Sveikata

2020.10.23 12:11

Slušnys: psichologiškai karantiną geriausia įvesti iš karto, o ne po poros savaičių

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.10.23 12:11

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni“? dalyvavę ekspertai sutartinai tikino, kad Lietuva be karantino ar bent jau griežtesnių ribojimų neišsivers. Mat net ir persirgę COVID-19 asmenys viruso egzistavimą neigia, kiti – psichologiškai nuo ribojimų yra pavargę, todėl patys nebesisaugo.

VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atviravo nemananti, kad greitu laiku Lietuva turės vakciną nuo COVID-19. Ji priminė, kad vakcinos atsiradimo laikas rinkoje labai priklauso nuo trečios fazės klinikinių tyrimų, o kai kurioms jų šios fazės net nėra pradėtos. Kitos farmacijos kampanijos trečios fazės tyrimus yra sustabdžiusios dėl atsiradusių komplikacijų.

Pavyzdžiui, „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto atliekami COVID-19 vakcinos tyrimai pristabdyti, nes vakcinos tyrime dalyvavęs žmogus mirė. Nors daugiau detalių apie atvejį nėra pateikiama, A. Žvirblienė teigia girdėjusi nuotrupų, kad tai galėjo būti asmuo, kuriam buvo suleista ne tikroji vakcina, o placebas. Asmuo galimai buvo jaunas gydytojas, tiesiogiai dirbęs su COVID-19 užsikrėtusiais pacientais ir pats mirė nuo šios infekcijos sukeltų komplikacijų.

A. Žvirblienės nuomone, vakcinos greičiausiai sulauksime tik kitų metų rudenį.

„Gali atsitikti ir taip, (kad vakcinos neturėsime – LRT.lt). Yra dar labai daug klaustukų. Negali būti taip, <...> kaip tai atsitiko Rusijoje. Tai yra visiškas neįmanomas scenarijus Europoje. Bet kuriuo atveju ta vakcina turės būti praėjusi visus saugumo ir efektyvumo patikrinimus ir tik tada bus registruota, platinama ir mes galėsime pasiskiepyti“, – sakė A. Žvirblienė.

Saugodami sveikatos sektorių turėsime aukoti ekonomiką

Konferencijos dalyviai sutartinai pabrėžė, kad kol rinkoje neatsiras vakcina, su COVID-19 infekcija teks kovoti tik turimomis priemonėmis: laikytis atstumo, dezinfekuoti rankas ir dėvėti kaukes. Turint omenyje, kad rudenį prasidėjusi antroji infekcijos banga bus žymiai sudėtingesnė už buvusią pavasarį, griežtesnių ribojimų taip pat neišvengsime. Lokalūs karantinai jau įvesti 12 Lietuvos savivaldybių, didelė dalis šalies patenka į geltonąją zoną ir čia registruojamų naujų užsikrėtimų atvejų skaičius taip pat sparčiai kyla.

Konferencijoje dalyvavęs vaikų psichiatras Linas Slušnys atkreipė dėmesį, kad psichologiškai gyventojams pakelti karantiną yra lengviau, jeigu jis skelbiamas čia pat, o ne įvedamas po poros savaičių.

„Psichologiškai, ko gero, yra geriau per vieną dieną pranešti apie karantiną. Kai sako, kad įves per du mėnesius, tas stresas (iki karantino – LRT.lt) tęsiasi ir jis erzina. Kai tau pasako, kad įves per vieną dieną, taip, galbūt tą dieną apima pyktis, kitos emocijos, kas čia po velnių sugriuvo, bet tu tada staigiai perorganizuoji savo veiklas savaitei ar dviem ir tai nesekina. Šituos dalykus mes turėtume priiminėti greičiau ir drąsiau“, – tikino L. Slušnys.

Jis kartu atkreipė dėmesį į gyventojų pasipiktinimo bangas, lydinčias karantino paskelbimą. Jo nuomone, tai yra labai normalus reiškinys, nes karantinas yra pasirinkimas ir kažkurią sritį tenka aukoti.

