Sveikata

2020.09.15 17:21

Nuo Kalėdų iki rugsėjo prostatos vėžys išvešėjo iki ketvirtos stadijos

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.09.15 17:21

Lietuvos onkologai sunerimę – pasaulį krečianti koronaviruso pandemija kiša koją onkologinių ligų ankstyvam diagnozavimui. Pacientai į ligoninę atvyksta tik tada, kai nebepakelia kankinančių skausmų. „Tai yra tokios būklės, kada pacientas nebeturi kur dėtis, kaip gyventi, nes nebepadeda vaistai nuo skausmo. Jis kreipiasi, ir tada paaiškėja, kad jam – užleistas prostatos vėžys, pilni kaulai metastazių“, – situaciją apibūdino Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys. 

NVI laikinoji direktorė prof. Sonata Jarmalaitė sako, kad prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų. Lietuvoje kasmet ši liga diagnozuojama 2,5 tūkst. pacientų, apie pusė tūkstančio jų kasmet miršta.

„Bet dabar mes žvelgiame į šią liga pro pandemijos prizmę ir tada vaizdas darosi dar liūdnesnis. Per karantiną prevencinė prostatos vėžio programa iš viso nevyko. Per šį pusmetį prevencinėje programoje dar iki karantino ir šiek tiek po jo spėjo sudalyvauti vos trečdalis tų žmonių, kurie ateidavo anksčiau pas mus. Pirminių biopsijų skaičius sumažėjo nuo 30 iki 50 kartų. Reiškia, vyrai su įtariama liga nepasiekia mūsų ligoninės, o kai pasiekia, ligą gydyti būna jau sudėtinga. Prostatos vėžys šiaip yra gerai kontroliuojama liga ir turime pakankamai priemonių: chirurginių, diagnostinių, terapinių, bet kai liga užleista – ji gydoma sunkiai ir išgyvenamumas yra labai ribotas“, – tikino S. Jarmalaitė.

Lietuvos onkologai pastebi, kad per karantiną strigo ne tik prostatos vėžio prevencinės programos, bet ir krūties vėžio, kitų onkologinių ligų ankstyvi tyrimai.

Padaugėjo uždelstų prostatos vėžio formų

Kasdien su prostatos vėžiu sergančiais pacientais susiduriantis A. Ulys sako, kad pastarųjų penkių savaičių jų instituto statistika šokiruoja. Per šį laiką į NVI kreipėsi 10 pacientų su uždelsta prostatos vėžio forma. Tam įtakos turėjo ne tik pačių pacientų menkas dėmesys savo sveikatai, bet ir karantinas, per kurį buvo uždarytos gydymo įstaigos, apsunkintas pacientų konsultavimas.

„Vieno paciento istorija: jam prieš Kalėdas suskaudo nugarą. Kitą kartą suskaudo jau po Naujų metų, ir skausmas buvo didesnis. Tada jis pradėjo rūpintis, kaip patekti pas šeimos gydytoją, bet prasidėjo COVID-19. Patekimas tapo sudėtingas. Šeimos gydytoja patarė pasidaryti rentgeno nuotrauką, bet ši nieko neparodė. Tada pacientą nusiuntė pas neuropatalogą, šis paskyrė kompiuterinę tomografiją ir tada paaiškėjo, kad pilni kaulai metastazių. Kai kurias atvejais tai yra tik 8-9 mėnesių klausimas. Tai tam žmogui, jei būtų padarę prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą prieš metus, būtume aiškiai matę rodiklių padidėjimą ir būtume radę vėžį tokį, kurį galima tikrai išgydyti“, – tikino NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas.

Išvengti tokių uždelstų atvejų padėtų pirmos sveikatos priežiūros grandies aktyvesnis įsitraukimas. A. Ulys stebisi, kodėl po karantino kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos dirba tik 80 proc. pajėgumu, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu. Jo nuomone, būtina jau pirminėje grandyje didinti gydytojų specialistų skaičių, didinti etatų kiekį poliklinikose, plėsti pačias įstaigas. Mat greta mums žinomų ligų atsiradus koronavirusui sveikatos priežiūros įstaigų darbo pajėgumas turėtų siekti 120-180 proc.

Taip pat, gydytojo nuomone, reikėtų keisti ir pačių pacientų nuotolinių konsultacijų pobūdį.

„Pavyzdžiui, pas mus Lietuvoje gydytojai konsultuoja nuotoliniu būdu tik telefonu. Užsienyje siūlomos vaizdo konsultacijos. Per vaizdo konsultaciją pacientas gali parodyti, kaip jo pilvas atrodo, išsipūtęs ar ne. Tai yra pažangiau nei tik telefoninė konsultacija. Turėtų vykti vaizdo konsultacijos ne tik tarp gydytojo ir paciento, bet ir tarp pačių gydytojų specialistų. Galėtų vykti tokios konsultacijos pacientams, rodant, kaip vaistus suleisti, kaip kažkoks konkretus bėrimas atrodo, paaiškinti jiems apie šalutinius gydymo poveikius. Sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje vyksta konsultacijos tik telefonu, bet, matyt, kol kas neprispaus, tol taip ir bus“, – piktinosi A. Ulys.

