Sveikata

2020.10.23 20:00

Pečeliūnas sako, kad šovus į viršų užsikrėtimų skaičiui ligoninėse svarstomi juodžiausi scenarijai

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.10.23 20:00

Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas, nuotoliniu būdu dalyvavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro konferencijoje, sakė, kad gydymo įstaigos ruošiasi blogiausiems scenarijams. Jeigu COVID-19 užsikrėtusių ligonių padaugėtų 10 kartų – tektų vėl riboti paslaugas kitiems pacientams. 

V. Pečeliūnas tikino, kad šiandien situacija yra sudėtinga. Sveikatos priežiūros įstaigos, ypač atraminės šalies ligoninės, kuriose gydomi COVID-19 užsikrėtę gyventojai, turi patirties su augančiu pacientų skaičiumi, tačiau pastarųjų dienų naujų koronaviruso atvejų skaičiai neramina. Pasak V. Pečeliūno, jie byloja, kad galima tikėtis gerokai didesnio pacientų srauto, didelio krūvio, kokio Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nėra turėjusi.

„Tam nėra pritaikytos infrastruktūros, todėl svarstome pačius juodžiausius scenarijus. (...) faktas, kad bus labai sunku. Pavasarį situacija buvo sudėtinga. Dabar yra mažiau nerimo, daug daugiau žinojimo, bet jeigu skaičiai augs taip, kaip dabar auga, ir pacientų skaičius išaugs 10 kartų, lyginant su dabartiniu, bus sunku. Nepasiruošti juodžiausių scenarijų būtų didelė klaida“, – tikino V. Pečeliūnas.

Kurių paslaugų saugu būtų laikinai neteikti – geriausiai žino gydytojai

Pasak Santaros klinikų gydytojo, didžiausia problema yra kitų paslaugų teikimas. Mat vasarą po karantino sveikatos priežiūros įstaigoms buvo leista atnaujinti planines paslaugas, kai kuriuose sektoriuose jos vėl teikiamos 100 proc. Tačiau, anot V. Pečeliūno, augant COVID-19 pacientų skaičiui ligoninėse, neabejotinai teks apriboti kitų skyrių veiklą.

„Didžiausias uždavinys šiandien – atrinkti tas paslaugas, kurių teikimą apribojus žmonės nenukentėtų, ir užtikrinti 100 proc. teikimą tų paslaugų, kurių atidėjimas gali pakenkti žmonėms. Čia yra didžiausias iššūkis sveikatos priežiūros sistemai šiuo metu“, – sakė Santaros klinikų gydytojas.

Pasak jo, planines paslaugas išsaugoti leistų tinkamas pasiruošimas, taip pat ir juodžiausių scenarijų. Jeigu fiziškai nebeliktų lovų, reanimacijos skyriuje neliktų vietos kitiems pacientams, reikėtų įvertinti, kokią žalą tai atneštų COVID-19 nesergantiems gyventojams. Įvertinus tai, kad paciento sveikatos būklė leidžia kurį laiką laukti, tokiam pacientui gal net būtų saugiau likti namuose ir nevykti į ligoninę, nes ten greta turimų susirgimų jis rizikuotų dar papildomai užsikrėsti ir COVID-19.

„Svarbiausia atskirai atsirinkti paslaugas ir pasidėti šauktuką, kad tam tikrų paslaugų teikimas būtų išsaugotas maksimaliai. Tai yra būtent tos paslaugos, kurių atidėjimas žmogui gali baigtis blogai. Mes turėjome pakankamai laiko tam pasiruošti“, – tikino V. Pečeliūnas.

Tokius sprendimus, anot Santaros klinikų gydytojo, geriausiai gali priimti atskirų ligoninių specialistai. Kaip pavyzdį jis pateikė Vokietijos ligonines, kurios pačios savarankiškai priima sprendimus. Autonomiškumas sparčiai keičiantis situacijai yra svarbus, ypač kai skirtumų yra ir pačiose ligoninėse.

„Sveikatos apsaugos politikai, turintys metų senumo informaciją apie vieną ar kitą gydymo metodą, gali kartais priimti klaidingus sprendimus. Reikia labai tiksliai žinoti vietinę kiek įmanoma šviežesnę informaciją. Vietoje dirbantys gydytojai geriausiai gali įvertinti vienų ar kitų paslaugų atidėjimo riziką pacientams“, – tikino Santaros klinikų gydytojas hematologas, jis ragino labiau pasitikėti medikais.

