Sportas

2019.03.09 10:23

Kaip plačiuose žaidėjų rinkos vandenyse LKL klubai auksines žuveles gaudo (I dalis)

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.03.09 10:23

Tolimoje praeityje liko laikai, kuomet legionieriai mažesniuose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubuose buvo retenybė ir egzotika. Jaunųjų krepšinio gerbėjų visiškai nestebina sezono metu Utenos „Juventus“ ar „Šiaulių“ ekipose per sezoną pasikeičiančios legionierių pavardės. Tokia yra realybė – pajėgių lietuvių krepšininkų pasiūla yra ribota, aukštesnio meistriškumo mūsų šalies žaidėjai renkasi pelningesnius kontraktus užsienyje, o tos pačios pozicijos legionieriai – pigesni.

Portalas LRT.lt nusprendė pažvelgti į užsienio žaidėjų rinką iš dviejų virtuvių – žaidėjų karjeros sprendimus lemiančių agentūrų ir jų darbdavių – mažesniųjų LKL klubų (6-10 vietos).

Užsienio žaidėjų rinkoje šimtai įvairių pasirinkimų. Klubai renkasi krepšininkus pagal kainą, patirtį Europoje, asmeninę statistiką ankstesniuose klubuose ir kitus parametrus. Kartais klubai rizikuoja rinkdamiesi žaidėją ir perka „katę maiše“, o nepasiteinus pirkiniui užsieniečiai yra priversti jau po kelių mėnesių pakuotis lagaminus ir ieškotis kitos darbovietės.

Žaidėjų migracijos mažesniuose LKL klubuose mastus apžvelgsime antroje šio straipsnio dalyje. Visgi, pirmiausia, norėdami geriau suprasti žaidėjų rinkos aspektus, pakalbinome krepšininkų agentūros „Octagon“ atstovą Evaldą Rimkų.

„Kalbant apie NCAA studijas baigusius krepšninkus, viskas priklauso nuo jų talento. „NBA bound“ (turintys vilčių žaisti NBA – past.) agentų sumedžiojami labai anksti, dažniausiai pažeidžiant NCAA taisykles. Portsmuto turnyro metu visi ten pakviesti žaidėjai jau būna įsipareigoję agentūroms. Mažiau talentingi žaidėjai irgi išgraibgstomi agentų. Greičiausiai jų laukia ateitis Europos, Azijos ir Lotynų Amerikos rinkose. Tai – vadinamieji „rookie“ kategorijos krepšininkai. Jie irgi generuoja agentams pinigines įplaukas. Čia svarbiausias aspektas – ar karjerą pradedantis žaidėjas „užloš“ ir kitąmet gerokai pasikels savo vertę“, – apie studijas baigusių žaidėjų karjeros pradžią pasakojo E. Rimkus. 

Resursų atlikti nuodugnų žaidėjų skautingą neturintys ir, pavyzdžiui, nusiųsti savo žmogų į NBA Vasaros lygą neišgalintys mažesnieji LKL klubai sukasi iš situacijos kitaip ir naudojasi agentūrų paslaugomis. Krepšinio agentai, gavę klubų užklausas, ar savo iniciatyva, siūlo ekipoms agentūros žaidėjus. E. Rimkaus teigimu, šioje situacijoje komandos galėtų suteikti galimybę jauniems žmonėms – ateities krepšinio vadybos talentams. 

„Mažesniems LKL klubams leisti laiką NBA Vasaros lygoje, neturint tūkstantinių resursų – nėra prasmės. Klubai turėtų tokioje situacijoje „sužaisti“ protingiau – rasti protingus žmones, kurie noretų padaryti karjerą. Geras pavyzdys – skautas Algimantas Bružas, kuris iš „Lietkabelio“ pats buvo „nuskautintas“ Kauno „Žalgirio“. Į mūsų elektroninio pašto dėžutę kas savaite įkrenta laiškai su CV dėl darbo krepšinio srityje. Sulaukiame įdomių CV žmonių, baigusių Vorčesterio arba Kopenhagos universitetus. Mano supratimu, agentai iš Lietuvos nuoširdžiai stengiasi padėti, o ne tik kiša žaidėjus ir pasiima komisinius“, – aiškino agentas.

