Sveikata

2020.10.23 16:18

Didėjant COVID-19 pacientų skaičiui Kauno klinikų rezidentas šaukiasi administracijos pagalbos: „Laivas skęsta“

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.10.23 16:18

Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus gydytojas rezidentas bei jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys Karolis Kilčauskas asmeninėje „Facebook“ paskyroje paviešino žinią, kad dėl augančio COVID-19 susirgimų skaičiaus Kauno klinikų „laivas skęsta“. Gydytojas tikina, kad jeigu klinikų administracija skubiai nesiims veiksmų, skubios pagalbos skyrius krūvio greitai nebeatlaikys.

K. Kilčauskas „Facebook“ paskyroje aprašė pastarųjų dienų savo ir kolegų patirtis.

„Ateini į darbą. Po kelių valandų šalia sėdintis kolega atsistoja ir išeina į izoliaciją. Gavo nurodymus iš epidemiologų, prieš kelias dienas turėjo kontaktą. 67 proc. atlyginimo. Biuletenis. Kolega jaunas, gal turi vaikų, gal pasiėmęs kokią būsto paskolą. Valstybė tau dėkoja.

Sėdi Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje. Naktis. Turi pacientą, kuriam insultas. Klinikose vietų nėra, Kauno ligoninės Šilainių padalinio neurologijos skyrius yra karantine, Raudonojo kryžiaus padalinys naktį neurologinių pacientų nepriima, Šančių padalinys neturi izoliacinių vietų. Paciento padėti nėra kur“, – rašo skubios pagalbos skyriaus gydytojas-rezidentas.

K. Kilčauskas naujienų portalui LRT.lt pasakojo, kad situacija Kauno klinikose, ypač skubios pagalbos skyriuje, yra sudėtinga: trūksta vietų pacientams paguldyti, priėmimo skyriuje pacientų srautas didelis, dalis jų priversti tiesiog koridoriuje laukti COVID-19 tyrimo rezultatų.

„Susiduriame su tokia situacija, kuri kelia didelį nerimą. Tai viename skyriuje pritrūksta pacientams vietų, tai kitame. Kartais susiklosto tokia situacija, kad naktį net ir visame Kauno mieste neturi, kur padėti neurologinio paciento be COVID-19 atsakymo. Jie pasilieka skubios pagalbos skyriuje, bet jis irgi ne guminis. Kol kas skubios pagalbos skyrius dar atlaiko papildomą krūvį, kurį kelia ši pandemija, bet ateityje tas skyrius neišsiplės ir tų srautų nebepaveš“, – tikino K. Kilčiauskas.

Siūlo mokytis iš skaudžios užsienio šalių patirties

Gydytojas rezidentas atkreipė dėmesį, kad skubios pagalbos skyriuje užsibuvę pacientai, laukdami specializuotos pagalbos, ateityje gali sulaukti rimtų pasekmių. Mat kai pacientų srautas didelis, priėmime dirbantys medikai vargiai spėja teikti skubią pagalbą.

„Remiantis patirtimis iš užsienio, kur patirtis su pandemija buvo baisesnė, tai skubios pagalbos skyrius turėtų veikti konvejerio principu: tą pačią akimirką, kai yra aišku, kas negerai su pacientu, jis turi atsidurti specializuotame skyriuje, kur būtų pratęstas gydymas. Bet šiuo metu mes pradedame jausti, kad pacientai užstringa skubios pagalbos skyriuje“, – pasakojo Kauno klinikų gydytojas.

Kauno klinikose, pasak gydytojo rezidento, pacientų srautų valdymas liko toks pat nuo karantino. Visi karščiuojantys pacientai, atvykę į ligoninę, siunčiami į vadinamąją nešvarią zoną, kur izoliuojami galimai COVID-19 užsikrėtę asmenys. Tačiau medikai pastaruoju metu kone kasdien susiduria su atvejais, kai be infekcijai būdingų simptomų atvykęs pacientas, laikytas švarioje priėmimo zonoje, paaiškėja esąs užsikrėtęs COVID-19.

Dėl tokių atvejų į izoliaciją dėl turėto artimo kontakto išsiunčiami medikai, kurių ištekliai net ir su dirbančiais rezidentais ligoninėje irgi yra riboti. Tiesa, pasak gydytojo, su rezidentais už padidintą krūvį ne visada dar ir atsiskaitoma.

„Ši pandemija išryškino ir seniai įsisenėjusias problemas. Viena tokių, kad rezidentams neapmokami budėjimai. Pasiekė informacija, kad tokių atvejų yra ir Kauno klinikose, pavyzdžiui, chirurgijos specialybėse. Dabar, kai chirurgijos klinika izoliavosi, galbūt mano „Facebook“ įrašas padės ir rezidentams už padidintą krūvį bus sumokėta“, – vylėsi gydytojas rezidentas.

