Sportas

2019.03.13 14:06

Futbolą Kaune gaivinantis „Žalgirio“ vadovas – apie kantrybę, ilgalaikius tikslus ir verslo pusę

Paulius Cubera, LRT.lt2019.03.13 14:06

2015 metais Kauno futbolo klubą „Spyris“ po savo sparnu priglaudęs legendinis „Žalgiris“ prieš šių metų A lygos pradžią laikomas vienu galimų sezono atradimų. Rimtai sustiprėjęs „Kauno Žalgirio“ klubas specialistų teigimu gali taikytis net į A lygos medalius, tačiau klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas trumpalaikių tikslų nesivaiko. Krepšinio „Žalgirį“ iš kone beviltiškos padėties per keletą metų ištraukęs vadybininkas nori Kaune atgaivinti ir futbolą. Tačiau žada tai daryti kantriai remdamasis klubo vertybėmis ir statydamas patvarią piramidę.

Ne vienu žinomu lietuviu prieš sezoną pasipildęs „Kauno Žalgiris“ startavo A lygoje nesėkmingai, bet jau antrajame ture net 6:1 sumušė „Palangą“. Nors futbolo ekspertai kone sutartinai mato kauniečius kovojančius dėl A lygos bronzos, P. Motiejūnas į trumpalaikius sezono tikslus koncentruotis nenori. Bene geriausio Lietuvoje sporto vadybininko galvoje – atgavinti futbolą Kaune.

„Mes čia atėjome ne trumpam, galvojame apie ilgalaikę strategiją ir nenorime fokusuotis ties vienu sezonu. Mūsų prioritetas – atgaivinti mieste futbolą ir pakelti į tokį lygį, koks anksčiau buvo“, – interviu LRT.lt sakė P. Motiejūnas.

Jo tikslas – pastatyti iš krepšinio paimtą piramidę, sukurti sąlygas žaisti ir treniruotis, sulaukti naujo stadiono ir imtis darbo, kad į jį ateitų sirgaliai. Kito Kauno miesto klubo „Stumbro“ modelį – pirkti jaunus užsieniečius ir bandyti uždirbti iš jų pardavimo – P. Motiejūnas atmeta ir vadina laikinu. „Žalgirio“ vadovas nori viską pastatyti ant tvirto pamato.

– Daug futbolo ekspertų šiame sezone „Kauno „Žalgirį“ regi stipriausiųjų ketverte. Ko tikitės jūs, kaip viso klubo vadovas?

– Tikimės ir gaunam 0:2 per pirmas rungtynes (juokiasi). Stengiamės atsiriboti, kaip ir krepšinyje, nuo vertinimų ir prognozių. Dirbame savo darbą, galvojame, kad šiek tiek tobulėjame. Treneriai tobulėja, žaidėjai tobulėja, kuriame „Žalgirio“ dvasią. Rezultatų visada norisi geresnių, bet mes čia atėjome ne trumpam, galvojame apie ilgalaikę strategiją ir nenorime fokusuotis ties vienu sezonu.

– Kokia ta ilgalaikė strategija?

– Visų pirma ir svarbiausia reikia, kad atsirastų infrastruktūra, kur žaidėjai galėtų sportuoti, mokyklos auklėtiniai irgi. Paskui galėtume normaliomis sąlygomis žaisti. Kaune su miesto pagalba tai sėkmingai vystoma. Galvoju, kad per kelis metus galėtų viskas atsirasti. Čia numeris vienas. Paskui – kurti toliau piramidę, auginti vietinius, kad kiltų futbolo lygis. Nieko kito, nei krepšinyje, nebandome sugalvoti. Remiamės lietuviškumu ir tobulėjimu nuo vaikų iki aukščiausio lygio.

– Pasaulyje nelabai yra klubų, kuriame futbolas kuriamas ant krepšinio pagrindų, o ne atvirkščiai. Tai atrodo ir gera verslo galimybė, žinant, kokia pasaulyje pinigai sukasi futbole. Ar jūs žiūrite į tą pusę?

– Žinoma, žiūrime į verslo pusę. Bet pasakysiu atvirai, pasiūlymų, kaip daryti verslą per metus gauname ne vieną ir ne du. Bet mūsų prioritetas – atgaivinti mieste futbolą ir pakelti į tokį lygį, koks anksčiau buvo. Taip, žiūrime į verslą, mums tai svarbu, bet jis turi būti pastatytas ne ant molinių kojų. Su aiškiais pagrindais ir stabilumu – tam reikia laiko. Mes tai puikiai suprantame ir nebėgame stačia galva. Norime padėti pamatą – infrastruktūra, žaidėjų ir trenerių ruošimo sistema. Viskas nuo A iki Z.