Viena skaudžiausių pandemijos pasekmių – draudimas lankyti ligoninėse esančius pacientus. Su COVID-19 diagnoze ligoninėse atsidūrę žmonės nemato artimųjų ir izoliuoti gali būti iki poros mėnesių. Anot V. Pečeliūno, sprendimus dėl pacientų lankymo taip pat vertėtų perleisti gydytojų žinion. Mat yra situacijų, kai pacientų lankymas yra saugus.

„Šeimos parama yra svarbi ir jos ribojimas neigiamai atsiliepia gydymo rezultatams“, – tikino Santaros klinikų gydytojas.

Žalgirio klinika po pirmo susidūrimo su infekcija pasimokė

Su COVID-19 infekcija per karantiną susidūrusios Žalgirio klinikos atstovai tikina, kad šiandien svarbiausia yra atskirti srautus. Žalgirio klinikos gydytojas Dalius Matkevičius pabrėžė, kad COVID-19 visas gydymo įstaigas užklupo netikėtai.

„Iš tiesų viskas pas mus Žalgirio klinikoje įvyko staiga, vieną dieną, kai mūsų personalo darbuotojai pajuto simptomus ir sulaukė teigiamo testo rezultato. Reikėjo viską sustabdyti, padaryti, kad ligoninė būtų saugi personalui ir pacientams“, – pasakojo D. Matkevičius.

Atsiradus infekcijai dalis klinikos personalo, kuri turėjo kontaktą su infekuotais darbuotojais, buvo išsiųsta į izoliaciją. Dalis gydytojų taip pat buvo išsiųsta dirbti nuotoliniu būdu, skubiai suformuotos komandos. Tokio principo klinika laikosi ir šiandien.

„Tas komandas suskirstyti yra labai sunku, kad gydytojai dirbtų ne per dideliu krūviu, nes nėra to personalo, iš kurio tu gali padaryti tą komandą. Ko mus pavasaris išmokė – mes šiandien turime tris komandas, kad vienai iškritus kitos galėtų pasiskirstyti darbus, kad nematytume tų vaizdų, kurie buvo per televiziją, kai gydytojai turi vaduoti kitų skyrių gydytojus, kai veidai nublukę, bemiegės naktys, bemiegės paros“, – sakė D. Matkevičius.

Žalgirio klinika šiandien taip pat perskirta į dvi dalis: polikliniką ir stacionarą, kur guldomi pacientai. Priėmimo skyriuje dirbantis personalas atskirtas nuo kitų stacionaro skyrių darbuotojų. Pacientai, atvykę į kliniką, taip pat dėl infekcijos kontrolės reikalavimų turi laukti lauke.

„Mes jų neįsileidžiame ne dėl to, kad jų nenorime. Mes tiesiog norime, kad jie būtų saugūs, norime išlaikyti atstumus. Mes atliekame daug aerozolinių procedūrų. Nesvarbu, kad pacientas yra koridoriuje, jeigu prieš tai buvęs žmogus bus užsikrėtęs, mes nenorime ir nekalto žmogaus užkrėsti“, – pabrėžė Žalgirio klinikos gydytojas.

Žalgirio klinikos direktorė profesorė Vytautė Pečiulienė sakė, kad kovojant su COVID-19 pandemija svarbiausia yra visų žmonių sąmoningumas – tiek gydytojų, tiek ir pacientų. Taip pat labai svarbu naudoti apsaugos priemones. V. Pečiulienė pabrėžė, kad sparčiai plintant infekcijai svarbiausia šiandien gydymo įstaigose užtikrinti personalo saugumą, dalį medikų esant galimybei perkelti dirbti nuotoliniu būdu, sudaryti pamainas.

„Mes esame socialūs žmonės ir mes taip pat galime atnešti virusą į įstaigą ir iš šeimos, ir iš mokyklas ar darželius lankančių vaikų, patys to nežinodami. Manau, kad kiekvienam vadovui svarbiausia išsikelti pagrindinį tikslą – maksimaliai apsaugoti darbinę aplinką naudojant tinkamas priemones“, – sakė V. Pečiulienė.

Žalgirio klinikos gydytojas D. Matkevičius pabrėžia, kad, be komandinio darbo pamainomis, svarbūs išlieka mokymai, taip pat svarbu pacientams ir gydytojams nuolat priminti higienos reikalavimus.