„Vilniaus maratono“ nugalėtojo titulas grįžta namo – pirmąją vietą užėmė 2010 m. nugalėtojas Tomas Venckūnas. Bėgikas buvo trečias pernykščiame ir antras 2009-ųjų metų maratone. Praėjusių metų nugalėtojas baltarusis Dmitrijus Grigorjevas atbėgo trečias. Tačiau kaimyninė Baltarusija iš Vilniaus be aukso neišvažiuos - moterų maratoną laimėjo baltarusė Anastasija Bulanceva.
„Vilniaus maratono“ nugalėtojo titulas grįžta namo – pirmąją vietą užėmė 2010 m. nugalėtojas Tomas Venckūnas. Bėgikas buvo trečias pernykščiame ir antras 2009-ųjų metų maratone. Praėjusių metų nugalėtojas baltarusis Dmitrijus Grigorjevas atbėgo trečias. Tačiau kaimyninė Baltarusija iš Vilniaus be aukso neišvažiuos – moterų maratoną laimėjo baltarusė Anastasija Bulanceva. Moterų bėgimo trofėjus ne lietuviai atiteko pirmą kartą nuo 2007-ųjų.
T. Venckūnas maratono distanciją įveikė per 2 val. 26 min. ir 55 sek., antrą vietą užėmė lenkas Krzystofas Jeroslawas Bartkewicius, nugalėtojo atsilikęs apie penkias minutes. Svečio laikas – 2 val. 31 min. 22 sek. Praėjusių metų maratono laimėtojas Baltarusios sportininkas Dmitrijus Grigorjevas nuo lenko atsiliko nedaug, jo laikas – 2 val. 33 min. 48 sek.
Už pirmąją vietą T. Venckūnui buvo įteiktas 3000 Lt vertės „Danske banko“ čekis ir 1000 Lt premija iš Lietuvos Olimpinio komiteto.
„Sunkiausia buvo įveikti atstumą – visada 42 kilometrai ir nemažiau“, – nulipęs nuo apdovanojimų pakylos kalbėjo T.Venckūnas. Vyras pripažino, jog šįmet savo rezultatu yra patenkintas. Pernai jis Vilniaus maratone užėmė 3-iąją vietą.
„Vilniaus maratone dalyvauju visų pirma dėl atstumo – nereikia niekur vykti, tad čia dalyvauti labai patogu“, – paklaustas, kodėl dažniausiai maratoną bėga būtent Vilniuje, nedaugžodžiavo T.Venckūnas.
Sportininkas pripažino, jog šių metų trasa pasirodė ne iš lengvųjų. „Ji sunkesnė nei pernai, tačiau šįmet geresnis oras“, – šypsojosi bėgikas.
Pusmaratonį laimėjo R. Kančius
1 val., 10 min. ir 3 sek. – tiek laiko prireikė Remigijui Kančiui, idant įveiktų Vilniaus maratono pusmaratonio distanciją – 21 km – ir taptų rungties nugalėtoju. Įvairiose bėgimo varžybose anksčiau jau dalyvavęs sportininkas pripažino, jog pirmosios vietos pusmaratonio rungtyje visai nesitikėjo, tačiau pasirodęs ant apdovanojimų pakylos jaučiasi itin laimingas.
„Pernai dalyvavau šiame maratone, tačiau bėgau estafetėje. Šįmet treniravausi visą vasarą ir pasirodžiau pusmaratonyje. Anksčiau taip pat esu bėgęs – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pasirodau skirtingose varžybose“, – pasakojo R. Kančys, besitreniruojantis kartu su profesionaliu treneriu.
Užimti pirmąją vietą vyras nesitikėjo, nors pripažino, jog tikslą, finišuoti vos per kiek daugiau nei valandą, turėjo. „Panašiai ir planavau“, – paklaustas apie laiką, per kurį nubėgo trasą, sakė R. Kančys.
Visos maratono trasos – kiek daugiau nei 42 km – vyras tikino nesiryžęs bėgti, nes pritrūko pasiruošimo, tačiau patikino, kad ateityje jį bus galima išvysti ir bėgantį visą distanciją.
Vilniaus maratonas R. Kančiui jau antrus metus iš eilės palieka puikų įspūdį. „Labai graži trasa, žmonės labai palaiko, o dar muzika groja… bėgti čia labai smagu“, – sakė R. Kančys.
Trečiąją vietą pusmaratonio rungtyje užėmė Vaidas Žlabys, antrąją – Maksimilijano Grigo (Italija).
D. Lobačevskė: Vilniaus maratonas prilygs kitiems pasaulio maratonams, tereikia didesnio prizinio fondo
Pusmaratonį įveikusi bėgikė Diana Lobačevskė buvo greičiausia tarp moterų ir trečia bendroje įskaitoje, ją aplenkė vos du vyrai. Po finišo sportininkė neatrodė itin pavargusi ir sakė, kad Vilniaus maratonas jai buvęs kaip gera treniruotė.
Paklausta, kaip vertina tarptautinio Vilniaus maratono trasą, D. Lobačevskė neslėpė: ji čia atvažiavusi ne rekordų siekti, tad trasa jai pasirodžiusi normali. „Šis gruntas man nelabai tinka, bet čia man buvo labiau treniruotė, tad viskas puiku“, – šypsojosi šių metų Londono olimpinių žaidynių dalyvė.
D. Lobačevskė teigė dar nepasiilgusi sporto ir bėgimo, o kadangi vos prieš mėnesį bėgo maratoną Londone, šįkart pasirinko pusę trasos. Labiausiai sportininkę nudžiugina tai, kad bėgti susirinko išties daugybė entuziastų.
„Labai smagu, labai esu patenkinta, kad tiek mėgėjų atsirado, bėga užtikrintai, net reikia su jais pakovoti. Man labai smagu matyti ir kai Vingio parke bėgioja ne vienas ar du, o 20–30 ir dar daugiau žmonių“, – kalbėjo bėgikė.
Sportininkės manymu, Vilniaus maratonas galėtų prilygti kitiems didžiosiose Europos ir pasaulio sostinėse rengiamiems maratonams. Tam tereikėtų didesnio prizinio fondo, nes tai pritrauktų stiprius sportininkus. „Tuomet atvažiuos ir juodaodžių, ir tarptautinio lygio elitinių bėgikų. Paprastiems bėgikams tas prizinis fondas neturi įtakos ir skirtumo, tačiau mums, [profesionaliems] bėgikams, svarbu, nes tai mūsų duona“, – po finišo tarptautiniame Vilniaus maratone kalbėjo D. Lobačevskė.
