Po itin sėkmingo pirmojo iš dviejų egzaminų, kurių prizas – bilietas į pasaulio pirmenybes, Lietuvos rankinio rinktinės vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas buvo itin laimingas. Vilniaus „Siemens“ arenoje ir prie televizorių ekranų po valandos trukmės trilerio emocijų netramdžiusiems sirgaliams strategas žadėjo – viskas įmanoma.
Tiesa, Vilniuje pirmosios minutės tokios rungtynių baigties nežadėjo. O tam įtakos turėjo ne tik galingas islandų startas, bet ir psichologiniai dalykai. Treneris pripažino, kad kilęs didžiulis ažiotažas, kai buvo kalbama ir apie „svajonių komandą“, ir apie „šimtmečio šansą“, padarė meškos paslaugą.
„Mes pirmame kėlinyje apšilome, o antrajame pradėjome žaisti. (...) Tas ažiotažas mus paveikė. Paprasčiausiai buvome susikaustę, norėjome darbą atlikti taip, kaip privalu. Čia reikia žaisti, čia reikia avantiūros, rizikos. Pirmajame kėlinyje turėjome progų, truputį nepasisekė“, – teigia A. Juškėnas.
Nesisekė gana ilgai. Beveik 4 minutės. Tiek lietuviams reikėjo laiko pelnyti pirmąjį įvartį. Kad žaidėjai buvo lyg nesavi ir susikaustę prieš gausiai susirinkusius žiūrovus, pripažino ir įžaidėjas Aidenas Malašinskas, kurio aštrūs prasiveržimai ir komandos draugams skirstomi kamuoliai vertė ne kartą už galvų griebtis dvikovos favoritais vadintus islandus. Beje, tokias mūsiškių pinkles akcentavo ir tituluotasis islandų vedlys Gudmunduras Gudmundssonas.
„Pirmajame kėlinyje buvo daug noro, bet mažai galvos. O antrajame – daugiau šaltakraujiškumo. Perlenkėme rungtynes ir važiuosime į Islandiją pabaigti darbo. (...) Kova laukia priešakyje. Gal truko šaltakraujiškumo, gal – kelių įmestų įvarčių, bet nemanau, kad kažkam trūko drąsos“, – teigė vienas lietuvių lyderių.
A. Malašinskas, BNS nuotr.
Jis pripažino, kad po nesėkmingo ir kartais į neviltį variusio pirmojo kėlinio, kurį lietuviai pralaimėjo 10:13, antrajame jie dar labiau galėjo pagerinti savo padėtį prieš atsakomąsias rungtynes Reikjavike.
„Buvo galima laimėti ir 3– 4 įvarčių persvara“, – žodžių į vatą nevyniojo 32-ejų metų rankininkas.
Tačiau ir po vangaus starto, kuris leido laimėti trapia vieno įvarčio persvara, viskas įmanoma, žada komandos vairininkas. Greitomis atakomis varžovus vis užklupinėję lietuviai jau yra viena koja ten, kur vienąkart buvo prieš 21-erius metus.
„Rezultatas toks, kuris palieka viltis kautis antrosiose rungtynėse. (...) Niekas nieko nelaidoja. Važiuojame į Islandiją kautis. Dabar gi ir lygiųjų užtenka“, – optimistiškai kalbėjo penktadienio vakaro emocijų išsunktas, lyg malūnas rankomis prie aikštės mosavęs bei geltoną kortelę prieš save galiausiai išvydęs A. Juškėnas.
O kad neįveikiamų nėra, šis strategas jau yra įrodęs ne kartą.
„Vikingai irgi lūžta. Perlaužėme rungtynes nuo minus trijų, turėjome galimybę laimėti ir dviem įvarčiais. Tiesiog reikia nebijoti, žaisti, bėgti. Žinoma, trūksta rotacijos, tačiau viskas yra įmanoma. Mes išaugome savo kelnaites ir galime kovoti su visais. Nugalėjome prancūzus, nugalėjome islandus, nugalėsime visus kitus. Pirmiausia – tikėjimas, o paskui – visa kita“, – mano komandos treneris.
A. Juškėnas, BNS nuotr.
Tačiau galutiniam pergalės eleksyrui dar reikalingos daugybė dedamųjų. Viena jų – avantiūra.
„Avantiūros reikės ir svečiuose. Europoje visos komandos žaidžia vienodą rankinį, tik skiriasi tai, kaip tu išpildai tuos momentus, o prieš tokią galingą komandą sustatyti planą kaip šaškes tikrai nepavyks. Reikia bėgti, reikia avantiūriškų metimų, ką šiandien pademonstravo Mindaugas Dumčius ir niekas už tai jo nepeikia. Svarbiausia įvartis, jis – nekvepia“, – komandą daugybe atveju į priekį traukusį vieną kertinių ramsčių gyrė A. Juškėnas.
M. Dumčius – 23-ejų kairiarankis buvo vienas tų žaidėjų, kurie lėmė ypatingą penktadienio vakarą Vilniuje. Ar pergalės šokį lietuviai šoks ir Islandijoje, paaiškės jau trečiadienį. Šias rungtynes tiesiogiai transliuos LRT KULTŪRA ir naujienų portalas LRT.lt, o Islandijoje, kaip neabejojo A. Juškėnas, komandą palaikys ir daugybė ten gyvenančių lietuvių. Nes dabar visų bendras uždavinys vienas – pagaliau vėl žengti į pasaulio čempionatą.
