Sveikata

2020.10.17 17:27

Trumpas nėra pirmas: Wilsonas nuslėpė, kad susirgo ispanišku gripu ir tai galėjo pakeisti pasaulio likimą

Gazeta Wyborcza, LRT.lt2020.10.17 17:27

Amerikiečiai niekada nesužinojo tiesos apie savo prezidento ligą, kuri galėjo pakeisti viso pasaulio likimą. JAV prezidentas susirgo per Paryžiaus taikos konferenciją, kuri nupiešė Europos žemėlapį Pirmajam Pasauliniam karui pasibaigus.

Visas pasaulis stebi JAV prezidento Donaldo Trumpo sveikatos būklę. Atsirado pranešimų, teigiančių, kad prieš pirmuosius debatus su Joe Bidenu, Trumpo konkurentu ateinančiuose rinkimuose, JAV prezidentas ir jo patarėjai neva galėjo nuslėpti užsikrėtimų artimoje aplinkoje virusu SARS-CoV-2 atvejus.

Nuo pandemijos pradžios JAV prezidentas taip pat sulaukė kritikos dėl netinkamo infekcijos valdymo, nepasiruošimo, daugiau dėmesio skiriant ekonominiams reikalams, nei gyventojų sveikatos klausimams (iki šios dienos koronavirusu susirgo daugiau nei 7,5 mln. amerikiečių, o 210 tūkst. jų mirė). Tačiau paaiškėjo, kad D. Trumpas nėra pirmas prezidentas, kuris gali būti įtariamas panašiais dalykais.

Apie 15 mėnesių trukusi ispaniško gripo pandemija nusinešė nuo 50 iki 100 mln. gyvybių pasaulyje, iš jų apie 650 tūkst. JAV. Tačiau Woodrowas Wilsonas ir jo administracija iš esmės ignoravo šią krizę ir sutelkė savo dėmesį tik į Didįjį Karą. Kalbant apie pandemiją, Baltieji rūmai neužtikrino tinkamos lyderystės ir paramos sergantiesiems – įsitikinęs Johnas M. Barris, istorikas, knygos „Didysis gripas: Visų laikų labiausiai mirtį nešančios pandemijos istorija“ autorius.

Šią istoriją neseniai priminė "Smithsonian Magazine".

Dingstantys baldai ir prancūzų šnipai

„W. Wilsonas norėjo, kad visi būtų susitelkę vien ties karo reikalais. Kiti dalykai, ypač su neigiamu atspalviu, buvo pripažinti veiksniais, galinčiais turėti neigiamos įtakos kariams ir visuomenei“, – teigia Johnas Barris.

Pats W. Wilsonas puikiai žinojo, su kokia rizika susidūrė. Gripu sirgo jo vyriausia dukra, asmeninė sekretorė, gripu užsikrėtė daug agentų ir net Baltuose rūmuose laikyta avis.

Žinoma, laikas buvo visai kitas, visiškai kitaip veikė ir žiniasklaida. Daugelį faktų, kurie šiandien akimirksniu išplaukia į paviršių socialiniuose tinkluose, tada buvo galima nuslėpti.

Pats W. Wilsonas susirgo 1919 m. balandį, iškart po to kai atvyko į Paryžiuje vykstančią taikos konferenciją (kuri vyko nuo 1919 m. sausio iki 1920 m. sausio), kurios tikslas buvo nubraižyti pokarinės Europos žemėlapį. Kaip vėliau savo prisiminimuose rašė Baltųjų rūmų gydytojas dr. Caris T. Graysonas, gripo simptomai W. Wilsonui pasireiškė labai staigiai.

Visgi C. Graysonas ir patarėjai nusprendė nuslėpti tiesą. Oficiali versija skelbė, kad „prezidentas peršalo ir turi aukštą temperatūrą, kurią iššaukė nuovargis ir lietingi Paryžiaus orai”. Balandžio 5 d. agentūra AP net išsiuntė pranešimą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad W. Wilsonas „tikrai neserga gripu“.

