Sveikata

2020.09.16 10:58

Sena problema per COVID-19 protrūkį tapo dar ryškesnė: mėnesius vizito pas medikus laukiantys pacientai ieško ir nelegalių būdų

STT įžvelgia ir korupcijos rizikos galimybes
Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.09.16 10:58

Negalėdami laiku patekti pas gydytoją pacientai ieško būdų, kaip oficialią registracijos sistemą apeiti: stovi gyvose eilėse prie poliklinikų, ieško naudingų pažinčių. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT)  atlikta analizė parodė, kad tai buvo rimtas rizikos veiksnys korupcijai praėjusiais metais, o per pandemiją problema tapo dar aštresnė. 

Trečiadienį Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė į Seimo Antikorupcijos komisiją atvyko su pluoštu pacientų skundų iš 15 juos vienijančių organizacijų. Patekti laiku nei pas šeimos gydytoją, nei pas specialistą negali tiek didžiųjų miestų, tiek ir rajonų pacientai.

Pavyzdžiui, Mažeikiuose gyvenantis pacientas tikino, kad eilė konsultuotis su kardiologu čia nutįsusi pusmečiui. Tiek nepajėgdami laukti pacientai pas šį specialistą apskritai nebesiregistruoja. Pakruojo gyventojui atvykti į Panevėžio sveikatos priežiūros įstaigą pasikonsultuoti su specialistu apskritai neįmanoma – nėra išankstinės registracijos galimybės, o pačiame Pakruojyje reikiamo specialisto tiesiog nėra.

Nefrologinėmis ligomis – uždegiminėmis inkstų ir šlapimo takų ligomis sergantys pacientai įvairiose Lietuvos vietovėse į specialisto konsultaciją registruojami tik po kelių mėnesių, tačiau per tiek laiko liga jau būna labai pažengusi į priekį.

Per pandemiją įvestos nuotolinės gydytojų konsultacijos apskritai tapo pacientams galvos skausmu. Neretai nei šeimos gydytojas, nei specialistas telefonu, nematydamas paciento, konsultuoti nepajėgia. Pavyzdžiui, akių ligomis sergantiems asmenims gyvos konsultacijos yra būtinos, tačiau jų kiekis – ribotas. Astma sergantys pacientai taip pat gali registruotis ir į nuotolinę konsultaciją, tačiau nematant paciento yra labai sudėtinga paskirti gydymą.

„Gyvos konsultacijos reikalingos ir vyresnio amžiaus pacientams, kurie ne visada atsimena, ką gydytojas nurodė daryti. Artimųjų dalyvavimas gyvose konsultacijose yra ribojamas dėl COVID-19 situacijos. Jeigu konsultacija nuotolinė – ne kiekvienas pacientas sugeba gydytojui išsiųsti elektroniniu būdu nuotraukas, susijusias su liga“, – vardijo V. Augustinienė.

Tiesa, užsiregistruoti į nuotolinę konsultaciją, anot pacientų – taip pat iššūkis. Dažnas jų su telefonu rankoje prasėdi visą dieną, kol prisiskambina į polikliniką, kad užsiregistruotų pas šeimos gydytoją. Išplėšęs jam skirtą laiką jis vėl numatytą dieną telefono nepaleidžia iš rankų, nes šeimos gydytojas nustatytu laiku nepaskambina. Būna atvejų, kad ne tik numatytu laiku, bet ir numatytą dieną nepaskambina. Pacientas lieka ir be konsultacijos, ir be registracijos, nes ji darbo dienos pabaigoje tiesiog išnyksta ir tenka vėl registruotis iš naujo.

„Aš pati rugsėjo 4 dieną laukiau gydytojo skambučio. Pralaukiau visą dieną ir likus pusvalandžiui iki gydymo įstaigos darbo pabaigos pastebėjau, kad mano registracija yra panaikinta. Man tada pavyko per tą pusvalandį prisiskambinti į gydymo įstaigą, kad išrašytų vaistų“, – asmenine patirtimi dalijosi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Jei visgi pacientas jau turi siuntimą gauti paslaugą dienos stacionare, anot V. Augustinienės, jo toje gydymo įstaigoje laukia dar viena kliūtis – COVID-19 testas. Jį atvykdamas pacientas privalo atsivežti. Be testo paciento gydymo įstaiga gali ir nepriimti.

Per pandemiją gydytojų konsultacijų sumažėjo perpus

Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavęs Valstybinės ligonių kasos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas sakė, kad didžioji dalis valstybinių šalies ambulatorinių įstaigų šiandien jau dirba 80 proc. pajėgumu, o stacionaro paslaugas teikiančios įstaigos – 70 proc. pajėgumu. Tačiau paslaugų, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, pacientams suteikiama gerokai mažiau.

Pavyzdžiui, preliminariais duomenimis, šiemet per kovą–rugpjūtį pacientams suteikta perpus mažiau konsultacijų nei pernai tuo pačiu metu, kaip ir dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos paslaugų. Nežymūs pokyčiai registruoti tik pacientams teikiant skubiąją pagalbą, stebėjimo paslaugą stacionare ir atliekant brangiuosius tyrimus: kompiuterinę tomografiją bei magnetinį rezonansą.

