Sportas

2019.03.12 19:33

Lengvaatlečių galvos skausmas – Lietuvos rekordus lenkiantys olimpiniai normatyvai

Rytis Kazlauskas, LRT.lt 2019.03.12 19:33

16, 20, 18 – tiek Lietuvos lengvaatlečių varžėsi atitinkamai Rio de Žaneiro, Londono ir Pekino olimpinėse žaidynėse. Ryškią dalį visos Lietuvos olimpinės delegacijos atstovų sudariusių lengvosios atletikos rinktinės narių 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse gali būti mažiau. Tai paaiškėjo po sekmadienį Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) paskelbtų lengvosios atletikos rungčių normatyvų olimpinėms žaidynėms Japonijoje.

Stipriai pakilusi normatyvų kartelė iš nuostabos antakius pakėlė ne tik mūsų šalies sportininkams, bet ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) atstovams. Oficialioje LLAF socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje pasidalinta iškalbinga žinute – iš paskelbtų 43 olimpinių lengvosios atletikos rungčių normatyvų net 28 yra didesni nei Lietuvos rekordai.

Natūraliai kyla klausimas – ar po 14 mėnesių prasidėsiančiose Tokijo žaidynėse mūsų lengvaatlečių delegacija bus gerokai mažesnė? Apie pakilusių normatyvų efektą Lietuvos lengvaatlečiams portalas LRT.lt bendravo su LLAF atstovu spaudai Robertu Trakiu.

„Normatyvai tikrai nustebino, – tikino R. Trakys. – Iš pradžių tarsi tikėjomės, kad jie gali būti aukšti, kadangi praėjusiais metais IAAF paskelbė revoliucinę naujovę – reitingus. Buvo manoma, kad atranka į šių metų pasaulio čempionatą bus vykdoma pagal reitingus ir sugriežtintus normatyvus, tačiau federacijoms trūko aiškumo ir užtikrintumo, kad visų šalių sportininkams bus suteiktos vienodos sąlygos rinkti taškus, todėl IAAF tą revoliucinę idėją, jos įgyvendinimą, atidėjo. Galvojome, kad ir atranka į Tokijo olimpines žaidynes nebus eksperimentinė, todėl normatyvų tikėjomės griežtų, bet ne tokių griežtų.“

Įvesta naujovė – reitingų sistema primena tenise egzistuojančią tvarką. Dalyvaudami lengvosios atletikos varžybose sportininkai rinks reitingo taškus. Už užimtas pozicijas bus skiriamias atitinkamas taškų skaičius. Taškų kraičio dydį lems ir varžybų svertinis koeficientas.

Pavyzdžiui, praėjusiame Europos lengvosios atletikos čempionate Berlyne startavęs bėgikas Simas Bertašius 1500 m distanciją įveikė per 3 min. 39,04 sek., o „Cosma“ taurės varžybose Vilniuje - per 3 min. 39,01 sek. Berlyne jis „uždirbo“ 1219 taškus, o Vilniuje, nors bėgo kiek greičiau, 1135 taškus.  Sportininkams stabiliai dalyvaujant varžybose bei renkant taškus, galimybės patekti į Olimpiadą gerokai išaugs net ir neįvykdžius normatyvo savo rungtyje.

R. Trakys pasakoja, jog IAAF apskritai norėjo panaikinti normatyvus ir palikti tik reitingų sistemą. Tiesa, tarptautinė organizacija normatyvus paliko apsidrausdama nuo galimų sporto žvaigždžių traumų. Sportininkams iškritus iš rikiuotės, atsiranda gresmė nespėti sudalyvauti atitinkamame varžybų skaičiuje bei susirinkti reikalingus reitingo taškus. Normatyvo įvykdymas – draudimo polisas, galiojantis ir mūsų šalies lengvosios atletikos žvaigždėms – Andriui Gudžiui ir Airinei Palšytei, kurie turėtų susidoroti net ir su ūgtelėjusiais normatyvais.

Tiesa, žemesnius rezultatus nei skaičiukai normatyve rodantiems lengvaatlečiams patekti į Tokijo olimpines žaidynes kelia užkirsti gali ta pati reitingų sistema. Norint susirinkti brangius taškus, reikia sudalyvauti didesniame skaičiuje varžybų, o tai reiškia ir papildomo finansavimo poreikį.

„Viena iš problemų gali tapti finansai – norint rinkti taškus, reikės kuo daugiau startų užsienyje. Tokiems sportininkams, kaip Airinė Palšytė ar Andrius Gudžius ir tuos pačius reitingo taškus lengviau rinkti, nes Deimantinės lygos varžybose koeficientai artimi pasaulio čempionato koeficientams. Sunkiau jaunesniems sportininkams, ypač tiems, kurie neturi vadybininkų, kurie galėtų rasti svarių startų užsienyje. Taip pat svarbu, kad sportininkai būtų sveiki, nes kam nors susitraumavus šią vasarą, kitąmet iki liepos 1 dienos gali būti per sudėtinga penkeriose varžybose pasiekti aukštus rezultatus“, – situaciją aiškino R. Trakys.

Grįžkime prie esminio klausimo. Ar po mažiau nei pusantrų metų Japonijoje mūsų šalies lengvosios atletikos komandos dydis gerokai sumžės? R. Trakio nuomone, toks scenarijus yra įmanomas, o lemiamu veiksniu, sprendžiant galutinį lengvaatlečių skaičių Tokijuje gali turėti maratonininkai.

„Turbūt didžiausia nežinomybė yra kalbant apie maratoną. Jei į Rio olimpines žaidynės moterims normatyvas buvo 2 valandos 45 minutės, vyrams – 2 valandos 19 minučių, tai dabar – atitinkamai 2:29:30 ir 2:11:30. Jei į Rio normatyvus turėjo penkios Lietuvos moterys ir trys vyrai, pernai normatyvų lygio rezultato neparodė nė vienas, o norint surinkti reikiamus reitingo taškus reikės ne tik bėgti greitai, bet ir dalyvauti aukšto lygio maratonuose ir ten pelnyti papildomus taškus. Kitose rungtyse realu, kad arba pagal reitingus, arba įvykdę normatyvus pateks 12-15 lengvaatlečių, o komandos dydis priklausys nuo maratonininkų“, – kalbėjo LLAF atstovas spaudai.

Maratoninkė Milda Vilčinskaitė-Eimontė, praėjusiais metais dalyvavusi Europos lengvosios atletikos čempionate, teigia, jog aukšti Tokijo olimpinių žaidynių moterų maratono rungties normatyvai nustebino, tačiau sportininkės neišgąsdino.

„Normatyvai nustebino, kita vertus, tai nėra nuosprendis ir kosminis rezultatas. Juk viena valstybė gali deleguoti tik tris sportininkes, o toliau viskas priklauso nuo rietingavimo sistemos. Gali ir neturėti normatyvo, bet jeigu tavo rezultatas tarp geriausių, išauga galimybė keliauti į olimpiadą. Jeigu galiotų tik normatyvų sistema, olimpinėse žaidynėse dalyvautų tik etiopės ar kenijietės. Manau, kad europietėms įmanoma iškovoti bilietą į Tokijų su 2:31 val. ar 2:32 val. laiku. Normatyvas labai aukštas, bet ne kosminis“, – kalbėjo balandžio 7 d. varžybose Hanoveryje pasaulio čempionato normatyvo sieksianti sportininkė.  

Tarp Lietuvos sportininkų, praėjusiais metais pasiekusių Tokijo normatyvų lygio rezultatus, yra disko metikas Andrius Gudžius, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, bėgikė Agnė Šerkšnienė bei ėjikai – Brigita Virbalytė, Živilė Vaiciukevičiūtė ir Marius Žiūkas.

Labai realu, kad bilietus į 2020 m. olimpines žaidynes iškovos reitinge aukštas pozicijas užimantys ieties metikai – Edis Matusevičius ir Liveta Jasiūnaitė, 1500 m bėgikas Simas Bertašius, trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė bei bėgikė Eglė Balčiūnaitė. Tarp potencialių kandidatų – progresuojanti 400 m bėgikė Modesta Morauskaitė, šuolininkai į aukštį Adrijus Glebauskas.