Sveikata

2020.09.13 18:24

Tyrimų rezultatai rodo, kad maratonas gali prailginti gyvenimą

LRT.lt2020.09.13 18:24

Reikia dar vienos priežasties, paskatinsiančios 2020 m. užsiregistruoti bent vienam maratonui? Tyrimai rodo, kad treniravimasis ir dalyvavimas pirmame maratone gali padėti atitaisyti senėjimo proceso padarytą žalą mūsų organizmui, informuoja „CNN Health“. 

Tyrėjai nustatė, kad 138 jų stebėtiems sveikiems maratono debiutantams, pasiruošimas ir dalyvavimas maratone gali būti siejamas su ketveriais metais sumažėjusiu „kraujagyslių amžiumi“.

Konkrečiai buvo nustatyta, kad treniravimasis maratonui padeda atitaisyti su amžiumi siejamą pagrindinės žmogaus arterijos sustandėjimą ir sumažinti kraujo spaudimą.

Mums senstant, mūsų arterijų, kurios aprūpina gyvybiškai svarbius organus deguonimi ir maistingosiomis medžiagomis, sienelės susiaurėja ir sustandėja, todėl širdis yra priversta stipriau plakti, kad užtikrintų viso organizmo aprūpinimą krauju. Nors tai ir yra neatsiejami organizmo senėjimo procesai, tyrimų duomenimis, jie gali paspartinti širdies ir kraujagyslių ligas, demensiją ir inkstų susirgimus.

„Mūsų tyrimas parodė, kad treniruojantis, vos per 6 mėnesius įmanoma atitaisyti senėjimo proceso kraujagyslėms daromą žalą, – sako šio tyrimo pagrindinė autorė Londono universiteto koledžo vyresnioji dėstytoja ir ligoninių „Barts Heart Centre“ bei „University College Hospital“ konsultuojanti kardiologė Dr. Charlotte Manisty. – Šie teigiami pokyčiai stebėti įvairiose amžiaus grupėse, o naujokų maratono įveikimo laikas rodo, kad tinkamai treniruojantis, galima pasiekti visai neblogų rezultatų.“

Remiantis Amerikos kardiologijos koledžo žurnale (angl. the Journal of the American College of Cardiology) paskelbtais tyrimais, didžiausią naudą pajuto vyresni, lėtesni vyrai, turintys aukštesnį bazinį kraujo spaudimą.

Tyrėjai atrinko 21-69 metų amžiaus didesnių medicininių nusiskundimų neturinčius bėgikus, užsiregistravusius dalyvauti 2016 m. ir 2017 m. Londono maratone. Jie ištyrė būsimus maratonininkus, kurių beveik pusė buvo vyrai, likus pusmečiui iki treniruočių pradžios ir praėjus ne daugiau kaip trims savaitėms po maratono įveikimo.

Mokslininkai nenurodė konkretaus treniruočių plano, tiesiog paragino pradedančiuosius sportininkus naudotis maratono organizatorių sudarytu pradedančiojo treniruočių planu, kuris susideda vidutiniškai iš trijų bėgimų per savaitę, 17 savaičių iki maratono palaipsniui didinant sudėtingumą.

Tyrėjai nustatė, kad treniruojantis maratonui, sistolinis kraujo spaudimas (širdies dūžiai) sumažėja 4 vienetais (mmHg), o diastolinis kraujo spaudimas (tarpai tarp širdies dūžių) sumažėja 3 vienetais (mmHg). Treniruotės taip pat padėjo sumažinti aortos – svarbiausios žmogaus arterijos – sustandėjimą.

Anot C. Manisty, teigiamas poveikis nėra siejamas su tuo, kokiu greičiu dalyvis įveikė maratoną ir ar jis iki tol buvo patyręs bėgikas. Vidutinis maratono įveikimo laikas buvo 5,4 val. moterims ir 4,5 val. vyrams, t. y. prasčiau už vidutinį maratono įveikimo laiką.

„Norėjome ištirti naujokus sportininkus. Mūsų nedomino tie, kurie teigia, kad paprastai bėgioja daugiau kaip dvi valandas per savaitę,“ – sako mokslininkė.

Tyrimo metu nebuvo fiksuojama, kiek ilgai ši nauda sveikatai yra juntama ir ar ji yra siejama su treniravimosi tokiam fiziniam iššūkiui kaip maratonas intensyvumu.

Tačiau C. Manisty teigia nemananti, kad nauda sveikatai bėgant maratoną yra unikali. Svarbiausia, jos manymu, išsikelti tikslus, susidėlioti treniruotės struktūrą ir jos laikytis. Gydytoja taip pat priminė, kad niekada nevėlu pradėti reguliariai treniruotis, nes tyrimo duomenys rodo, kad didžiausią naudą patiria vyresni bėgikai.