Anot V. Zakso, pagrindinės priežastys, kodėl krito pacientams teikiamų paslaugų skaičius, yra mechaninės, susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu. Anot jo, lyginti, kaip su eilėmis susitvarko valstybinės įstaigos ir privačios, nereikėtų, nes esą iš esmės skiriasi jų pacientų valdymo srautai.

„Tas klausimas dėl privačių įstaigų – situacija čia taip pat gana marga. Šiaip aš nesu linkęs labai žavėtis privačiomis įstaigomis. Nereikia pamiršti, kad privačios įstaigos vykdo gana didelę pacientų atranką ir tas grietinėlės nugriebimas yra visur. Joms lengva nepriimti daug ligų turinčių pacientų ir pasakyti, kad mes šitos paslaugos neteikiame. Viešosios įstaigos tokios galimybės neturi, jos priima visus pacientus. Be to, privačiosioms nereikia užtikrinti pagalbos visą parą, čia imamos priemokos ir jeigu kišenėje tuščia – ten nenueisi“, – vardijo V. Zaksas.

Išeitis – bendra pacientų registracijos sistema

STT atstovai atkreipia dėmesį, kad ten, kur atsiranda ribojimų patekti pas gydytoją, ten kyla rizika, kad bus ieškoma neteisėtų būdų paslaugai gauti. Pavyzdžiui, pacientas, praradęs registracijos laiką ir matydamas, kad artimiausią mėnesį pas gydytoją nepateks, išsiruošia į žygį – iš pat ryto stoja į gyvą eilę prie poliklinikos, taip bandydamas be registracijos patekti pas šeimos gydytoją.

Tokią gyvą eilę, kurios nesimato nei pradžios, nei galo, prie vienos iš Vilniaus poliklinikų užfiksavo tyrimą atlikęs STT Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotojas Arūnas Staknys. Nuotrauka daryta likus valandai iki poliklinikos darbo pradžios.

„Labiausiai nustebino tos gydymo įstaigos vadovės ciniškas pasakymas, kad čia dar nedaug laukiančiųjų“, – prisimena A. Staknys.

STT pareigūnai, dar praėjusiais metais atlikę 20-ies Lietuvos sveikatos priežiūros įtaigų vertinimą, pastebėjo, kad problemos dažniausiai susijusios su neveikiančia registracijos pas gydytoją tvarka. Nors dauguma įstaigų yra pasitvirtinusios vidaus tvarkas, kaip registruoja pacientus, kaip valdo jų srautus, tačiau realybėje dalis jų tos tvarkos nesilaiko. Dėl to pacientų registracija vangiai vyksta elektroninėje erdvėje, formuojasi gyvos eilės.

Pastebėta, kad kai kuriems pacientams sudaromos išskirtinės sąlygos registruotis dažniau pas gydytoją, nors jų būklė nėra tokia sunki. Gydymo įstaigų vadovai teisinasi, kad taip stengiasi apsisaugoti nuo tokių pacientų, kurie dažniausiai rašo skundus.

Rajonų gydymo įstaigose – kiek kitas vaizdas. Čia didžiausia problema yra gydytojų specialistų trūkumas. Ir jei, pavyzdžiui, okulistas kartą per savaitę ar per mėnesį atvyksta į polikliniką, prie jo kabineto tą dieną išsirikiuoja apie 50 pacientų, kuriems, pasak A. Staknio, iš viso skirta pusantros valandos. Realiai vienam pacientui tenka 3–4 minučių konsultacija, tokios konsultacijos nauda STT pareigūnui jau kelia abejonių. Už šį darbą gydytojui apmokama iš teritorinės ligonių kasos ir tai taip pat kelia klausimų, ar tikslingai skiriamos lėšos.

„Pastebėjome, kad nėra bendros darbo praktikos įstaigose. Mūsų nuomone, pacientas yra prilygintas išminuotojui, kuris atvyksta į jam nežinomą minų lauką ir bando rasti būdą pereiti į kitą lauko pusę. Tai yra nelabai teisinga“, – tikino STT atstovas.

Analizę atlikę STT pareigūnai pateikė ne tik situacijos vertinimą, bet ir rekomendacijas, kaip būtų galima išvengti tokių su korupcijos rizika sveikatos priežiūros įstaigose susijusių veiksnių. Viena efektyviausių priemonių – išankstinė pacientų registravimo sistema, kurioje dalyvautų visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos. Tokia sistema neleistų vienam pacientui tuo pačiu metu registruotis į kelių specialistų konsultacijas iš anksto. Taip pat užkirstų kelią registruotis tiems, kurie dar neturi šeimos gydytojo siuntimo pas specialistą, nes gali būti, kad jo ir negaus.

Kartu siūloma atkreipti dėmesį į eiles prie populiariausių medikų kabinetų ir paanalizuoti to priežastis. Galbūt, A. Staknio tikinimu, padėtį padėtų įvertinti pacientų vieši komentarai apie suteiktų paslaugų kokybę.

Tiesa, bendra pacientų registravimo sistema yra diegiama, iš dalies jau veikia. Šiuo metu dėl prisijungimo prie jos sutartis yra pasirašiusios 276 šalies gydymo įstaigos, tačiau tik 44 iš jų šia sistema iš tiesų naudojasi.