Sveikata

2020.09.16 14:17

Įprastas peršalimas ar COVID-19: gydytojas išskyrė simptomus, kurie signalizuoja, jog vaikas galėjo užsikrėsti koronavirusu

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.09.16 14:17

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad nuo pirmųjų mokslo metų dienų medikus skambučiais atakuoja tėvai ir mokytojai, baimindamiesi, kad ugdymo įstaigose gali išplisti COVID-19 infekcija. Didžioji dalis tėvų tiesiog nežino, kaip elgtis su vaiku, kuris ryte staiga suslogavo, pradėjo kosėti, jam pakilo temperatūra. Spaudimo netrūksta ir iš darželių bei mokyklų vadovų – pastarieji nori būti tikri, kad į jų įstaigą atėjęs vaikas iš tiesų yra saugus, dėl to iš tėvų bei medikų reikalauja perteklinių garantijų. 

V. Morozovas atkreipia dėmesį, kad vaikui pasireiškus bent menkiausiems simptomams tėvai turėtų bent dieną likti su juo namuose ir neskubėtų jo vesti į ugdymo įstaigą. Ir tai susiję ne tik su galima COVID-19 infekcija, bet ir su gripu, rotavirusu, norovirusu ir kitomis infekcinėmis ligomis.

„Jeigu vaikas serga, visai nesvarbu, kokiu virusu, jei sloguoja, kosėja, čiaudi, viduriuoja, karščiuoja – vaikas turi likti namuose. Nes jeigu jis serga, nesvarbu, kokiu virusu, jis, nuėjęs į ugdymo įstaigą, jį išplatins“, – tikina šeimos gydytojas.

Šiuo atveju viena diena namuose su vaiku gali būti lemtinga. Galbūt po pietų visi simptomai vaikui praeis ir paaiškės, kad tai buvo nuovargis. Nepaisant to, vienam iš tėvų vis tiek dėl ligos bus suteiktas nedarbingumas. Jei paaiškėtų, kad vaikas iš tiesų serga, V. Morozovas ragina atkreipti dėmesį į simptomų specifiškumą, tai galėtų tėvams padėti identifikuoti, ar tai nėra koronaviruso infekcija.

„Sloga nėra COVID-19 simptomas, – pabrėžia V. Morozovas. – Šiandien Lietuvoje pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą klinikiniai kriterijai yra kosulys, temperatūra, pasunkėjęs kvėpavimas ir staigus skonio ir uoslės praradimas arba sutrikimas.“

Stiprūs kosulio priepuoliai gali rodyti koronaviruso infekciją

Tiesa, nustatyti, ar vaikui sutriko uoslės bei skonio pojūčiai, nėra taip paprasta. Kaip vienas kriterijų gali būti vaiko pastaba, kad maistas neskanus, ypač jei atžala iki tol buvo itin valgi ir apetitu nesiskundė.

Kosulys esant COVID-19 infekcijai irgi yra specifinis. Pasak V. Morozovo, tai nėra pavieniai pakosėjimai, o valandą trunkantis kosėjimas arba ne mažiau kaip tris kartus per dieną pasikartojantys sunkūs kosėjimo priepuoliai.

„Tokiu atveju mes, tėvai, turėtume sunerimti, ar vaikui ne COVID-19 infekcija“, – dėmesį atkreipė šeimos gydytojas.

Užsikrėtus koronavirusu taip pat nepasireiškia aukšta temperatūra, vaikas gali nežymiai karščiuoti – iki 37,2. Tačiau greta šio simptomo yra ir kiti, iškalbingesni. Pavyzdžiui, vaikas tampa vangus, nebežaidžia arba žaidžia lėtesnius žaidimus, greitai pavargsta. Tai taip pat turėtų būti aliarmo skambutis tėvams ir jie nedelsdami turėtų kreiptis telefonu į šeimos gydytoją ar karštąja koronaviruso linija 1808.

Tiesa, pasak šeimos gydytojo, net ir pasireiškus COVID-19 viruso požymiams nereikia pulti į paniką. Šaltas protas šiuo atveju atneš daugiau naudos. Ypač turint omenyje, kad vaikai koronavirusu serga lengviau, tarp jų dažniau pasitaiko besimptomių atvejų.

„Tai, kas buvo galvojama pavasarį, kai COVID-19 atsirado Lietuvoje, kad vaikai yra penkta kolona, kuri išplatins visuomenėje koronavirusą, ir visi kiti dėl to turės žūti, – tai yra netiesa. Mes neturime uždaryti visų ugdymo įstaigų vien todėl, kad bijome koronos“, – pabrėžė šeimos gydytojas.

Ragina nepulti darytis koronaviruso testo savomis lėšomis

Jeigu paaiškėtų, kad visgi ugdymo įstaigoje, vaiko klasėje ar darželyje atsirado patvirtintas COVID-19 atvejis, patiems tėvams pulti daryti koronaviruso testo nei sau, nei vaikui nereikia. Tokį sprendimą gali priimti tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, matydami visą ugdymo įstaigos epidemiologinę situaciją. Vykti daryti testo į privačias sveikatos priežiūros įstaigas savomis lėšomis taip pat neverta. Ypač vien tik dėl to, kad to galbūt prašo ugdymo įstaigos vadovai.

