Sveikata

2020.09.19 20:14

Kalibatas: skirdami lėšas beviltiškų alkoholikų gydymui, švaistome pinigus

LRT.lt2020.09.19 20:14

Užsienio šalių patirtis rodo, kad veiksmingiausia priemonė mažinti alkoholio vartojimą yra visuomenės įsitraukimas į įvairias veiklas. Tuo tarpu Lietuvoje draudimų politika plačiai paplitusi ir atrodo, kad visiškai nesvarbu, jog efektas yra priešingas – vartojančių alkoholinius gėrimus jaunų žmonių per pastaruosius ketverius metus išaugo dvigubai – nuo 10 proc. iki 21 proc.

Tuo tarpu Lietuvos Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas pastebi, kad auklėjamasis darbas ir užimtumas mūsų šalyje yra minimalus.

Neseniai atlikto Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai parodė skaudžius skaičius. Girtaujančių grupė sparčiai jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis per ketverius metus išaugo nuo 10 proc. iki 21 proc. – tai reiškia, dvigubai. J. Kalibatas įsitikinęs, kad vietoje draudimų kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti auklėjamam darbui ir užimtumui dar mokyklose. Alkoholis neišnyks iš mūsų gyvenimo, jis buvo ir prieš tūkstančius metų. Taigi reikėtų ieškoti aukso vidurio.

„Jaunimas nori lankyti būrelius, tačiau pasirinkimo nėra daug – galbūt atsiranda koks vienas nemokamas, tačiau už kitus tėvams reikia mokėti pinigus. Toli gražu ne visi gali tai sau leisti. Todėl vietoje milijonų, skiriamų alkoholikų anketų platinimui klinikose, reikėtų investuoti į būrelius, kad tėvams už juos nereikėtų mokėti“, – sako Lietuvos Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas.

Pavyzdžiui, Vilniuje norint lankyti futbolo ar krepšinio būrelį, vienam vaikui mėnesiui kaina svyruoja apie 30–55 eurus. Tuo tarpu savivaldybė vaikui per mėnesį skiria 15 eurų jo užklasinei veiklai. Situacija dar sudėtingesnė, jei šeimoje yra, tarkime, trys vaikai. Jei tėvai uždirba minimalias ar net ir vidutines pajamas – jie negali sumokėti už norimas vaikų veiklas.

Alkoholizmo problemas gydytojas nagrinėjo dviejose savo disertacijose ir jose kalbėjo būtent apie jaunimo švietimą ir užimtumą.

„Skirti lėšas vertėtų ne visiškai beviltiškų alkoholikų gydymui – 80 proc. žmonių po gydymo vėl pradeda vartoti alkoholį. Vadinasi, mes tuščiai švaistome pinigus. Skirkime lėšas jaunimo auklėjimui nuo pat mažens, sudarykime sąlygas, kad jaunimas galėtų suprasti, jog be besaikio alkoholio vartojimo gyvenimas irgi yra gražus, įdomus, jame yra begalė veiklų. Ir tai neturi būti tik tėvų atsakomybė – valstybė taip pat turėtų rūpintis jaunimo užimtumo finansavimu“, – sako Lietuvos Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas.

Teigiama kitų šalių patirtis

Profesorius atkreipia dėmesį į Islandiją, kuri prieš dvejus metus visus žavėjo Pasaulio futbolo čempionate, nepaisant to, kad valstybė yra mažytė – vos didesnė už Kauną. Visi stebėjosi, kaip jiems pavyko – lyg ir pusiau mėgėjiška komanda, o nušluostė nosį ne vienai futbolo lyderei.

Pašnekovo teigimu, paaiškėjo, kad viskas labai paprasta – tiesiog dar prieš dvidešimt metų šalies valdžia intensyviai pradėjo rūpintis vaikų užimtumu.

„Aš pats buvau Islandijoje ir pusantros valandos kalbėjome su šios šalies prezidentu. Ten vyksta žmonių perauklėjimas – yra maksimalus jaunimo užimtumas, labai daug sporto salių, futbolo aikštynų. Nuolatinės kalbos apie tai, jog alkoholis – blogai, lieka kalbomis. Tačiau parodykime, koks pasaulis gražus ir kiek jame veiklos, duokime tos veiklos – tai jau visai kas kita“, – teigia gydytojas.

Žmonės pradeda protestuoti

Anot J. Kalibato, žmogaus psichologija veikia labai paprastai – jei kažkas tiesiog griežtai kalama į galvą ir jam tai nepatinka, žmogus ims priešintis.

„Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sausasis įstatymas, kurio dėka suklestėjo mafija, kontrabanda ir nusikalstamumas. Atsiradus pogrindiniams barams, tapo geru tono ženklu kiekvienam vyrui nueiti į tą restoraną ir pasigerti. Draudžiami vaisiai iš tiesų tampa saldesni, o istorija rodo, kad tokių nepagrįstų draudimų efektas yra priešingas nei tikėtas“, – apie valdžios draudimus, susijusius su alkoholiniais gėrimais Lietuvoje, pasakoja profesorius.

Pašnekovas tikina, kad einant visuomenės švietimo keliu per metus ar dvejus poveikio nepajausime – tai yra ilgalaikis procesas. Tačiau kitų šalių pavyzdys rodo, kad poveikis taip pat ilgalaikis.

„Atrodo, kad mūsų valdžia siekia staigaus efekto – uždraudė ir jau nori parodyti, neva alkoholio šiemet išgeriama mažiau nei pernai metais. Tačiau pamirštami duomenys, kiek gyventojų alkoholį veža iš kaimyninių šalių, nes ten akcizai yra kur kas mažesni. Skaičiai tikrai būtų labai dideli, bet mums, panašu, tai nerūpi. Visur reikalingas protingas subalansuotas priėjimas prie žmogaus“, – sako Lietuvos Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt