Antrojo kėlinio pabaigoje garsiais šūksniais savo komandą eiti į priekį raginęs Valdas Urbonas pirmose savo rungtynėse prie Lietuvos rinktinės vairo prarėkė balsą ir nurijo karčią piliulę. Pirmi įmušę lietuviai praleido du Liuksemburgo rinktinės įvarčius ir patyrė nesėkmę 1:2. Vis dėlto po mačo rinktinės treneris ieškojo ir gerų dalykų, išskirdamas žaidėjų norą ir atsidavimą aikštėje.
„Rezultatas nėra mums teigiamas. Manau, kad pirmajame kėlinyje laikėmės žaidybinės disciplinos ir drausmės, kontratakoje sugebėjome pasiekti įvartį. Buvo visai neblogai, nors varžovai laikė kamuolį daugiau, turėjo gerų situacijų, bet drausmingai ginantis pavyko juos sulaikyti.
Vienas rungtynių lūžių buvo tas įvartis į rūbinę. Vis dėlto, tai nebuvo situacija to verta. Raginau žaidėjus būti ypatingai atidiems tokiose situacijose, bet įvyko, kaip įvyko. Grįžus rūbinėje kalbėjome, kad reikia nenuleisti galvų ir tęsti rungtynes“, - po nesėkmės sakė V. Urbonas.
Lietuvos rinktinės futbolininkai nusileido varžovams visose statistikos rodikliuose – atliko mažiau smūgių, pralaimėjo kamuolio kontrolę, kur kas prasčiau skirstė ir perdavimus. Vis dėlto, V. Urbonas mano, kad rezultatas galėjo būti ir kitoks.
„Antrajame kėlinyje nebuvo labai liūdnų dalykų, bet tas antras įvartis... Tokia situacija, kad galėjome patys išeiti į gerą ataką, bet neteisingas sprendimas perėjime iš gynybos į ataką lėmė įvartį. Aplink baudos aikštelę pavojingus žaidėjus reikia dengti arčiau. Mes duodame per daug laisvės“, - blogus žaidimo niuansus vardijo treneris.
Atsiliekant 1:2 rinktinės vairininkas bandė gyvinti puolimą, į aikštę išleido puolėją Nerijų Valskį, vėliau debiutą rinktinėje suteikė Justinui Marazui. Nors progų Lietuvos futbolininkai turėjo, tačiau ir Liuksemburgo žaidėjai dar tikrai galėjo įmušti.
„Džiugu, kad žaidėjai sureagavo į situaciją, kai atsilikome 1:2. Keitimų pagalba bandžiau suaktyvinti priekį, manau, tai visai gerai pavyko, turėjome tų situacijų. Gal nepasinaudojome standartais, galvoju, kad iš to galėjome daugiau naudos išgauti.
Tenka konstatuoti neigiamą rezultatą, bet norių žiūrėti pozityviai. Matau žaidėjų atsidavimą, norą įrodyti, kad jie neprastesni. Turėsime dabar Vilniuje galimybę revanšui, turėsime rimtai pasiruošti. Aišku, po tokio mačo gauni daug informacijos, išanalizuosime vaizdo medžiagą, bet aš jau matau, ką reikia pridėti, kur yra mūsų bėdos. Bet žaidėjų noras manęs tikrai nenuvylė. Noriu ir čia prieš kameras jiems padėkoti, kaip tai dariau rūbinėje“, - kalbėjo V. Urbonas.
Treneris pripažino, kad vienas rinktinės lyderių Arvydas Novikovas į aikštę ėjo ne šimtu procentų pasirengęs. Rinktinės treniruočių stovyklos pradžioje saugą stabdęs virusas paliko pėdsakų ir paprastai labai aktyvus žaidėjas aikštėje nespindėjo.
„Buvo dvejonių dėl jo žaidimo starte, nes nėra taip, kad virusas nepaliktų pėdsakų. Bet žinant Arvydo charakterį ir norą veržtis į aikštę, surizikavau ir radau jam vietą. Kitas dalykas, gal jo pozicija jam nebuvo iki galo suprasta. Natūralu, nes jis praleido kone pusę mūsų stovyklos. Bet ne Arvydo problema buvo. Mes suklydome prie savų vartų“, - teigė V. Urbonas.
Lietuvos rinktinė po šio pralaimėjimo namo negrįžta. V. Urbonas su komanda skrenda į Azerbaidžaną, kur sužais draugiškas rungtynes. Pagal UEFA taisykles, komandos, žaidžiančios penkių komandų atrankos grupėje turi žaisti kontrolines rungtynes, kai dėl nelyginio ekipų skaičiaus tenka praleisti turą.