Užsienio žaidėjų migracijos mastai kai kuriuose klubuose itin dideli. Juos, kaip ir minėjome, apžvelgsime antroje straipsnio dalyje, kalbindami klubų vadovus ir trenerius.

Puikiu pavyzdžiui gali tapti Kėdainių „Nevėžio“ ekipa – praėjusiame sezone iš klubo išvyko ir sezono metu atvyko 10 užsieniečių. Šiame – 8. Lygiai tokius pats skaičius yra užfiksavęs ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubas.

Ar visuomet dėl blogo žaidimo kaltas tik žaidėjas? E. Rimkaus teigimu, neretai mažesnieji LKL klubai neturi kantrybės ir greitai atleidžia pigesnį legionierių šiam sužaidus kelias blogas rungtynes. 

„Žaidėjo neįsitvirtinimą klube lemia „neišskautinimas“. Kartais pasitaiko situacijų, kai komanda per greitai atsisako žaidėjo ir jau po  3-4 rungtynių skambina su „atkabinimo“ projektu. Lietuvių klubų vadovai, treneriai yra fantastiškai reiklūs – čia kitas aspektas: „netempi komandos – „sorry, Vinetu“, – aiškino „Octagon“ agentūros astovas.

Didelių vilčių prasibrauti į LKL pusfinalį neturintis lygos klubai rašosi sutartis su sąlyginai nebrangiais žaidėjais. E. Rimkaus teigimu, žaidėjų rinkos kainos vidurkis mažesniuose klubuose siekia 4000-5000 JAV dolerių per mėnesį. Pigus žaidėjas negarantuoja gerų rezultatų, tačiau sėkmės istorijų, perkant nebrangius užsieniečius tarp LKL klubų netrūksta.

Praėjusiame sezone „Šiaulių“ klubo isigytas snaiperis Nikas Zeisloftas greitai užsirekomendavo kaip vienas geriausių LKL metikų, o reguliariojo sezono mače su Utenos „Juventus“ ekipa realizavo net 12 tritaškių iš 15 ir surinko 41 tašką. Šiuom metu savo vertę gerokai pasikėlęs žaidėjas rungtyniauja Ispanijos „La Liga“ čempionate.

Taip pat Ispanijoje po praėjusio sezono „Pieno žvaigždėse“ rungtyniauja ir ukrainietis Viačeslavas Bobrovas. Įspūdingais dėjimais ir visapusiškai naudingu žaidimu pasiyžėjęs krepšininkas į Pasvalį atvyko iš trečiosios Prancūzijos krepšinio lygos.

Prisimindamas tokias sėkmės istorijas, E. Rimkus paminėjo „Šiauliuose“ (2009-10 m.) ir „Pieno žvaigždėse“ (2015-17 m.) karjeroje LKL rungtyniavusį amerikietį Derricką Low.

„Su kolega Sauliumi pirmais metais turėjome super gerą projektą – Derricką Low. Į Lietuvą jis atvyko už itin mažus pinigus. Sumetė Eurocupe 18,5 taško per rungtynes ir išvažiavo kitą sezoną i žaisti į Izraelį už 5 ar 6 kartus didesnę sumą nei mokėjo Šiaulių klubas. Utenos „Juventus“ klube žaidęs Spenceris Butterfieldas atlyginimą pasikėlė apie 4 kartus. Denzelis Bowlesas buvo išpirktas ir išvyko į Aziją, kur jo nepaleidžia (pinigai). Rashaunas Broadusas į Marijampolę atvyko už mažiau nei tūkstantį JAV dolerių, vėliau pamilo jis Lietuvą ir žaidė ilgus metus už savo rinkos kainą“, - pasakojo E. Rimkus.