorį. Štai kodėl svoris dažnai nekrenta žemiau tam tikros ribos net ir kruopščiai laikantis dietos bei sportuojant. Dėl tos pačios priežasties, pasak dr. F. C. Stanford, dauguma žmonių – net 96 proc. – numetę svorio netrukus vėl jo priauga.

„Mokslininkai, tyrę televizijos laidą „The Biggest Loser“, kurios metu dalyviai, besilaikantys griežto maitinimosi ir sporto režimo, numeta nemažai svorio, nustatė, kad numetus svorio, jų organizmas iš visų jėgų stengiasi susigrąžinti prarastus kilogramus“, – aiškina medicinos ir pediatrijos docentė.

Numetus svorio, dalyvių medžiagų apykaitos rodiklis, rodantis, kiek kalorijų poilsio metu organizmas naudoja vykdydamas kasdienes funkcijas, smarkiai krito. Tai reiškia, kad dėl „medžiagų apykaitos adaptacijos“ tapo labai sudėtinga vėl nepriaugti prarastų kilogramų“, – sako mokslininkė.

Maistas, kurį valgome. Mūsų pasirinktas maistas taip pat gali turėti įtakos suvartojamų kalorijų kiekiui ir ne vien dėl to, kiek jame pačiame yra kalorijų. 2019 m. atliktas ir žurnale „Cell Metabolism“ paskelbtas tyrimas parodė, kad perdirbtą maistą valgantys žmonės skatinami suvartoti daugiau kalorijų nei tie, kas paprastai renkasi neperdirbtą maistą.

Tyrimo metu 20 žmonių (10 vyrų ir 10 moterų) buvo suskirstyti į dvi grupes. Visiems jiems buvo siūlomi patiekalai, turintys panašų kiekį kalorijų, cukraus, natrio, riebalų, skaidulų ir mikroelementų. Tačiau buvo vienas esminis skirtumas – vienai grupei buvo duodamas neperdirbtas maistas, o kitai – stipriai apdoroti produktai. Po dviejų savaičių grupės pasikeitė vietomis ir likusias dvi savaites maitinosi kitokio pobūdžio maistu.

„Tie, kas valgė stipriai apdorotus produktus, priaugo svorio“, – sako dr. F. C. Stanford.

Abiem grupėms buvo duodamas tiek pat kalorijų turintis maistas, o dalyviams buvo pasakyta valgyti tiek, kiek jiems norisi, tačiau tie, kas valgė stipriai apdorotą maistą, vidutiniškai per dieną suvartodavo 500 kalorijų daugiau. Tų pačių žmonių suvartojamų kalorijų kiekis sumažėdavo, jiems valgant mažiau apdorotą maistą.

Ko galėtume iš to pasimokyti? Ne visas maistas yra vienodas. „Smegenims patinka sveikas maistas, patiekiamas jo pirminėje formoje“, – aiškina medicinos ir pediatrijos docentė.

Sėkmingas svorio reguliavimas

Jei kalorijų skaičiavimas nėra patikimas būdas reguliuoti svorį, ką galėtume padaryti, norėdami atsikratyti papildomų kilogramų? Štai ką rekomenduoja dr. F. C. Stanford:

Sutelkite dėmesį į maisto kokybę. Planuodami pusryčius, pietus ar vakarienę, pasistenkite sumažinti perdirbtų maisto produktų kiekį arba jų iš viso atsisakyti, nes jie gali paskatinti jus valgyti daugiau. Verčiau rinkitės neapdorotus maisto produktus, įskaitant liesą mėsą, pilno grūdo kepinius ir kuo daugiau natūralių vaisių bei daržovių.

Reguliariai (ir energingai) mankštinkitės. Pasistenkite kiekvieną savaitę bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo mankštai. Vidutinis mankštos intensyvumas pasiekiamas tuomet, kai sportuodami dar galite kalbėti, bet jau nebegalite dainuoti. „Daugelis žmonių mano, kad vidutinio intensyvumo mankšta yra pasivaikščiojimas po sodą neskubriu žingsniu, tačiau iš tiesų tai labiau turėtų priminti ėjimą stačion įkalnėn“, – sako dr. F. C. Stanford. Nors bet koks judesys yra geriau nei nieko, jei tik galite, stenkitės pasiekti didesnį fizinį krūvį.

Gerai išsimiegokite. Svoris gali augti tiek dėl prastos miego kokybės, tiek ir dėl netinkamo miego grafiko, neatitinkančio natūralaus organizmo ritmo, dar vadinamo paros bioritmu. Organizmas paprastai nori miegoti naktį ir būti budrus dieną.

„Slaugytojų sveikatos tyrimas, per kurį net 20 metų buvos stebimos bendrosios praktikos slaugytojos, parodė, kad dirbusios naktinėje pamainoje, laikui bėgant priaugo daugiau svorio“, – teigia dr. F. C. Stanford.

Sutrikdžius natūralų ritmą, organizmas sutrinka. Tas pats pasakytina ir apie prastą ar nepakankamą miegą. Miego trūkumas daro įtaką jūsų svoriui panašiai kaip ir hormoniniai pokyčiai – tiesiog norisi daugiau valgyti. Todėl pasistenkite pasitarę su gydytoju išspręsti miego problemas.

Pasitikrinkite vartojamus vaistus. Kartais svoris didėja dėl vartojamų vaistų poveikio. Prisiminkite tai, jei pradėję vartoti naujus vaistus, pastebite, kad priaugote svorio. Galbūt gydytojas galės jums skirti alternatyvius vaistus, neturinčius tokio šalutinio poveikio.

Mažinkite stresą. Dėl streso, kaip ir dėl prasto miego, gali imti augti svoris. Tinkamas streso valdymas gali padėti išvengti nepageidaujamų kilogramų.

Pasikonsultuokite su profesionalu. Daugelis žmonių mano, kad negalėdami numesti svorio patiria moralinę nesėkmę, tačiau taip nėra. Kaip ir esant kitoms sveikatos problemoms, daugeliui žmonių šiuo atveju gali prireikti gydytojo pagalbos. Kad sėkmingai mestumėte svorį, gali prireikti ne tik dietos ir mankštos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt