Sportas

2018.12.30 12:15

Gargždų „Bangos“ bandymai sugrįžti į A lygą: su LFF pagalba ir negandomis

Arnas Šarkūnas, LRT.lt2018.12.30 12:15

„Kas laimės, kas laimės... Gargždų „Banga“, – garsiai skamba vos mažiau nei 14 tūkst. gyventojų miestelyje. Į 2300 vietų stadioną traukti komandą palaikančių dainų dar prieš daugiau nei 20 metų ateidavo dabar jau „Bangos“ valdybos pirmininkas Remigijus Riekašius. 45-erių gargždiškis prie klubo sistemos prisijungė daugiau nei dešimtmetį ir atvirai kalba, kad didžiųjų jaunimu besiremiančio klubo pergalių dar teks šiek tiek palaukti. O tam ir padėti, ir sutrukdyti gali šalies futbolą prižiūrinti Lietuvos futbolo federacija (LFF).

Istoriją kūrė ir A. Narbekovas

Nuo 1966 metų savo istoriją skaičiuojanti „Banga“ geriausius savo metus mena jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tuomet, 1994 metais, po migravimo po įvairius Lietuvos futbolo laiptelius šis Vakarų Lietuvos miesto reprezentacinis klubas galiausiai įžengė į aukščiausią Lietuvos futbolo lygą ir ten liko iki 2000 metų sezono pabaigos.

Tuomet vėl prasidėjusi kelionė po Lietuvos futbolo lygas privertė griebtis priemonių, kurias iniciavo patys ištikimiausi futbolo aistruoliai. Jie nuo 2006 metų ėmėsi gaivinti klubą su italu Fabio Lopezu priešakyje.

„Didysis pokytis ir įvyko, kai susibūrė vietiniai futbolo žmonės. Dabar klubas ir yra būtent toks, kokį jį įsivaizdavome – bendruomenės klubą, kuris visų pirma kreipia dėmesį į jos poreikius bei užimtumą. Tiesa, nebuvo sunku tai padaryti, nes klubas taip veikė nuo 1970 metų. Tiesiog vienu metu buvo tam tikras atoslūgis“, – teigia pašnekovas.

fkbanga.lt nuotr.

Tuo metu prie klubo prisijungė ir R. Riekašius. Dar 2003 metais Vilniaus universitete socialinių mokslų daktaro laipsnį įgijęs bei šiuo metu Klaipėdos universitete dirbantis docentas tapo klubo atstovu spaudai.

„Prisijungiau, nes esu iš Gargždų. Sėdėjau visada nuo 1992 metų stadione ir kai manęs, kaip gebančio kiek rašyti, paklausė, ar nenorėčiau tapti atstovu spaudai, atsakiau „gerai, prisidedu“. O vėliau priėjome prie to, kaip yra dabar. Manau, kad daug kas galėtų papasakoti tokią istoriją, kad dirbo „Bangoje“, dabar dirba kitus darbus, bet „Bangos“ nepaliko“, – su šypseną savo pirmuosius žingsnius klubo struktūroje prisimena R. Riekašius.

R. Riekašius, Eimanto Chachlovo, ve.lt nuotr.

Šiose pareigose jis dirbo iki 2011 metų pabaigos ir matė Valdo Ivanausko komandos iškovotus I lygos bronzos medalius, sugrįžimą į A lygą, ten pasiektą 6 vietą bei trenerių kaitą. Su vienu jų – vienu geriausių Lietuvos futbolininkų Arminu Narbekovu, kuris savo sportinį kelią pradėjo didžiulį vaidmenį „Bangos“ istorijoje suvaidinusioje Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykloje, susiję vieni svarbiausių klubo istorijos puslapių.

Dukart iš eilės šeštas vietas nacionaliniame čempionate užėmusi ekipa 2011 metais nužygiavo ir iki LFF taurės finalo, kur tik po pratęsimo nusileido Panevėžio „Ekranui“. Langą į Europą taip prasikirtusi komanda ten 0:4 ir 0:3 suklupo prieš Agdamo „Qarabagh“ (Azerbaidžanas).

A. Narbekovas, BNS nuotr.

Raktas į sėkmę – bendruomenė

Iki taurės finalo gargždiškiai nukeliavo ir 2014 metais, tačiau tą sezoną klubo vadovai turbūt mielai išbrauktų iš atminties. Iš Rusijos atvykę investuotojai lėmė tai, kad komandą užgriuvo sutartų rungtynių šešėlis, o žaidėjams pradėjo vėluoti ar išvis nebeateiti atlyginimai. Greitai supratę daromą žalą gargždiškiai po sezono šiaip ne taip išgrūdo svečius lauk, tačiau licencijavimo reikalavimų jau nebespėjo atitikti – teko vėl pasisveikinti su I lyga.

„Visa Lietuva puikiai žino 2014 metų istoriją, kai buvome užsimoję padaryti daugiau nei sugebame. Paskutinius 4 metus gyvename taip, kad neišleidžiame daugiau nei uždirbame. O klubas laikosi ant keleto pagrindinių rėmėjų“, – apie išmoktas pamokas kalba pašnekovas.

Ir iš tiesų, žvelgiant į praėjusių finansinių metų ataskaitą niekur akių nebado minusai – taupiai gyvenantis klubas sugebėjo ir sutaupyti. O tam reikia dėkoti ir protingai klubo valdymo modeliui. Daugiausiai 2015 metų pabaigoje įsteigtos viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“ balsų turi Klaipėdos rajono savivaldybė (34 proc.), o kiek daugiau (37,1 proc.) – labdaros ir paramos fondas „Gargždų rėmėjas“, po kurio pavadinimu susibūrę pagrindiniai klubo rėmėjai. Kiti dalininkai – likusieji iš 30-ies fizinių ir juridinių asmenų būrio, kurių kiekvienas turi daugiausiai 3,34 procentų balsų.

Jie visi, balsuojant už klubui svarbius sprendimus, susiburia už klubo valdybos, kurią sudaro 7 asmenys – 3 atstovauja Klaipėdos savivaldybei, 4 – smulkiesiems dalininkams. Neatlygintinai veikianti valdyba sprendžia ne tik biudžeto ir trenerio klausimus, bet ir deleguoja nemažai darbo klubo direktoriui – nurodo, kuria linkme reikėtų vystytis klubui. Įdomu, kad šio valdymo mechanizmo dalimi gali tapti kiekvienas – tam reikia skirti vos 289,62 eurų.

„Dauguma dalininkų – buvę futbolininkai, dažniausiai gargždiškiai. (…) Manau, kad kiekvienas mažas miestas tik tokį kelią ir turi, nes turi kur kas mažiau išteklių nei didieji miestai – turi turėti ne tik savo futbolininkų, bet ir vardą, kad tave remtų. Jei esi bendruomenės klubas, tai visai kitaip ir žiūri verslininkai“, – teigia R. Riekašius.

Vaikai – ateitis

Būtent rėmėjai, pašnekovo teigimu, nesibodi pagelbėti klubui. Ypač kai viena pagrindinių „Bangos“ klubo vystymosi krypčių – jaunųjų futbolininkų ugdymas. Dabar užsiėmimus lanko apie 430 vaikų, kurie sėkmingai užpildo visas amžiaus grupes – iš viso klube yra net 18 (11 vaikinų, 6 merginų) grupių

„Kai kur turime ir po dvi mažųjų grupes – 30–40 vaikų, o tai Gargždams – labai dideli skaičiai. Dirbame su jais nuo darželio iki 19-os metų, o problemos prasideda, kai jaunimui atsiranda ir kitų veiklų, ne tik futbolas. Patys puikiai suprantame, kad ne kiekvienas, kuris treniruojasi, išgyvens iš to“, – teigia „Bangos“ atstovas.

Dalį šio jaunimo sudaro ir merginos, kurios tapo itin svarbia klubo dalimi – užsiėmimus lanko net 80 mergaičių. Tiesa, iki šio skaičiaus teko nemažai pavargti, nes pirmasis bandymas 2006 metais nepavyko, tačiau užsispyrimas davė savo – 2016 ir 2018 metais gargždiškės laimėjo A lygos bronzą. Nieko keisto, kad esant tokiems rezultatams į stadioną patraukia ir vis daugiau moterų. O esant tokiai gausai pasitaiko ir vis daugiau talentų. Įdomu, kad geriausi futbolininkai jėgas gali išmėginti ir užsienyje – stažuotis jaunieji sportininkai gali Vokietijos aukščiausioje lygoje žaidžiančiame Niurnbergo „1. FC Nurnberg“ klube.

„Turime galimybę pasiūlyti ir šiam Vokietijos klubui pasižiūrėti kai kuriuos žaidėjus. Kiekvienais metais vežame parodyti vieną–du žaidėjus, o Benas Šatkus šio Vokietijos klubo U-19 komandoje žaidžia jau antrus metus, Natanas Žebrauskas U-17 – pirmus metus. Jei bent po vieną ten išsiųsime, tai ar jie ten įsitvirtins ar ne, tačiau grįš būdami geresniais žaidėjais“, – džiaugiasi R. Riekašius.

B. Šetkus, fkbanga.lt nuotr.

Į klubą sistemą ateinant vis daugiau lietuvių, visiškai nebelieka vietos legionieriams.