Tačiau realybė atrodė visiškai kitaip. Temperatūra šoktelėjo net iki 40 laipsnių, atsirado dusinantis kosulys ir problemos su skrandžiu. Prezidentas jautėsi toks nusilpęs, kad net negalėjo atsisėsti ant lovos.

Vėliau pasireiškė kiti simptomai – nesiorientavimas aplinkoje ir neadekvatumas. W. Wilsono biografijos autorius A. Scottas Bergas, remdamasis tų įvykių liudytojų teiginiais, rašo, kad prezidentas mažiausiai porą kartų davė savo pavaldiniams absurdiškus ir visiškai beprasmiškus nurodymus, klausė jų apie neva dingstančius iš kambario baldus ir skundėsi, kad yra apsuptas prancūzų šnipų.

Vadovaujantis Baltųjų rūmų personalu Irwinas Hooveris vėliau patvirtino, kad visi suprato, jog su W. Wilsono protu vyksta keisti dalykai.

Nebūtų antrojo pasaulinio karo?

Šiandien galime tik spekuliuoti, kokios buvo tikrosios W. Wilsono ligos pasekmės Paryžiaus taikos konferencijos metu. Kaip rašo J. Barris ispaniško gripo pandemijos istorijoje, liga labai susilpnino JAV prezidento sveikatą ir tai atsitiko pačioje svarbiausioje, baigiamojoje derybų stadijoje.

Kiti istorikai prisimena, kad W.Wilsonas iš pradžių buvo linkęs nustatyti švelnią kryptį nugalėtos Vokietijos atžvilgių. Visa tai turėjo atnešti sėkmę jo pagrindiniam projektui, atvežtam į Paryžių – Tautų lygos, turėsiančios užtikrinti nepertraukiamą taiką pasaulyje, sukūrimą.

Visiškai kitokią viziją turėjo Prancūzijos premjeras Georgesas Clemencas. Jo atstovaujama šalis patyrė milžiniškų praradimų ir prancūzai reikalavo revanšo. G. Clemencas norėjo, kad su nugalėtąja Vokietija būtų elgiamasi daug griežčiau. Iš lėto atgaunantis sveikatą W.Wilsonas, vis dar būdamas labai nusilpusiu, nusileido Prancūzijos premjerui.

Šiandien istorikai pritaria tam, kad primestos Vokietijai sąlygos, tame tarpe Elzaso ir Lotaringijos netekimas, tarptautinės Saro krašto kontrolės įvedimas ir milžiniškos reparacijos (kurios galutinai buvo sumokėtos tik 2010 m.) labai prisidėjo prie nacių atėjimo į valdžią.

Paryžiaus konferencijos ir Versalio taikos sutarties nutarimų atmetimas tapo pagrindiniu Adolfo Hitlerio ir už jį balsavusių vokiečių tikslu.

Ar galima manyti, kad jeigu nusilpęs nuo ispaniško gripo W. Wilsonas nebūtų nusileidęs Prancūzijos premjerui ir jam būtų pavykę apginti savo taikos viziją, Europos istorija būtų susiklosčiusi visiškai kitaip? Arba jei prezidentas būtų viešai prisipažinęs sergąs ir pavėlinęs derybas, Antrasis Pasaulinis karas būtų neįvykęs?

I. Hooveris tikino, kad po ligos W. Wilsonas jau niekada nebebuvo toks, kaip anksčiau. Prabėgus pusmečiui nuo užsikrėtimo ispanišku gripu prezidentas patyrė insultą, kairiąją pusę sukaustė paralyžius ir prezidentas iš dalies apako. Pirmoji ponia Editha Wilson privertė tylėti artimiausią aplinką apie vyro insultą. To nežinojo nei Kapitolijaus atstovai, nei žiniasklaida ar paprasti piliečiai.

Tylus valdžios perėmimas, kurio ėmėsi ponia E. Vilson, buvo įmanomas iš dalies dėl to, kad JAV konstitucijoje nebuvo aiškiai nurodyta, kokiomis sąlygomis prezidentas turi būti pripažintas negalintis atlikti savo funkcijų. Šią situaciją pakeitė tik 25-oji Konstitucijos pataisa, priimta 1967 m.

W.Wilsonas mirė 1924 m. vasario 3 d.