Prašo administracijos pagalbos

K. Kilčauskas tikina, kad ligoninės administracija, matydama blogėjančią situaciją, turėtų skubiai imtis veiksmų, kurie palengvintų pacientų srautų valdymą ir užtikrintų normalią medikų komunikaciją tarp skirtingų skyrių.

„Laisvų lovų skaičius nuolat kinta. Kiekvieną dieną ta situacija yra vis kitokia ir ją reikia vertinti kaskart iš naujo. Tie pacientai pradeda strigti tame skubios pagalbos skyriuje dar ir dėl to, kad nėra lankstaus izoliacinių palatų skaičiaus.

Daugelį problemų galima būtų išspręsti vietoje, tiesiog reikia didesnio bendradarbiavimo tarp skyrių, klinikų vadovų ir administracijos. Jeigu taip ir toliau, kyla didelė grėsmė, kad mes už tų sprendimų nepriėmimą sumokėsime didesnę kainą, negu visi norėtume“, – tikino Kauno klinikų medikas.

Vienas pagrindinių administracijos uždavinių, K. Kilčausko nuomone, šiandien būtų nuolatinis informacijos atnaujinimas, kiek kokių laisvų lovų yra kiekviename skyriuje, kur būtų galima nedelsiant paguldyti pacientą, kuriam buvo suteikta skubi pagalba priėmimo skyriuje. Šiandien tokios aiškios informacijos, pasak gydytojo, Kauno klinikose nėra. Nors ligoninės vidinėje informacinėje sistemoje tokie duomenys yra kaupiami, bet jie neoperatyviai atnaujinami.

„Finale tenka skambinėti į skyrius ir klausinėti, ar jie turi vietų, ar ne“, – tikino K. Kilčauskas.

Nemato bėdų, kad pacientai lūkuriuoja skubios pagalbos skyriuje

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas doc. dr. Kęstutis Stašaitis tikino, kad administracija įsiklauso į klinikos medikų nuomones, į jas reaguoja. Tiesa, jis apgailestavo, kad gydytojas-rezidentas savo pastabas išsakė „Facebook“ paskyroje.

„Skubi pagalba yra teikiama ir bus teikiama visiems pacientams, kurie atvyksta į Kauno klinikas. Turime pakankamą rezervą, pacientų srautai, lyginant su praėjusiais metais, nėra padidėję, netgi šiek tiek mažesni, bet pacientas skyriuje užtrunka ilgiau ir dėl to darbo krūvis skyriuje yra padidėjęs.

Mes paskaičiavome, kad pacientų srautas skirtingomis dienos valandomis skiriasi ir atitinkamai dedikavome papildomą personalą: gydytojų ir slaugytojų, kad piko metu personalo būtų daugiau“, – sakė Skubiosios medicinos klinikos vadovas.

Tiesa, K. Stašaitis pripažino, kad pastarosiomis dienomis pacientų srautas klinikose didėja, ypač karščiuojančių. Kartu nenutrūko srautas ir planinėms paslaugoms atvykstančių pacientų. Visiems prieš gulantis į ligoninę turi būti atliekamas COVID-19 testas, kuris gali trukti ir iki 6 val. Tyrimo atsakymų pacientai laukia izoliacinėse palatose, kurių Kauno klinikose yra 272.

„Bendrai izoliacinių vietų užtenka. <...> Pacientai hospitalizacijos gali laukti ir skubios pagalbos skyriuje, kur yra įranga, dirba plataus profilio specialistai. Tuo metu jiems atliekami visi tyrimai ir pradedamas gydymas. Skubios pagalbos skyriai yra pertvarkomi taip, kad juose būtų galima teikti ir specializuotas paslaugas iki 24 val.“, – sakė K. Stašaitis ir pridūrė, kad jeigu guldomam pacientui specializuotame skyriuje nėra vietos, jis gali būti laikinai guldomas į kitą skyrių.

Skubiosios medicinos klinikos vadovas pabrėžė, kad skubios pagalbos skyriuje pacientai šiandien gauna tą pačią pagalbą kaip ir specializuotame: skiriami tie patys vaistai, taikomi tie patys gydymo metodai. Skirtumas tas, kad skubios pagalbos skyriuje nėra atliekamos operacijos. Jei pacientą skubiai reikia operuoti, jis iš skubios pagalbos skyriaus siunčiamas į operacinę.

Taip pat jis pabrėžė, kad Kauno klinikų administraciją, kaip kitų sveikatos priežiūros įstaigų atstovus, neramina augantis COVID-19 infekuotųjų skaičius.

