Sveikata

2020.08.27 05:30

Atsainūs slaugytojai, agresyvūs pacientai: žmonių patirties ligoninėse atvejai kelia emocijas ir priešina net gydytojus

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.08.27 05:30

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose paviešinta istorija apie mėlynėmis nusėtą, aplinkoje nesiorientuojantį senolį, kurį artimieji po poros dienų skubiai atsiėmė iš Respublikinės Panevėžio ligoninės. Tūkstančių pasidalinimų sulaukusi graudi istorija iš tiesų gali būti visai kitokia – dėmesį atkreipia medikai. Kartu ši istorija puikiai iliustruoja dešimtmečiais nesikeičiančias slaugos problemas Lietuvoje.

Praėjusią savaitę ne tik „Facebook“ platformoje, bet ir žiniasklaidoje mirgėjo iš ligoninės ką tik išėjusio panevėžiečio sukrečiančios nuotraukos. Vyras buvo visas mėlynas, galva ties dešine akimi bei pakaušis – sutvarstyti. Po vyro dešine akimi – didžiulė mėlynė, sumušimai matomi ant visos dešinės veido pusės, o dešinė kaklo pusė – apskritai visa mėlyna, ištinusi.

Artimieji socialiniuose tinkluose tikino, kad vos prieš kelias dienas į ligoninę paguldytas vyras aplinkoje nebesiorientuoja, aplinkinių nepažįsta. Artimųjų nuomone, pacientui buvo duodami raminamieji vaistai, jis buvo rišamas prie lovos.

Dėl šio incidento naujienų portalas LRT.lt kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Įstaigos direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Mindaugas Vaitkus tikino, kad šis atvejis ligoninės vadovybei yra žinomas, dėl to sudaryta komisija, kuri atliks neplaninį jo auditą. Tačiau oficialaus skundo dėl galimos paciento nepriežiūros ir netinkamo gydymo nei pacientas, nei jo artimieji ligoninei nepateikė. Apie patį incidentą, dėl ko ant paciento kūno atsirado sumušimų žymės, M. Vaitkus pasakoja tik tiek, kad pacientas griuvo.

„Pacientas, paties ir artimųjų prašymu, buvo išleistas iš stacionaro po griuvimo įvykio. Dėl pranešimo artimiesiems apie pasikeitusią paciento sveikatos būklę gydytojas turi susisiekti su artimaisiais, kodėl tai nebuvo atlikta – aiškinamasi“, – teigia ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai.

Kodėl panevėžietis buvo gydomas raminamaisiais vaistais ir galimai buvo rišamas prie lovos – M. Vaitkus nekomentuoja, tik pabrėžė, kad „pacientai gauna gydymą, susijusį su pagrindine ir gretutinėmis ligomis“.

„Dėl fizinio ribojimų priemonių pacientui naudojimo sprendžiama remiantis Direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į paciento bendrą būklę bei konsultuojantis su specialistais“, – teigia M. Vaitus.

Direktoriaus pavaduotojas medicinai patikino, kad ligoninės administracija į tokius atvejus reaguoja ir aiškinasi jų priežastis.

„Labai nemalonus atvejis pacientui ir jo artimiesiems. Ligoninės administracija apgailestauja dėl tokių atvejų ir aiškinasi griuvimo priežastis. Tokių incidentų atsiradimo priežastys įvairios: vyresnių pacientų sumažėjęs judrumas, pablogėjusi koordinacija, dažnas serga demencija, kuri būna ir paūmėja pasikeitus aplinkai (gydymas stacionare), osteoporozė. Ligoninėje organizuojamos paskaitos gydytojams ir slaugos personalui apie senyvo amžiaus pacientų griuvimus, jų priežastis ir išvengimo galimybes“, – sakė M. Vaitkus.

Senatvinis delyras gali ištikti staiga pasikeitus aplinkai

Panevėžiečio artimuosius labiausiai išgąsdino tai, kad per porą dienų, vos patekęs į ligoninę, vyras prarado orientaciją, neatpažįsta artimųjų, nors iki tol pats gebėjo savimi pasirūpinti.

