Sveikata

2020.10.09 09:23

Donorystės baimė: artimieji kartais sutinka dovanoti inkstą, bet ne širdį

per savaitę prarandama ir po kelis potencialius donorus
Dovilė Lisauskaitė , LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.10.09 09:23

143 – tiek širdžių buvo persodinta Santaros klinikų istorijoje, tiek jų pradėjo plakti vėl ir dovanojo gyvenimą iš naujo. Jų galėtų būti ir daugiau, tačiau kartais neigiamą atsakymą medikai išgirsta iš mirusiojo artimųjų, o nepritarti donorystei jie gali ir tuomet, kai prieš mirtį potencialus donoras buvo pareiškęs priešingą valią. Pasak chirurgo Kęstučio Ručinsko, būtent su širdies dovanojimu artimieji dažnai susitaiko ypač sunkiai.


„Praėjusią savaitę mes turėjome du potencialius donorus, bet giminės atsisakė duoti organus donorystei, – LRT RADIJO laidai „10-12“ sakė medikas, – Kartais žmonės sutinka, kad būtų paimti inkstai, bet nesutinka dėl širdies“.

Netekčių liudininku buvęs Kęstutis Ručinskas supranta artimuosius, kuriems kartais tenka priimti sprendimą dėl organų transplantacijos, kai jų šeimos nario širdis dar plaka, tačiau jam jau konstatuota smegenų mirtis. Artimieji dažnai reaguoja kitaip, jeigu potencialus donoras apie savo sprendimą su jais yra kalbėjęs anksčiau, sako K. Ručinskas.

„Dažniausiai tai lemia žmonių išankstinis nusistatymas, kai jie apgalvoja: kas būtų su manimi? Ar aš norėčiau, kad mano organai būtų atiduoti? Jeigu tai šeimoje yra apšnekėta, žmonės vienokiu ar kitokiu būdu pasakę savo išankstinę nuostatą, tada artimiesiems žymiai lengviau priimti sprendimą“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Iki tol, kol darbo transplantacijos procese imasi chirurgai, į jį įsijungia būrys kitų specialistų.

„Yra žmonės, kurie kiaurą parą turi ryšį su Transplantacijos biuro koordinatoriais. Jie gauna informaciją apie potencialų donorą ir dažniausiai mums ji būna pateikiama tik tada, kai būna jau visi sutikimai donorystei iš giminių pusės. Tada viena brigada vyksta į tą ligoninę, kurioje yra donoras, kita pradeda darbą operacinėje pas mus“, – aiškina K. Ručinskas.

Posakis, jog svarbi kiekviena minutė, šiuo atveju neatrodo nė kiek perdėtas, mat laikas, kai atskirta nuo kraujotakos širdis iš vienos kūtinės keliauja į kitą, yra itin trumpas.

„Daugiausiai tai galėtų būti, ko gero, iki 6 valandų, todėl pasitelkiame ir aviatorių pagalbą, taip pat policija įsijungia. Nes kiekviena minutė širdžiai labai svarbi – jeigu mes viršysime laiką, ji nepradės plakti. Kitiems organams, pavyzdžiui, kepenims ar inkstams, gali būti iki 12 valandų, kartais iki paros“, – pasakojo K. Ručinskas.

Iš 143 Santaros klinikose atliktų širdies persodinimo operacijų moterims jų tenka 18, vyrams – 109. „Vyrai dažniau serga sunkiomis širdies nepakankamumo formomis negu moterys“, – paaiškina chirurgas. 15 tokių operacijų atlikta vaikams.

Klaida būtų manyti, kad širdies transplantacijos atliekamos išimtinai tik vyresnio amžiaus asmenims. K. Ručinskas prisimena jaunuolio atvejį, šiandien sėkmingai kuriančio gyvenimą po persodinimo. Jo prireikė dėl nustatyto širdies nepakankamumo.

„Jis mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmame kurse, po transplantacijos baigė mokslus, šiuo metu studijuoja doktorantūroje. Kiek žinau, neseniai planavo ir vestuves. Žmogus kuria savo gyvenimą ir gyvena pilnavertiškai“, – pasakojo medikas.

Kaip saugoti širdį?

Širdies ligos gali rimtai kėsintis į gerą gyvenimo būdą ir netgi gyvybę, tačiau nors tai žmonės supranta, apie ryšį tarp kitų ligų ir širdies būklės pamiršta arba nežino.

„Viena iš pažeistos širdies priežasčių yra gripas ir kitos infekcijos, – sako Santaros klinikų medikė doc. Jūratė Barysienė, – Tikrai ruduo šiuo atžvilgiu yra svarbus. Reikia prisiminti, kad į kiekvieną ligą reikia žiūrėti rimtai ir taip pat gydyti – ar tai sloga, ar kosulys, juolab jeigu yra temperatūra ar kokia rimtesnė infekcija“.

Todėl virusinių ligų sezonu J. Barysienė ragina nepersitempti, jeigu kūnas siunčia signalus apie ligą, pailsėti ir gydytis.

„Nereikia manyti, kad darbai yra svarbiau, kad nueisiu į paskaitą, jeigu ir pakosėju, pasloguoju, nieko tokio. Žiūrėkime į kiekvieną simptomą rimtai“, – sakė medikė.

Nors fizinio aktyvumo nauda neabejojama, kitas radikalumas – pervertinti savo jėgas ir mėgėjams alinti organizmą sportu.

„Nereikia pamiršti, kad varžybinis sportas yra profesionalių gydytojų ir trenerių priežiūroje. Blogiau, kai žmonės sportu pradeda užsiimti patys ir krūviai tampa labai dideli, perviršiniai, tada širdis yra pertempiama“, – kalbėjo J. Barysienė.

K. Ručinskas antrina ir savo profesinėmis žiniomis.

„Yra įrodyta, kad pacientai, kurie po širdies transplantacijos aktyviai gyvena, užsiima papildomu pasportavimu, gyvena ilgiau, geriau ir neturi atmetimo reakcijų. Aktyvus gyvenimo būdas stiprina mūsų imuninę sistemą, bet tai turi būti pastovu, o ne priepuolinis pasportavimas, kai vieną savaitę bėgioji, po to tris savaites guli, nes persibėgiojus skauda raumenis. Taip gali prisižaisti ne tik su sąnariais, raumenimis, bet ir širdimi“, – teigė chirurgas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.