Sveikata

2020.08.30 21:56

Pagalbinis apvaisinimas: amžinas embrionų šaldymas sukelia ir klausimų, ir keistų situacijų

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.08.30 21:56

Po vieną per dieną – tiek vaikų šalyje gimsta pagalbinio apvaisinimo būdu. Nors poros džiaugiasi, kad pagalbinis apvaisinimas jau kompensuojamas, sako, kad įstatyme reikėtų pakeitimų – galėtų būti kompensuojama daugiau procedūrų, poros už užšaldytus embrionus turi mokėti visą gyvenimą, nes jie turi būti saugomi amžinai. Negalintys susilaukti vaikų kalba ir apie surogatinės motinystės galimybę. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad jokių teisės aktų pakeitimų neplanuoja. 

Mediciniškai įmanoma, teisiškai – ne

Vėžys užkirto kelią Jovitai pačiai susilaukti vaikų. Vaisingumą ji spėjo išsaugoti užšaldydama embrionus, bet panaudoti jų negali. Moteris vėžio diagnozę išgirdo su vyru pradėjusi planuoti šeimą.

„Stabdžiau visą gydymą, kad išsaugočiau embrionus. Man buvo užšaldyta 10 embrionų. Šiuo metu jie laukia manęs“, – teigia Jovita. Moters mama sutiktų išnešioti kūdikį, tačiau surogatinė motinystė šalyje neįteisinta.

„Mediciniškai ir moksliškai viskas įmanoma. Neįmanoma teisiškai. Dėjau daug pastangų, kad sužinočiau tolesnę eigą. Šiuo metu laukiu dvejų metų ribos, kai neatsinaujina liga. Po to aš galvosiu, kur man atlikti procesą, tai yra kelios šalys, renku informaciją ir renkuosi, ką daryti toliau. Alternatyvos – kitos ES šalys. Ten tiesiog išgabenti embrionus iš Lietuvos ir pasinaudoti surogatine motinyste užsienyje“, – sako moteris.

Panorama. Dėl artėjančių mokslo metų ramus tik ministras (su vertimu į gestų k.)

Anot jos, Lietuvoje turėtų būti legalizuota bent altruistinė surogatinė motinystė tam, kad moterys, kurios prarado galimybę dėl ligos išnešioti kūdikį, tuo pasinaudotų.

Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė sako, kad valstybė neturėtų nusisukti nuo tokių porų.

„Kad neišeitų dviguba bėda gyvenime, kad sukovojus su liga, išgijus, praėjus kančios kelią, šeima vėl neatsidurtų kančioje“, – sako R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė sako, kad to daryti neplanuojama. „Tokių teisės aktų neplanuojame ir šiuo metu apie tai nediskutuojame. Suprantame, kad prieš įstatymų pakeitimus reikalingos ilgos visą visuomenę apimančios diskusijos – tiek tarp pacientų, tiek tarp mokslininkų bendruomenės. Tai šiuo metu to neplanuojame“, – sako viceministrė Kristina Garuolienė.

Po vaiką per dieną

Anksčiau į kitą šalį tekdavo vykti ir nevaisingoms poroms, norinčioms susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu. Valstybinė liginių kasa skelbia, kad nuo šios procedūros kompensavimo pradžios – per pusketvirtų metų pagalbinio apvaisinimo būdu 681 šeima susilaukė vieno vaiko, 249 – dvynukų, 11 – trynukų. Iš viso 1212 vaikų. Panašus gyventojų skaičius šiuo metu Veisiejuose, Priekulėje, Simne.

Šiuo metu kompensuojamos dvi procedūros – suteikiami du nemokami šansai nevaisingoms poroms pastoti.

„Procedūros yra brangios ir viena šeima išleistų po daugiau nei 2000 eurų. Per visus šituos metus pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti buvo išleista beveik 4 mln. eurų, dar 2 mln. eurų – vaistams kompensuoti, kurie reikalingi procedūroms“, – skaičiuoja Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

D. Berūkštienė sako, kad žmonės nebebijo kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo. „Pradžioj buvo lyg nepatogumas tokios procedūros. Dabar visi supranta, kad tai nėra gėdinga, kad tai normali pagalba šeimai“, – sako VLK atstovė.

Kaina vis dar didelė

Vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu Lietuvoje susilaukė 940 porų. Iš viso nevaisingų porų – 50 000. Santaros vaisingumo centro akušeris ginekologas Rimantas Gricius sako, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nevaisingų apie 15 proc. porų. Į vaisingumo klinikas jų ateina vis daugiau.

„Kuo vyresnio amžiaus poros, tuo tabu yra didesnis, kuo jaunesnės poros, tuo jos atviriau kalba, nebebijo, nebėra stigma. Kai žmonės nebijo, jie eina anksčiau, kai ateina anksčiau – turim žymiai geresnį rezultatą gydymo“, – teigia medikas.

Vis dėlto finansinė našta vis dar nemaža. Jei per dvi procedūras pastoti nepavyksta, tuomet reikia mokėti iš savo kišenės. Be to, užšaldytus embrionus privalu saugoti amžinai. Už tai moka pati pora.

Vaisingumo asociacijos vadovė sako, kad tokios praktikos kitur nėra.

„Nė vienoje šalyje nėra tokio amžino embrionų šaldymo, pora turi apsispręsti, kiek laiko jie laikys embrionus, kaip jais pasinaudos, kad patys nuspręstų, ką daryti, nes yra arba amžinas šaldymas arba donorystė“, – sako R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Užšaldytų embrionų laikymas per mėnesį kainuoja nuo 30 iki maždaug 80 eurų. Kad tokią tvarką reikia keisti, pritaria ir R. Gricius.

„Amžinas saugojimas labai keistas dalykas. Jei pora padarė pagalbinį apvaisinimą ir turi daugiau embrionų, tuos embrionus mes šaldom ir pagal įstatymą turim laikyti amžinai. Ką reiškia amžinai? Jei pora turi 2 vaikus, o embrionų liko, tai pora turi arba mokėti amžinai, arba pora moka dvejus metus“, – aiškina R. Gricius.

Jei pora nebenori mokėti, po dvejų metų gali dovanoti embrionus kitai porai, bet, pasak mediko, to daryti niekas nenori dėl etinių sumetimų.

Po skyrybų – dalybos

„Jau turėjom tokių atvejų – poroms skiriantis teismas nusprendžia padalyti mokestį pusiau. Tų embrionų nei vienas, nei kitas nenaudos, o turės mokėt amžinai. Tai – tikrai ne sprendimas“, – sako R. Gricius.

Šiuo metu pagalbinio apvaisinimo kompensacija gali pasinaudoti tik susituokusios poros. Vaisingumo asociacija sako, kad tai taip pat reikėtų keisti. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija kartoja, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimų artimiausiu metu visai neplanuoja.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.