Norvegijos Akershus universitetinės ligoninės gydytoja kardiologė, vidaus ligų specialistė Loreta Skrebelytė Strom atkreipia dėmesį, kad senyvo amžiaus pacientams, sergantiems ūmiomis ligomis, atsidūrusiems nepažįstamoje aplinkoje, pavyzdžiui, ligoninėje, gali išsivystyti senatvinis delyras. Vieniems jis gali išsivystyti palaipsniui, kiti staiga nustoja orientuotis aplinkoje.

„Norėčiau komentuoti ne konkretų minimą atvejį, kadangi aš nežinau, kas ten iš tiesų įvyko. Tačiau, kalbant bendrai, vyresnio amžiaus žmonėms, ūmiai susirgusiems ir patekusiems į ligoninę, kitaip sakant, pakeitusiems aplinką, dėl ūmios ligos gali išsivystyti senatvinis delyras.

Tai gali išsivystyti palaipsniui, pamažu ryškėjant psichozės simptomams, tačiau taip pat gali išsivystyti labai ūmiai, labai greitai. Tai gana rimta, statistiškai su dideliu mirtingumu susijusi būklė, ji praeina žmogui sveikstant ir ypač vėl patekus į žinomą aplinką, pavyzdžiui, namus. Nėra aišku, kodėl vieniems žmonėms delyras išsivysto, kitiems – ne. Tačiau yra matoma tendencija, kad esant rimtesniam susirgimui arba esant daugybinių lėtinių susirgimų šita būklė gali išsivystyti dažniau“, – sakė L. Skrebelytė Strom.

Prie delyro simptomų paūmėjimo gali prisidėti ir ligoninėse taikomi infekcijos kontrolės reikalavimai, siekiant užkirsti kelią koronavirusui plisti. Pirmiausia – ribojant pacientų lankymą svetimoje aplinkoje atsidūręs asmuo nebemato artimųjų. Be to, visas medicinos personalas dėvi apsaugines priemones: pirštines, burną ir nosį dengiančias kaukes. Tai pacientus taip pat gali gąsdinti.

Senolio išpuolis gali baigtis mediko smegenų sutrenkimu

Gydytojos teigimu, prasidėjus delyrui pacientai gydomi ir raminamaisiais vaistais. Pastebėjus, kad žmogus yra dezorientuotas, paprastai yra skiriami mažesnio intensyvumo ir mažesnio poveikio raminamieji vaistai, tačiau dažnai jie nesuveikia. Tuomet, siekiant slopinti simptomus, skiriami stipresnio poveikio vaistai antipsichotikai. Be šių medikamentų, išsivysčius ūmiai somatinei psichozei, pacientas gali tapti pavojingas ir sau, ir aplinkiniams.

„Žmogus tiesiog haliucionuoja, jis nesuvokia, kur yra, nesuvokia, kas su juo vyksta, dažnai tampa agresyvus, nepriima skiriamo gydymo. Man ir pačiai yra tekę patirti smūgių iš tikrai senų žmonių. Labai stebina, kaip tokie seni žmonės, kurie lyg turėtų būti silpni, įgauna tokių fizinių jėgų ir elgiasi visiškai neadekvačiai esant šitai somatinei psichozei dėl ūmaus susirgimo. Kitas atvejis, kurį taip pat žinau iš praktikos, medicinos slaugytoja, kuri bandė padėti tokiam žmogui, buvo sumušta tiek, kad jai išsivystė galvos smegenų sutrenkimas“, – tikino L. Skrebelytė Strom.

Atsiimti pacientą, kuriam pasireiškia psichozės simptomai, iš ligoninės nebaigus gydymo, anot gydytojos, yra rizikinga. Paciento artimieji turi teisę prašyti gydymą nutraukti, tačiau jie prisiima atsakomybę už pasekmes.

„Artimieji, nusprendę tokį pacientą pasiimti namo, yra atsakingi už tokio pasiėmimo pasekmes. Jos gali būti labai rimtos. Moksliniai geriatrijos srities tyrimai rodo, kad esant tokiai būklei senų žmonių mirtingumas yra labai padidėjęs. Taip pat yra padidėjusi įvairiausių somatinių komplikacijų rizika“, – tikina gydytoja kardiologė.