– Turite varžovus Kaune, „Stumbrą“, kurių verslo modelis visai kitoks. Ar tai neatrodo geresnis verslas?

– Mums – ne. Mes už lietuviškumą, už mūsų vertybes, už tai, kad Lietuvoje futbolas būtų aukščiau nei dabar. Galbūt trumpalaikėje perspektyvoje „Stumbro“ variantas yra geresnis, bet mums tai atrodo labai laikina ir nėra malonumo. Geriau kankintis ir padaryti taip, kad po mūsų kažkam būtų lengviau, kad futbolas nebedingtų iš Kauno.

– Kiek jūs pats kišatės į futbolo klubo darbą?

– Palieku tai futbolo žmonėms. Bet strateginiai klausimai derinami tarpusavyje. Kasdienių reikalų aš nesprendžiu, susitinkame mes kas dvi savaites. Nesu nutolęs, bet nesu įsitraukęs tiek, kiek krepšinyje.

– Kiek dažnai jus galima išvysti stadione?

– Rečiau, nes rungtynių kol kas tikrai daug. Tikiuosi, kad vasarą bus daugiau šansų, daugiau žiūriu per ekraną.

– Kokias matote galimybes augti futbolo komandos biudžetui?

–Dvi pagrindinės dalys biudžeto yra miesto parama ir arenos uždarbis. Augti jis gali nebent per dalyvavimą Europoje.

Su rėmėjais dirbame, bet kol neturime namų, kol neturime, kur tuos rėmėjus pakviesti, sudėtingas labai darbas. Su krepšinio rėmėjais pakalbame ir apie futbolą, yra keli prisidedantys. Neslepiame, Lietuvos futbolo įvaizdis tikrai nėra toks, kokio norisi. Iš bilietų neuždirbsi be stadiono, rėmėjų irgi labai sunku pritraukti.

Pasikartosiu, mes tikrai neisime keliu, kad mesime daug pinigų ir eisime čia ir dabar, tikėdamiesi Europos ir gauti pinigus atgal. Norime daryti atsargiai, stabiliai, gal nedrąsiai, žingsnis po žingsnio prasimušti.

– Vadinasi „Žalgirio“ krepšinio sirgaliai, eidami į rungtynes, prisideda ir prie futbolo komandos gerovės?

– Ne tiek krepšinio, kiek koncertų lankytojai. Krepšinio fanų pinigai lieka pas krepšininkus. Futbolui labiau eina iš koncertų ir kitų reginių uždarbio.

– Kaune jau vyksta naujo S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos darbai. Kiek tikitės futbolo sirgalių pagyvėjimo, kai stadionas bus baigtas?

– Mes tikimės, patirtis yra ir iš arenos – kol viskas nauja, yra labai įdomu pažiūrėti, pamatyti. Kai atidarius areną žaidėme su Pasvaliu, mus žiūrėjo 11 tūkst. žmonių, kai Pasvalyje yra 10 tūkst. gyventojų. Buvo nauja, visiems įdomu.

Tas pats bus ir su stadionu. Tačiau turėsime ir įsipareigojimą rodyti geresnius rezultatus aikštelėje. Nes atėjusį žiūrovą reikia išlaikyti, kad jis ateitų antrą kartą.

– Šiemet A lyga ir vėl startavo su trikdžiais – nevykusios transliacijos, vėlyvas tvarkaraštis, neaiškumai dėl licencijavimo – ar „Žalgiris“ nesiūlė lygai prisidėti prie organizavimo, pasidalinti gerąją vadybine patirtimi, kaip gerinti įvaizdį, pritraukti sirgalius?

– Ne to tikėjomės eidami į futbolą, žinote tie teismai su Vilniaus „Žalgiriu“, mūsų atėjimas nebuvo labai geranoriškai sutiktas. Yra žmonių, su kuriais bendraujame, visada esame pasirengę dalintis informacija. Turime patirties, bet kiekvienas gali ir nori daryti savaip, nesisiūlėme ir nesisiūlysime. Žinoma, jeigu kas nors norėtų, mes visada pasiruošę dalintis savo idėjomis. Mes už sportą, bet tikrai nenorime eiti ir aiškinti kitiems, kaip turėtų būti daroma.