Antradienio popietę į Lietuvą iš Dakaro ralio Pietų Amerikoje sugrįžo lenktynininkas Benediktas Vanagas. Lietuvos pilotas su šturmanu baltarusiu Andrejumi Rudnickiu Dakaro ralyje šiemet užėmė aukščiausią šalies istorijoje 24-ą poziciją. Ekipažas ir juos lydinti komanda po ilgos kelionės iš Buenos Airių (Argentina) per Stambulą (Turkija) pagaliau pasiekė Vilniaus oro uostą.
Antradienio popietę į Lietuvą iš Dakaro ralio Pietų Amerikoje sugrįžo lenktynininkas Benediktas Vanagas. Lietuvos pilotas su šturmanu baltarusiu Andrejumi Rudnickiu Dakaro ralyje šiemet užėmė aukščiausią šalies istorijoje 24-ą poziciją. Ekipažas ir juos lydinti komanda po ilgos kelionės iš Buenos Airių (Argentina) per Stambulą (Turkija) pagaliau pasiekė Vilniaus oro uostą.
„Dakaras yra be galo sudėtingas projektas. Per trejus metus mes atrandam vis naujus horizontus Dakare, šiais metais mes tapom daug greitesni ir pamatėm, kad tai yra visai kitas žaidimas“, – kalbėjo į Lietuvą sugrįžęs sportininkas.
Jis teigė, kad Dakaro maratonas yra vienoks, kai važiuoji tarp paskutiniųjų, visai kitoks – kai pakyli iki vidurio, o dar kartą drastiškai pasikeičia, kai prasibrauni į aukščiausias pozicijas.
„Žaidimo taisyklės greitėjant keičiasi. Mums buvo labai nesudėtinga lipti po dešimt pozicijų į vieną pusę, tai pačiame priekyje yra labai didelė kova. Labai didelis kiekis finansų, didelis kiekis specialistų ir labai didelis kiekis patirties“, – sakė B.Vanagas.
Jis juokavo su siaubu galvojantis, kad iki momento, kada turės atiduoti automobilį 2016-ųjų Dakarui, liko vos 11 mėnesių. Viena vertus, toks laiko tarpas atrodo labai didelis, tačiau iš tikrųjų yra labai mažas.
„24 vieta yra tai, ko mes buvome verti. Aš turiu ambiciją siekti daugiau, bet žmogus planuoji, o visata juokiasi“, – filosofavo lenktynininkas.
„Kai mes pradėjome Dakarą, mes sakėme, kad šis projektas turi trukti mažiausiai penkerius metus. Dabar aš tikrai matau, kad mažiau negali būti. Trys Dakarai jau praėjo, dar du tikrai bus. Aš turiu labai daug planų ir kol kas jie visi klostosi puikiai. Tikiu, kad parako mes turime daug“, – apie ateities planus užsiminė B. Vanagas. – Nors tai, kas jau buvo, mums atrodo, kaip neįtikėtini sunkumai, tačiau palyginęs juos su ateityje laukiančiais iššūkiais, supranti, kad tai tebuvo vaikų žaidimai.“
Vos grįžęs į Lietuvą, tą patį vakarą B. Vanagas apsilankys pas medikus ir konsultuosis dėl lūžusios rankos. Lenktynininkas džiaugiasi, kad sužalota ranka, bet ne stuburas.