Socialiniai tinklai kaitina emocijas, bet problemos nesprendžia

Su Respublikine Panevėžio ligonine susijęs atvejis atskleidžia ir opias Lietuvos slaugos sektoriaus problemas. Šis atvejis rodo vis dar priešiškose stovyklose esančius pacientus ir sveikatos priežiūros įstaigas. Konflikto esme tampa pacientų baimės ir jas genančios emocijos, tačiau noro arba žinių, kaip derėtų spręsti problemą, trūksta.

„Lietuvoje apskritai, kiek žinau iš kolegų ir ankstesnės praktikos, neretai paciento artimųjų ir medicinos personalo santykiai supriešinami, tampa tokie tarsi agresyvūs, nukreipti vienas į kitą, bet ne į problemos sprendimą, koks būtų geriausias pacientui objektyviai vertinant konkrečiu atveju.

Norvegijoje yra žalos pacientams atlyginimo įstaiga, kuri sprendžia pacientų arba artimųjų skundus, jeigu kyla konfliktas su gydančiais gydytojais ar kitais medicinos personalo darbuotojais. Šioje įstaigoje dirba savo srities ekspertai, jie vertina, ar yra kažkokia medicinos darbuotojų kaltė. Ten dirba ne vien medikai, bet ir pacientų organizacijų atstovai, psichologai, kad būtų galima objektyviau įvertinti kiekvieną situaciją“, – sakė L. Skrebelytė Strom.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į tai, kad, konfliktą aiškinantis viešojoje erdvėje, sveikatos priežiūros įstaiga atsiduria silpnesnėje pozicijoje, nes jos galimybę gintis riboja pareiga neviešinti su pacientu ir jo liga susijusių asmens duomenų.

„Nenoriu ginti savo kolegų, bet įsivaizduoju, kad tie, kurie tiesiogiai susiję su minimu atveju, yra tam tikra prasme įbauginti Lietuvoje garsiai nuskambėjusių teisminių dalykų. Net įvykus kažkokių medicininių komplikacijų arba esant nesutarimų žmonės gali netekti specialisto licencijų. Tai čia yra labai didelė problema Lietuvoje, kur yra labai didelės netiesioginio poveikio pasekmės“, – komentavo Norvegijoje 20 metų dirbanti gydytoja.

Palygino su Airija: požiūris į pacientą skiriasi kardinaliai

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė, ne kartą viešai raginusi nepriešinti medikų ir pacientų, šiandien stoja pastarųjų pusėn.

„Pastaruoju metu labai daug panašių pasakojimų pasirodė ir aš šiuo metu esu pacientų pusėje. Esu suinteresuotas žmogus, nes mano asmeninė patirtis labai panaši. Aš anksčiau negalėjau įsivaizduoti, kad šitaip yra elgiamasi su pacientais. Slaugytojų požiūris, kai sako, kad jos pacientų nevartys, nesitampys, savo nugarą saugos, nes joms to daryti nepriklauso, sauskelnių nekeis – nes joms tai irgi nepriklauso, tai mane šokiravo. Pati mačiau tą didelę netvarką“, – tikino Ž. Gudlevičienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės nuomone, pagrindinės tokių atvejų problemos susijusios su netinkamu slaugos organizavimu bei pačių slaugytojų žema motyvacija.

„Aš manau, kad tai pirmiausia yra personalo trūkumo problema. Tu neturi būti paliktas vienas vaistų dalinti, lašelinių statyti, sauskelnių keisti. Antra – personalo apskritai jokios motyvacijos nėra. Labai dažnai slaugytojos pabrėžia, kad joms kažko daryti nepriklauso už tokį atlyginimą. Darbas iš tikrųjų yra labai sunkus. Tie keli šimtai eurų už fiziškai sunkų dirbą nemotyvuoja. Pati sistema nemotyvuoja oriai atlikti savo darbo“, – sako Ž. Gudlevičienė.

