Jonas Valančiūnas ir toliau demonstruoja puikią formą, tačiau pergales tai atnešta ne visada. Vienas tokių atvejų buvo praėjusią naktį, kai lietuvio Memfio „Grizzlies“ neprilygo čempionų titulą ginantiems „Golden State Warriors“ krepšininkams.
Rungtynėse nutiko ir epizodas, tarsi grąžinęs J. Valančiūno gerbėjus į praėjusį gruodį, kai, dar atstovaudamas Toronto „Raptors“ ekipai, lietuvis po kontakto su Draymondu Greenu susilaužė. Panašus epizodas nutiko ir šiose rungtynėse, tačiau rimtesnių pasekmių pavyko išvengti. Apie tai lietuvis buvo paklaustas ir po rungtynių.
Dar vienas surinktas dvigubas dublis, kiek prie to prisideda didesnis gaunamų minučių skaičius aikštelėje?
Tiesiog turiu šansą, treneris manimi pasitiki, suteikia progas, o aš esu pasiruošęs kiekvieną vakarą eiti ir kautis. Mano darbas yra tvarkytis baudos aikštelėje, turiu tai daryti ir toliau.
Ar tai Draymondas Greenas prieš kurį laiką buvo sulaužęs tau pirštą?
Taip, bet stengiuosi tai pamiršti. Žaidžiant po krepšiu visada būna daug kontakto, buvo tiesiog eilinis epizodas.
Komanda dažnai tavęs ieško patogiose situacijose po krepšiu. Ar tai yra kažkas, ties kuo dirbate treniruotėse?
Žinote, esu didelis vyrukas, besistengiantis išnaudoti savo pranašumus po krepšiu, kai varžovai keičiasi ar žaidžia mažesniu penketu. Turiu naudotis tuo dar labiau, šiandien pramečiau porą lengvų metimų, tačiau rytojus yra nauja diena, ateisime ir ruošimės toliau.
Anksčiau buvai minėjęs, jog viskas, ką tau reikia padaryti – tai pastatyti gerą užtvarą Mike`ui Conley. Koks įspūdį susidarei apie jo žaidimą, ką galbūt dar bandai jame perprasti?
Ne kartą sakiau tai anksčiau, bet pasikartosiu ir dar kartą – tiesiog turiu jam pastatyti gerą užtvarą, tai priklauso nuo manęs. Po geros situacijos laisvas bus arba jis, arba aš. Jis yra puikus „du prieš du“ žaidėjas, puikus žaidėjas apskritai, o žaisdami „du prieš du“ su juo turime pranašumą.