„Jeigu pacientų skaičius pasidarys labai didelis, kitų šalių patirtis rodo, kad ir gerai organizuotos sveikatos priežiūros sistemos neatlaiko to krūvio, dalis pacientų negauna planinių paslaugų, o dalis – ir skubių. Jeigu COVID-19 banga bus labai didelė, <...> mes nesame niekuo išskirtiniai, kaip ir kitos šalys, tikrai gali būti problemų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu“, – dėmesį atkreipė K. Stašaitis.

Pasak jo, jeigu didės užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius klinikose, atitinkamai bus mažinamas planinių paslaugų skaičius.

Šiuo metu Kauno klinikose gydomi 14 COVID-19 sergančių pacientų.

Tikina, kad už papildomą krūvį su medikais atsiskaito

Išanalizavusi situaciją administracija tikina, kad dalis informacijos, kurią paviešino gydytojas, nėra tiksli.

„Pirmiausia, noriu atkreipti dėmesį, kad gydytojas, kuris aprašė faktus, rėmėsi ne savo asmenine patirtimi, nes nėra gydęs tų pacientų. Jis rėmėsi trečiųjų asmenų pasakojimu. Teko kalbėtis su gydytojais, kurie dalyvavo šių pacientų gydyme ir sprendė tas klinikines situacijas, jų požiūris šiek tiek skiriasi“, – sakė K. Stašaitis

Taip pat jis pabrėžė, kad K. Kilčauskas ir kiti skubios pagalbos skyriaus gydytojai rezidentai dirba 1 etato krūviu ir šį mėnesį nėra turėję papildomo darbo valandų.

Tačiau K. Stašaitis pripažino, kad prastėjanti situacija ir kitų šalių patirtis verčia sveikatos priežiūros įstaigas ieškoti lanksčių sprendimų. Rezidentai šiuo atveju yra darbui mobilizuojami ir gydytojai-rezidentai, kurie COVID-19 akivaizdoje paprastai patenka į mažos rizikos žmonių grupę.

Pasak K. Stašaičio, darbo krūviai medikams skirstomi įprastai. Medikams pasitraukus į izoliaciją, komandos yra perskirstomos. Tiems, kurie dirba intensyviau, už papildomas valandas sumokama. Tiesa, papildomas krūvis medikui skiriamas tik tuo atveju, jei jis su tuo sutinka.

„Šiuo metu izoliacijoje yra 116 asmenų, daugiausia iš Chirurgijos klinikos ir intensyvios terapijos klinikos. Chirurgijos klinikos veikla yra šiek tiek pakitusi. Su esamais resursais mes šiuo metu visiškai užtikriname skubią pagalbą. Šioje klinikoje esame apriboję planinę pagalbą. Bet kitą savaitę dalis personalo grįš iš izoliacijos ir bus atnaujinamos planinės paslaugos“, – sakė Skubiosios medicinos klinikos vadovas.

Vyriausybė spręs dėl rezidentų paslaugų apmokėjimo

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį spaudos konferencijoje sakė, kad Vyriausybėje buvo pokalbis dėl rezidentų paslaugų apmokėjimo, bet tik dėl tų, kurie dirba su COVID-19 infekuotais pacientais. Dėl kitų rezidentų nekalbėta, bet „bus keliamas klausimas ir dėl jų apmokėjimo“, – sakė A. Veryga.

Pasak A. Verygos bendra Lietuvos ligoninių situacija dėl laisvų lovų skaičiaus šalyje yra skirtinga ir ji nuolat kinta. Atraminės ligoninės, pavyzdžiui, Santaros ar Kauno klinikos, koordinuojančios regione esančių sveikatos priežiūros įstaigų darbą per pandemiją, pačios turi pasirūpinti, kad lovų netrūktų jų regione.Tiesa, ministro nuomone, situacija yra kol kas valdoma.

„70 proc. lovų užpildymas yra ženklas, kad įstaigos turėtų pradėti ruoštis papildomas lovas tai jos tą ir daro. Jeigu poreikis bus, ir papildomos įstaigos bus aktyvuojamos ir lovų skaičius plečiamas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad penkių didžiųjų šalies ligoninių medikams bus mokami papildomi priedai.

„Medikai ir epidemiologai išlieka svarbiausi žmonės mūsų kovoje su COVID-19. Turime tausoti juos, sudaryti jiems geriausias sąlygas ir gerbti jų darbą. Todėl šiandien priėmėme sprendimą mokėti priedus penkių tiesiogiai su virusu dirbančių ligoninių medikams“, – rašė jis.

S. Skvernelio minimos penkios ligoninės: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinėje Šiaulių ligoninė ir Respublikinė Panevėžio ligoninė.

Anot A. Verygos, kol kas nėra žinoma, kiek tam papildomai reikės pinigų.

Šiuo metu Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 255 žmonės, 26 iš jų – reanimacijoje.

Iš viso šalyje patvirtinti 9104 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4956 asmenys, 3978 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 126 žmonės, dar 44 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.