„Kai yra tokie kataklizmai, mes kažką vardan kažko aukojame. Saugosime ekonomiką – turėsime daugiau mirčių. Mes turėsime priimti sprendimą, kas yra svarbiau. Taip yra visame pasaulyje, taip yra ir su individualiu žmogumi. Jeigu tu priėmei sprendimą šiandien vienokį, tu jo pakartoti negali, deja“, – tikino vaikų psichiatras.

Kaip vienas unikalių sprendimų pateiktas Airijos pavyzdys, kai šalyje įvedus karantiną buvo uždaryti barai ir laisvalaikio erdvės, tačiau vaikams leista lankyti mokyklą. L. Slušnio nuomone, tokiu būdu yra parodoma visuomenei, kad vaikų švietimas yra prioritetas. Tiesa, jis pridūrė, kad vyresnio amžiaus ir rizikos grupėje esantiems mokytojams turėtų būti sudarytos sąlygos nedirbti arba dirbti nuotoliniu būdu.

Be ribojimų iš aukščiau neišsiversime

Švietimas nėra vienintelis prioritetas, į kurį kreipiamas dėmesys priimant sprendimą dėl karantino. Svarbiausiu akcentu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje išlieka sveikatos priežiūros sistema, kad kylant užsikrėtimų skaičiui ji neperkaistų ir kitomis ligomis sergantys asmenys neliktų be medikų pagalbos.

NVSC atstovė Ginreta Megelinskienė pabrėžė, kad šaltuoju laiku ne tik kyla susirgimų COVID-19 skaičius, kartu pradeda siausti ir gripo infekcija. Visame pasaulyje gripu suserga iki 15 proc. populiacijos, iki 5 proc. visų užsikrėtusių gripu dėl komplikacijų atsiduria ligoninėje.

Kartu šaltuoju sezonu yra registruojamas ir didesnis sergamumas virusinėmis žarnyno infekcijomis bei meningokoku. Visiems šiems pacientams būtina palikti dalį lovų ligoninėse, antraip laiku nesuteikus jiems pagalbos ir dėmesį kreipdami tik į COVID-19 infekuotus asmenis galime netekti šių gyvybių.

Matydama kasdien drastiškai augančius naujų COVID-19 atvejų skaičius, A. Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad sveikatos priežiūros sistema sparčiai artėja prie perdegimo. Jos teigimu, jeigu situacija nebus greitai suvaldyta, nebus imtasi griežtesnių valdymo priemonių, naujų atvejų skaičius dvigubės kas dešimt dienų.

„Jeigu mes pažiūrėtume į tokią šalį kaip Čekija, kur yra 10 kartų skirtumas nuo Lietuvos – jie praleido tą momentą, kai susirgimų kreivė kilo į viršų. Turbūt buvo optimizmo, kad viskas savaime susitvarkys. O visuomenė, ir psichologai sako, kad tas išsekimas nuo nuolatinio pavojaus ateina neišvengiamai – tokia yra žmogaus prigimtis.

Kol nėra tų griežtų priemonių, deja, niekas savanoriškai tų apribojimų ir nesilaiko. Kai per dieną yra 30 atvejų ir po to 400 – čia jau nebepakanka tų pajėgimų, jokių resursų. Ir yra baisiausia, kad jeigu tas virusas pasklis iš židinių, mes paplitimą turėsime populiacijoje, kaip buvo šiaurės Italijoje ir JAV“, – sakė profesorė.

Tai, kad dalis Lietuvos gyventojų vis dar skeptiškai žiūri į COVID-19, anot A. Žvirblienės, anokia paslaptis. Vieniems apsaugos priemonės atrodo perteklinės, kiti apskritai netiki viruso egzistavimu. Vienas labiausiai profesorę šokiravusių atvejų – asmuo Nemenčinėje, kuris pats persirgo COVID-19.

„Žmogus gulėjo reanimacijoje, vos ne vos buvo išplėštas iš mirties nagų ir jis sako, ne, nėra šito viruso. Ir užkrėtė visą šeimą. Kaip galima tikėtis, kad žmonės, jeigu taip mąsto, dėsis kaukę, laikysis atstumo ir saugosis kažkaip? Žinoma, kad čia turi būti tik nuleisti sprendimai“, – tikino profesorė.