Pagrindinis rizikos veiksnys - amžius

Tiesa, dėmesio savo sveikatai stokoja ir pacientai, ypač vyrai. Anot NVI laikinosios vadovės, pastaruosius reikia dažniau paraginti atvykti į nemokamas prevencines programas. Gydytojų onkologų tikinimu, prevenciškai pasitikrinti dėl prostatos vėžio reikėtų jau 40-45 metų amžiaus vyrams. A. Ulys pabrėžia, kad didžiausia rizika susirgti šia liga gresia asmenims, kurių šeimoje yra pasitaikęs prostatos, krūties ar kiaušidžių vėžys. Pastaruoju metu ne vieno asmens, bet visos jo šeimos ligos istorijai Lietuvos onkologai skiria labai daug dėmesio. Mat krūties, kiaušidžių ar prostatos vėžys yra susiję su tais pačiais genais, jų mutacijomis. Vėžys, kuris atsiranda dėl mutacijų, yra agresyvesnis, todėl tokios šeimos priskiriamos rizikos grupei ir yra tikrinamos dažniau.

„Rizika susirgti prostatos vėžiu kyla ir tiems vyrams, kurie yra linkę į nutukimą, dismetabolinį sindromą ir taip pat tiems, kurie nesimaitina sveikai, vartoja daug riebalinio, gyvulinio maisto. O pagrindinis rizikos veiksnys visgi yra amžius. Jeigu vyrui 100 metų, tai jis 100 proc. turės prostatos vėžį. Jeigu jam 80 metų – tai bus 80 proc. vėžys. Prostatos vėžys susijęs su senėjimu, ląstelės pokyčiais.

Jeigu vyrui yra 80 metų, jis turi prostatos vėžį, mes primygtinai nesistengiame jo diagnozuoti, nes diagnostika daugeliu atvejų gyvenimo neprailgins, bet visuomet reikia žiūrėti, kaip PSA rodikliai didėja, kokia yra rizika. Amžius turi lemiamą reikšmę ir su amžiumi šansas susirgti prostatos vėžiu didėja. Bet tas agresyvus prostatos vėžys pasireiškia jau nuo 45-50 metų ir sudaro didžiąją dalį tų mirties priežasčių Lietuvoje“, – tikino NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas.

Ankstyva diagnostika – šansas pasveikti

Vieni dažniausių prostatos vėžio simptomų yra kaulų skausmai, šlapimo susilaikymas, inkstų funkcijos nepakankamumas. Tačiau šie simptomai gali būti jau pažengusios ligos ženklas. Laikui bėgant skausmas tampa toks intensyvus, kad jo pacientas nebegali ignoruoti.

Pasak onkologų, anksčiausiai šią ligą galima nustatyti atliekant PSA tyrimą. Jeigu pirmo PSA tyrimo rodiklis bus didesnis – niekada nereikia pamesti galvos, nes tam gali būti ir kitų priežasčių, ne tik vėžys. Rodiklis gali būti didesnis ir dėl uždegimo ar kitų dalykų. Galų gale anksti diagnozuota liga gali apsaugoti nuo sudėtingesnių jos formų. Mat agresyvus vėžys per 4–6 mėnesius išplinta tiek, kad specialistai, gydydami sudėtingais ir labai brangiais metodais, ligoniui gali pažadėti tik pratęsti gyvenimą, o ne jį išgydyti.

„Taip greitai nuo prostatos vėžio niekas nemiršta, nepaisant to, koks jis būtų agresyvus. Mes vis tiek turime gydymą. Aišku, mums trūksta gydymo nemetastatiniam vėžiui. Pasaulyje šiam vėžiui yra surasti trys nauji vaistai, kurie yra ant didžiausios bangos. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose skaičiuojama, kad vėžį, kai dar nėra išplitusių metastazių, nepalyginamai pigiau gydyti brangiais vaistais negu metastazinį. O mes vis dar puolame gydyti vėžį brangiais vaistais, kai jis metastazuoja. To tarpo dar neturime, mes laukiame, kol atsiras metastazės, nors gydymas prostatos vėžio iki metastazių yra pats reikšmingiausias. Kai išsivysto metastazės, mūsų gyvenimo kokybė dažnai nukenčia: pacientai dažniausiai miršta dėl kaulinių komplikacijų, o jos dažniausiai yra skausmingos, luošinančios žmogų, sukelia paralyžių, kaulų lūžimus“, – vardijo A. Ulys.

Prostatos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje ir viena iš pagrindinių vyrų mirties nuo vėžio priežasčių. Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga apie 2500 vyrų, o pagal mirtingumą nuo šio vėžio mūsų šalis pirmauja tarp ES valstybių.