„Mes esame klubas, kuris remiasi Gargdžuose išugdytais futbolininkais. Jei pažiūrėtume į statistiką, tai 60–70 proc. mūsų žaidėjų – gargždiškiai. Su jais ir planuojame žaisti A lygoje. (...) 2014 metais pasimokėme ir nuo tada neturėjome nei vieno legionieriaus. Neatsisakome jų turėti, bet jie turi būti visa galva aukštesnio lygio už vietinius. O per mūsų istoriją yra buvę visokių atvejų. Esame pasikvietę ir tokių, kuriems reikia iškart pirkti atgalinį bilietą“, – atvirauja pašnekovas

Problemas kuria ir pati LFF

Tačiau iki tokio vietinių įsitraukimo reikėjo daug dirbti, o ir stipri klubo akademija neatėjo be problemų. Viena didžiausių – bendros sistemos neturėjimas, kam gali pagelbėti ir Lietuvos futbolo federacijos žadama „Anderlecht“ programa.

„Bandėme įvairių sistemų, kurios neprigijo. Be to, reikia daugiau investicijų. (...)  Su LFF vyksta nuolatinis darbas, o šiemet ji pati atsigręžė į jaunimą, tad mes turime vilčių, kad būsime vieni iš tų, kurie dirbs. Gal pavyks įdiegti. Buvome pasiskolinę ir iš lenkų vieną programą. Nepavyko iki tokio lygio, kokio norėjome – kad visi dirbtų pagal vieną sistemą, kad nuo mažens futbolininkas žinotų, kaip žaidžia „Banga“, – teigia pašnekovas.

Vienas iš iššūkių – grįžimas į A lygą, kurioje būta jau gana senokai. Netoli tikslo komanda buvo 2017 metais, kai pagrindinė komanda buvo patikėta gargždiškiui Tomui Tamošauskui. Debiutas jaunam treneriui buvo sėkmingas – „Bangos“ vyrai pirmą kartą istorijoje iškovojo I lygos sidabro medalius, tačiau pereinamosiose rungtynėse abu kartus (1:2 ir 0:3) Kauno „Stumbrui“. Šiemet sezono pabaigoje 1:2 pralaimėjo Alytaus „Dainavai“ ir 0:2 I-oje lygoje triumfavusiam „Panevėžiui“ – nuo nugalėtojų buvo atsilikta vos 4 taškais. Likę už šių dviejų varžovų nugarų gargždiškiai kitus metus vėl pradės antroje pagal stiprumą Lietuvos futbolo lygoje, nors ir galėjo pretenduoti į A lygos licenciją, kurios užsigeidė varžovės. Tuo labiau, kad jau kalbama ne apie 8, o 10 komandų Lietuvos A lygą. Tačiau pašnekovo teigimu, neužtikrintumo įneša ir pati LFF, kuri delsia priimti sprendimą, tad vienintelis būdas sugrįžti į A lygą – sportinis principas.

„Mes norime būti tiek moterų, tiek vyrų A lygose. Artėjame nuosekliai ir ta diena yra netoli, kai mes iškovosime teisę, duosime paraišką licencijai, gausime ją ir žaisime A lygoje. (...) Jei nuspręstų, kad 10 komandų ir tiek patenka iš I-os lygos, tai galima planuoti ir eiti, bet kai sprendimo nėra savaitė ar dvi iki pirmenybių starto, tai neįmanoma planuoti. Nes jei žinotume, kad turime vietą A lygoje, tai jau šiandien turėtume formuoti komandą, spręsti, iš kur gauti daugiau pinigų, kokie rėmėjai galėtų didinti savo indėlį. Tačiau ką mes galime daryti, kai visa tai paaiškės tik vasario 1 dieną. I lyga startuoja mėnesiu ar pusantro mėnesio vėliau, tad pradedame ruoštis tik vasario mėnesį?“ – klausia R. Riekašius.

Anot pašnekovo, esant tokiai neaiškiai situacijai tiesiog siekti A lygos licencijos yra tiesiog neprotinga, mat dėl finansinio audito šis žingsnis gali atsieiti ir daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tad gal kitąmet, nes A lygos Gargždai nori. Į daugiau nei du tūkstančius žmonių talpinantį stadioną tuomet susirinkdavo ir daugiau nei tūkstantis žiūrovų. O kai reikėdavo kovoti su Vilniaus „Žalgiriu“ ar Klaipėdos „Atlantų“, stadionas būdavo kone visiškai pilnas. Prie šio sąrašo turbūt būtų galima prirašyti ir metus Lietuvos futbolo padangėje karaliaujančią Marijampolės „Sūduvą“, tačiau susitikimų su ja teks palaukti bent jau iki 2020-ųjų.