„Apie tyrimų atlikimą sprendžia net ne gydytojas, pagal skaitmenizuotą algoritmą sprendžia mobilių stotelių komanda. Gydytojas gali nebent rekomenduoti tą testą atlikti, bet mes negalime turėti įtakos jo atlikimui“, – tikina V. Morozovas.

Jei darželyje ar mokykloje kitam vaikui ar darbuotojui buvo patvirtinta COVID-19 infekcija, kitiems su juo kontaktavusiems asmenims, tarp jų ir sveikiems vaikams, gali būti suteikiamas nedarbingumas, o tėvams už laiką, praleistą su jais namuose, turi būti sumokama. Sveikus pradinukus ir ikimokyklinio amžiaus vaikus prižiūrintiems tėvams gali būti suteikiamas nedarbingumas iki 14 dienų. O štai vyresni vaikai iki 14 metų gali būti prižiūrimi tėvų tik ligos atveju. Jiems tada taip pat skiriamas nedarbingumas iki 14 dienų.

Jei vaikui būnant ugdymo įstaigoje pablogėjo sveikata ir kyla įtarimų, kad jis gali būti COVID-19 nešiotojas, jis turi būti izoliuojamas mokyklos ar darželio patalpoje, kur jis galėtų saugiai palaukti, kol jį pasiims tėvai. Vaiko izoliuoti už mokyklos ar darželio pastato ribų, V. Morozovo žodžiais tariant, kokioje nors palapinėje, tikrai negalima.

Nėra pažymos, kad vaikas neserga COVID-19

Jei vaikui pasireiškė peršalimo simptomai ir yra akivaizdu, kad tai – ne koronaviruso infekcija, tėvams dėl to taip pat neverta vykti į poliklinikas ir dar vestis kartu vaiko. Mat šie, kokiu virusu bebūtų užsikrėtę, jį išplatins gydymo įstaigoje. V. Morozovas tikina, kad jeigu vaikui pasireiškia nesunkūs peršalimo, gripo simptomai, jeigu vaikas pakankamai gerai jaučiasi ir jo būklė neprastėja – vaiką slaugyti puikiausiai gali ir tėvai be medikų pagalbos. Šiuo atveju net ir pasveikus nereikia lėkti pas šeimos gydytoją pažymos, kad vaikas sveikas, net jei tokios reikalautų ugdymo įstaiga.

„Apie vaiko pasveikimą sprendžia mama. Gydytojas nėra reikalingas, nes, pirma – nėra visiškai jokios įstatymu patvirtintos dokumento formos, kurią mes, gydytojai, galėtume pateikti ugdymo įstaigai apie vaiko pasveikimą. Tokios formos, kad vaikas nėra COVID-19 nešiotojas, tiesiog nėra. Kitas dalykas – jei vaikas sirgo lengvai ir tėvai nesikreipė dėl to į gydytojus, jokio medicininio būdo patikrinti, kad vaikas yra sveikas, vėlgi nėra“, – pabrėžė šeimos gydytojas.

Apskritai artėjant šaltajam periodui, kai siaučia ir visi kiti virusai, V. Morozovas daugiau dėmesio siūlo skirti apsaugos priemonėms, pirmiausia laikytis čiaudėjimo, kosėjimo higienos, dažnai dezinfekuoti ir tinkamai plauti rankas, nešioti burną ir nosį dengiančią kaukę ir raginti kitus taip pat elgtis. Kuo daugiau asmenų naudos apsaugos priemones, tuo bus mažesnis šansas ir jūsų vaikui susirgti.

Kitas aspektas – socialinė distancija. Šeimos gydytojo tikinimu, reikia siekti, kad vaikai gyvai bendrautų su kaip įmanoma mažesniu žmonių ratu, jei galima – apsiriboti tik klasės draugais. Taip pat jis siūlo vengti su vaikais lankytis žmonių gausiai lankomose vietose, nevaikštinėti prekybos centruose, kur taip pat tyko realus pavojus užsikrėsti ne tik koronavirusu.

„Tik protingai elgdamiesi mes galime apsisaugoti. COVID-19 atėjo ilgam ir pasiliks su mumis visam gyvenimui. Reikia išmokti su juo gyventi. Tikiuosi, kad nereikės imtis tokių priemonių kaip kovą ar balandį. Ir nereikia tikėtis, kad mus apsaugos kažkas kitas: ministras, NVSC specialistas, gydytojas, kuris ateis ir nudezinfekuos rankas, uždės kaukę. Tik mes patys galime apsisaugoti“, – pabrėžė V. Morozovas.

NVSC duomenimis, šiuo metu Lietuvoje COVID-19 infekcija išplitusi 33 šalies ugdymo įstaigose, registruoti 49 koronaviruso atvejai. NVSC specialistų teigimu, nepaisant dėl to kylančio tėvų ir mokytojų susirūpinimo, situacija yra valdoma ir toks plitimas laikomas menku.