Sportas

2019.04.07 16:45

Mickas Schumacheris sėdo prie F-1 vairo: kokia ateitis laukia legendinio lenktynininko sūnaus?

LRT.lt2019.04.07 16:45

Istorija apsisuko ratu šią savaitę Bahreine, kai Mickas Schumacheris bandomajam važiavimui įsėdo į F-1 „Ferrari“ bolidą prabėgus dvylikai metų ir keturiems mėnesiams nuo to, kai tai paskutinį kartą darė jo tėvas Michaelis Schumacheris. Ką apie legendinio lenktynininko sūnaus ateitį galvoja artimi žmonės? Tai nusprendė panagrinėti BBC.

Dvi dienos bandomųjų važiavimų Bahreine (viena „Ferrari“ bolide, kita – susijusioje „Alfa Romeo“ komandoje) bus pirmieji žingsniai, padėsiantys nustatyti, ar geriausio visų laikų F-1 lenktynininko sūnus turi potencialo sekti savo tėvo pėdomis.

Didžiulė Michaelio Schumacherio sėkmė jo karjeros metu reiškia, jog jo sūnus, norėdamas kopti aukštyn, turės susidurti su spaudimu, kurio daugumai jo kolegų patirti netenka.

Tačiau yra ir kitas aspektas – vyresniojo Schumacherio trauma, patirta 2013-aisiais ir palikusi jį su daugybinėmis smegenų traumomis. Būtent nuo tada jis nebebuvo matomas viešai.

Schumacherių šeima nėra linkusi kalbėti apie Michaelio būklę, pagrįsdami sprendimą tuo, kad pats vyras to nenorėtų – jis visada buvo labai uždaras žmogus. Tačiau jo sūnui Mickui bendraujant su išoriniu pasauliu tai yra neišvengiama tema.

Dalyvaudamas savo pirmojoje spaudos konferencijoje Bahreine praėjusį savaitgalį Mickas Schumacheris neįtikėtinai ramiai atsakinėjo į klausimus, susijusius su jo tėvu, nepaisant to, kokie neįprasti jie būtų.

Kaip jis priima visą papildomą dėmesį, jam skiriamą dėl įžymiojo tėvo?

„Tai iš tiesų sunkus klausimas, – sako lenktynininkas. – Tai yra dalis manęs. Esu savo tėvo sūnus ir esu dėl to laimingas. Tai, ką jis padarė būdamas lenktynininku, yra neįtikėtina ir labai džiaugiuosi, galėdamas jį vadinti savo tėčiu.“

Tačiau tai yra faktorius, su kuriuo kitiems lenktynininkams susidurti netenka.

„Tai visada buvo mano dalis. Turėjau nemažai laiko ir progų su tuo susigyventi, taip pat man padėjo ir daugybė mane supančių žmonių. Jeigu ne mano tėtis – nebūčiau toks, koks esu šiandien“, – kalbėjo vokietis.

Tuo metu vos 14 metų amžiaus Mickas čiuožė greta savo tėvo, kai nutiko ta ne vieną gyvenimą pakeitusi nelaimė. Emociniai berniuko išgyvenimai, tikėtina, buvo tikrai baisūs, tačiau tuo metu jau buvo atsiradusi pradžia motosporte, o kartu atėjo ir būtinybė mokytis susitvarkyti su spaudimu, kylančiu dėl tėvo.

Šalia jaunojo Micko tuo metu buvę žmonės stengėsi jį apsaugoti, sukurti jam aplinką, kurioje lenktynininkas galėtų jaustis saugiai, tuo pačiu jį ruošdami tam, kas jo laukė ateityje. Jo motinos Corrinos bei vadybininkės Sabine Kehm (kuri buvo ir Michaelio vadybininkė) vaidmenys buvo neįtikėtinai svarbūs. Tačiau šalia buvo ir kitų žmonių.

„Pažinojau jį nuo tada, kai jis buvo mažas berniukas, – sakė Rossas Brawnas, inžinierius, pradirbęs su Michaeliu Schumacheriu beveik visą jo karjerą. – Tai buvo įspūdinga. Kurį laiką Mickas nebuvo tikras dėl savo ateities, tačiau dabar jis jau yra užtikrintas.

Jis yra užsispyręs jaunas vyrukas ir smagu matyti, kaip jo konkurencingumas išryškėjo praėjusių metų Formulės 3 varžybose. Jį pažįstantys ir dažniau matantys žmonės pripažįsta, kad per pastaruosius 12 mėnesių jis padarė didžiulę pažangą“, – sakė R. Brawnas.

Šeimos draugas turėjo ir daugiau gražių žodžių.

„Jis yra puikus jaunas vaikinas, o likti tokiu, turint omenyje visą jam tenkantį spaudimą, nebus lengva. Tačiau manau, jog jam pavyks. Jį supa mylinti šeima, kuri žinos, kaip tvarkytis su iškylančiomis situacijomis.

Labai dažnai sūnuje matau jo tėvą. Būtų nuostabu, jei panašiai klostytųsi ir jo karjera. Tačiau vaikiną supa didžiulis spaudimas, tad aš tiesiog tikiuosi, jog žmonės į situaciją žvelgs realiai ir neturės kažkokių perdėtų lūkesčių“, – kalbėjo R. Brawnas.

Gerų žodžių jaunuoliui negailėjo ir Sebastianas Vettelis, „Ferrari“ lenktynininkas, kuriam Michaelis Schumacheris iš didvyrio palaipsniui tapo komandos draugu.

„Pavardė iš karto sukuria tam tikrus lūkesčius, bet galų gale tu pats turi įrodyti, kad esi pakankamai greitas. Kol kas jis su tuo tvarkosi puikiai, – sakė keturis kartus pasaulio čempionas. – Tai, kaip jis tobulėja pastaraisiais metais, yra įspūdinga, tad mes turėtume tiesiog leisti jam daryti tai, ką jis moka. Jam nėra lengva, tačiau, kita vertus, jis prie to jau pratęs“.

Mickas Schumacheris su mašinomis susipažino dar vaikystėje, kai, būdamas dvylikos metų, sėdo prie kartingo vairo ir pradėjo lenktyniauti. 2015-aisiais, būdamas šešiolikos, nusprendė pereiti prie mašinų, tačiau, artimųjų teigimu, tuo metu jam tai buvo labiau pramoga negu profesionalaus lenktynininko karjeros siekimas.

Paklausus Micko, kada jis nusprendė sukti profesionalo keliu, vieno atsakymo jis neturėjo.

„Turbūt negalima sakyti, kad buvo kažkokia viena kertinė akimirka, – svarstė vairuotojas. – Galbūt jau vairuodamas kartingą aš sau pasakiau, kad tai yra profesija, kuria noriu užsiimti. Tad neilgai trukus pradėjau į tai žiūrėti rimčiau ir džiaugiuosi, kad dabar esu ten, kur esu“.

Tačiau kaip vieną lemiamų lūžių galima išskirti 2017–2018-ųjų žiemos laikotarpį, kai Mickas ruošėsi trečiajam savo sezonui Europos „Formulės 3“ varžybose.

Į tą sezoną jis žengė su daug didesniu pasitikėjimu savo jėgomis. Nepaisant sezono starte kilusių nedidelių nesklandumų, vėliau jis įgavo puikų ritmą ir buvo beveik nenugalimas. Kaip sako pats sportininkas: mazgas tiesiog atsirišo, atsirado laisvė ir viskas pradėjo plaukti natūraliai.

Nuo 2016-ųjų M. Schumacheris atstovauja „Premos“ komandai, kurioje savo pirmus žingsnius lenktynių sporte žengė ir tokie F-1 lenktynininkai, kaip Charlesas Leclercas, Estebanas Oconas, Pierre`as Gasly`is, Lance`as Strollas bei Antonio Giovinazzis.

Komandos vadovas Rene Rosinas išskyrė Micko Schumacherio imlumą informacijai.

„Jis yra žmogus, sugebantis šimtu procentų įsiklausyti į tai, kas jam yra sakoma, o tada jis tai sėkmingai realizuoja prie vairo, – sakė R. Rosinas. – Jis labai mėgsta gilintis į visas smulkmenas, padangų, variklio specifiką ir tada, kai su viskuo susipažįsta, yra pasiruošęs sėsti prie vairo.

Jis turi puikų vairavimo instinktą. Žmonės sako, kad jį kausto įtampa, tačiau, jeigu jis tą įtampą nukreips tinkama linkme, viskas bus gerai“, – teigė Rosinas.

„Prema“ komandos bosas taip pat sakė, jog tikisi, kad Mickas paseks kitų komandos narių keliu ir žengs į F-1 areną, o papildomo spaudimo dėl pavardės jam neuždeda.

„Mes suprantame, jog dirbame su Micku kaip su vairuotoju ir norime, kad jis kurtų savo ateitį pats. Jį seka garsi pavardė, tačiau su tuo jis tvarkosi be jokių sunkumų.