Kad tinkamas atlygis gali pakelti slaugytojo motyvaciją, anot pašnekovės, geriausiai įrodo jos dukros pavyzdys. Moteris trečius metus vyksta dirbti slaugytojos padėjėja į senelių namus Airijoje ir vyksta ten noriai.

Dukrą pirmiausia motyvuoja atlyginimas – per mėnesį ji uždirba 2–3 tūkst. eurų. Taip pat motyvaciją kelia ir komandinis darbas. Palatose esančius pacientus prižiūri 2–4 asmenų komanda, prieš darbą ji yra apmokoma ir tenkantį darbo krūvį pasidalija. Pati įstaiga yra pasirūpinusi specialia įranga, kuri padeda saugiai vartyti nevaikštančius pacientus, nuimdama dalį personalui tenkančio fizinio krūvio, kad ateityje patiems darbuotojams nekiltų sveikatos problemų.

„Dukra ne kartą minėjo, kad jeigu Airijoje kažkas iš personalo būtų tinkamai neprižiūrėjęs paciento, jam būtų atsiradę pragulų, visas personalas tą asmenį laikytų nevykėliu, nesugebančiu atlikti darbo. Ten toks požiūris: aš privalau pasirūpinti pacientu, nes jeigu aš kažko nepadarysiu – man bus gėda. O pas mus požiūris kitas: gėda dirbti darbą, valyti pacientams užpakalius. Pas mus kaltas yra pacientas, nes jis susirgo“, – apmaudo neslėpė Ž. Gudlevičienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės nuomone, Lietuvoje šiuo atveju turi būti priimami kompleksiniai sprendimai. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti pakankamo slaugytojų skaičiaus paruošimą bei jų išlaikymą šalies sveikatos priežiūros įstaigose. Išlaikyti gali padėti tik motyvuojanti alga. Pačios sveikatos priežiūros įstaigos, jos tikinimu, taip pat turėtų kelti darbuotojų motyvaciją, organizuoti mokymus ir vienareikšmiškai netoleruoti pacientų teises pažeidžiančių atvejų.

Norvegijoje slaugytojų algos mažiausiai 10 kartų viršija lietuviškas

Kad Lietuvos slaugos situacija yra apverktinos būklės – sutinka ir L. Skrebelytė Strom. Ji pabrėžia, kad slaugytojų personalo Lietuvoje yra per mažai. Pavyzdžiui, kai į Norvegijos ligoninę paguldomas ūmia liga susirgęs pacientas, kuriam išsivysto senatvinis delyras, jam iškviečiamas papildomas darbuotojas, kuris prie jo nuolat budi.

„Ūmiuose skyriuose slaugytojai paprastai turi aptarnauti iki 10–12 pacientų, Lietuvoje – dar daugiau. Bet abejoju, kad Lietuvoje, ūmiuose skyriuose, būtų papildomai iškviečiami resursai esant tokiam atvejui“, – teigia gydytoja.

Be per mažų žmogiškųjų išteklių, egzistuoja ir kita opi problema – slaugytojų darbo užmokestis, kuris, anot L. Skrebelytės Strom, nuo algos Norvegijoje gali skirtis mažiausiai 10 kartų. Neadekvatus atlygis už sunkų darbą patyrusius Lietuvos medikus skatina emigruoti į kitas šalis.

Kokie tikrieji medikų emigracijos mastai – nuspėti gana sunku, tačiau L. Skrebelytė Strom teigia, kad socialinėje platformoje „Facebook“ prie medicinos grupių prisijungusių narių skaičius gali būti iškalbingas. Pavyzdžiui, vien grupėje „Lietuvos gydytojai užsienyje“ yra 700 prisiregistravusių gydytojų, kurie iš Lietuvos pasklido po visą pasaulį. O puslapis „Slaugytojai Norvegijoje“ vienija daugiau nei 1 tūkst. narių.

„Protų ir darbo rankų nutekėjimas Lietuvoje yra didžiulė problema. Apskritai slaugos situacija Lietuvoje yra labai liūdna, labai didelė skylė Lietuvos medicinoje, tai reikia judinti ir bandyti keisti iš esmės“, – sakė L. Skrebelytė Strom.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt