Buvęs pasaulio čempionas Garis Kasparovas kitą mėnesį turėtų viešėti Vilniuje, bet čia jam, panašu, ruošiamas matas. Nuožmiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešininkui, kuris ryžosi sviesti pirštinę ir ilgamečiam Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) vadovui Kirsanui Iliumžinovui, tikėtis Lietuvos paramos bus sudėtinga.
Buvęs pasaulio čempionas Garis Kasparovas kitą mėnesį turėtų viešėti Vilniuje, bet čia jam, panašu, ruošiamas matas. Nuožmiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešininkui, kuris ryžosi sviesti pirštinę ir ilgamečiam Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) vadovui Kirsanui Iliumžinovui, tikėtis Lietuvos paramos bus sudėtinga.
Pamatęs diktofoną pustėsi padus
Laikyti galvą smėlyje, kol susikaupusi audra pati praslinks pro šalį – regis, tokią taktiką pasirinko Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) prezidentas Aleksandras Černovas.
„Dar prieš du mėnesius per tarpininkus kreipėmės į LŠF prezidentą dėl G. Kasparovo vizito, bet jokio aiškaus atsakymo negavome. Manau, jis tiesiog nori išvengti klausimo apie FIDE prezidento rinkimus“, – DELFI teigė Ivanas Tiutrinas.
Rygoje (Latvija) gyvenantis G. Kasparovo specialusis patarėjas ne vieną savaitę suko galvą, kaip surengti susitikimą su LŠF vadovu.
Pasak I. Tiutrino, šachmatų garsenybė Lietuvoje norėtų apsilankyti gegužės 8–9 dienomis. Tačiau suderinti vizito detalių su LŠF niekaip nepavyksta – kandidato į FIDE prezidentus patikėtiniams A. Černovas tiesiog nepasiekiamas.
Tuo, jog pabendrauti su LŠF vadovu – ne ką lengviau nei įsiprašyti audiencijai pas popiežių, įsitikino ir DELFI. Skambučius telefonu A. Černovas kelias dienas paprasčiausiai ignoravo, todėl pakalbinti federacijos prezidentą teko mėginti po LŠF tarybos posėdžio, vykusio viename sostinės viešbučių.
Prisistačius nekviestam žurnalistui, A. Černovas akivaizdžiai susinervino, o išvydęs diktofoną, ruošėsi dėti į kojas. Galiausiai pasikalbėti LŠF prezidentas sutiko tik su sąlyga, jog jo mintys nebus įrašinėjamos.
Azijiečių ir afrikiečių kompanijoje
Ko taip stropiai saugosi verslininkas iš Vilniaus, pastaruosius dvejus metus vadovaujantis šachmatų sportui Lietuvoje?
Ateinantį rugpjūtį Trumsėje (Norvegija) jis kartu su delegatais iš viso pasaulio rinks FIDE prezidentą, kuriuo pretenduoja tapti arba perrinkimo siekiantis K. Iliumžinovas, arba šiam skersai kelio nebe pirmą kartą stojęs G. Kasparovas.
Pirmasis tradiciškai gali tikėtis Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos atstovų balsų, tuo metu didžioji dalis Europos linksta į buvusio pasaulio čempiono pusę. Tiesa, Baltijos šalys nėra vieningos: Latvijos federacijos vadovybė nuo seno remia K. Iliumžinovą, estai aktyviai įsitraukė į jo konkurento rinkimų kampaniją – apie ketinimus siekti prezidento posto G. Kasparovas praėjusį spalį paskelbė būtent viešėdamas Taline.
Tuo metu LŠF pozicija FIDE rinkimuose – kone valstybinė paslaptis. A. Černovas DELFI tikino dar neapsisprendęs, už ką balsuoti: esą ir vienas, ir kitas kandidatas turi savų privalumų bei minusų.
Nieko federacijos prezidentas nežino ir apie G. Kasparovo planuojamą vizitą Lietuvoje, nors čia pat užsiminė antradienį su LŠF tarybos nariais aptaręs, kaip reikės elgtis, jei tokie „gandai“ pasitvirtins.
I. Tiutrinas įsitikinęs, kad A. Černovas suka uodegą, nes nenori atvirai prisipažinti palaikysiantis K. Iliumžinovo kandidatūrą. Tuo neabejoja ir DELFI šaltiniai federacijos viduje.
Bet LŠF prezidentas veikiausiai pats puikiai supranta, kaip kontroversiškai Lietuvoje nuskambėtų toks pasirinkimas.
Kremliaus, diktatorių ir nežemiškos civilizacijos bičiulis
FIDE beveik du dešimtmečius vadovaujantis K. Iliumžinovas – ypač spalvinga asmenybė.
Dar labiau nei draugystė su nuverstais Irako ir Libijos diktatoriais – Saddamu Husseinu bei Muammaru Gaddafiu – pasaulyje jį išgarsino tikėjimas ateiviais. FIDE prezidentas ne šiaip įžvelgia šachmatų kosminę kilmę – prieš keletą metų jis tvirtino pats buvęs pagrobtas iš savo apartamentų Maskvoje, atsidūręs erdvėlaivyje ir praleidęs keletą valandų su telepatiškai bendravusiais tarpgalaktiniais keliautojais.
Kaip ten bebūtų, gimtojoje K. Iliumžinovo Kalmukijoje, kurios prezidentu jis buvo iki 2010 metų, išties galima pasijusti it svetimoje planetoje.
Vienoje menkiausiai išsivysčiusių Rusijos autonominių respublikų klesti tik du dalykai: avys ir šachmatai. Bekraščių stepių supamoje Kalmukijos sostinėje Elistoje iškilęs prabanga tviskantis Šachmatų miestelis atrodo taip pat ekstravagantiškai kaip baltas „Rolls-Royce“ limuzinas, kuriuo skurdžiomis gatvėmis į savo biurą važiuoja turtingiausia ir įtakingiausia Kalmukijos galva.
Skirtingais skaičiavimais, modernus kompleksas, pastatytas specialiai 1998 metų šachmatų olimpiadai priimti, K. Iliumžinovui atsiėjo nuo 50 iki 100 mln. JAV dolerių. Tiesa, kur baigiasi 52-ejų mijonieriaus kišenė ir prasideda Kaspijos jūros skalaujamos respublikos biudžetas – nustatyti nelengva. Tai bandžiusi išnarplioti Elistoje leidžiamo opozicijos laikraščio žurnalistė Larisa Judina 1998 metais buvo rasta mirtinai subadyta peiliu, o žmogžudystės užsakovai taip ir liko neišaiškinti.
Vakarų žiniasklaidai K. Iliumžinovo praturtėjimo aplinkybės iki šiol išlieka pakankamai mįslingos, bet savo vietą Rusijos politiniame elite Kalmukijos turtuolis surado. Ne visada K. Iliumžinovo santykiai su centrine valdžia Maskvoje buvo idealūs, tačiau Rusijos šachmatų federacija FIDE prezidentą palaikė net tada, kai prieš ketverius metus šiam iššūkį metė buvęs sovietų grietinėlės numylėtinis Anatolijos Karpovas, remiamas ilgamečio savo priešininko G. Kasparovo.
Nacionalinės federacijos prielankumas atspindi ir Kremliaus požiūrį į K. Iliumžinovą, kadangi atsitiktiniai žmonės šachmatų sportui Rusijoje nevadovauja. Ar tuomet šalies premjero kėdėje sėdėjusio V. Putino pirmasis pavaduotojas Aleksandras Žukovas, ar V. Putiną ministro pirmininko poste pakeitusio Dmitrijaus Medvedevo dešinioji ranka Arkadijus Dvorkovičius – Rusijos šachmatų federacijos vėliavnešiai ištikimai rėmė K. Iliumžinovą jam skaičiuojant vieną FIDE prezidento kadenciją po kitos.
Praėjusį vasarį Rusijos federacijos prezidentu išrinktas verslininkas Andrejus Filatovas dar tą pačią dieną pareiškė taip pat FIDE rinktimuose palaikysiantis K. Iliumžinovo kandidatūrą.
Finansiškai FIDE remia ir naftos produktų giganto „Gunvor“ bendrasavininkis Genadijus Timčenko – vienas iš V. Putino artimos aplinkos veikėjų, kuriems JAV po Krymo okupacijos pritaikė ekonomines sankcijas.
Todėl nieko keisto, kad G. Kasparovas – aktyvus opozicijos lyderis, nebedrįstantis grįžti į Rusiją dėl galimo politinio susidorojimo – yra it rakštis panagėje ne tik Kremliui, bet ir dabartiniams FIDE vadovams.
K. Iliumžinovas su buvusiu Libijos lyderiu M. Gaddafi, Reuters/Scanpix nuotr.
Politologas: Lietuva apsijuoktų
Kaip tarptautinėje bendruomenėje nuskambėtų Lietuva, jei rugpjūtį FIDE kongrese pakeltų ranką už K. Iliumžinovą?
DELFI kalbinti politikai ir apžvalgininkai įsitikinę, kad šalies užsienio politikos kontekste toks sprendimas atrodytų kurioziškai.
Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras ir buvęs šachmatininkas Vytautas Landsbergis su kolegomis iš Latvijos ir Estijos dar praėjusį mėnesį atviru laišku kreipėsi į Baltijos valstybių šachmatų federacijas, ragindamas balsuoti už G. Kasparovą. Priešingu atveju, V. Landsbergio nuomone, lietuviai paremtų ne ką kitą, o Rusijos prezidentą.
„Tai būtų pataikavimas stipresniajam, diktatoriui. Kalba eina net ne apie pačius kandidatus, o apie šeimininką. Vienas kandidatas eina pats, savo vardu, savo valia ir protu. O kitas turi šeimininką, ir balsavimas bus už tą šeimininką, kad tik jis būtų patenkintas“, – DELFI teigė politikos šachmatų meistras.
V. Landsbergiui pritaria ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas. Politologas LŠF palankumą K. Iliumžinovui vadina politine tragedija.
„Lietuvoje mėgstama kalbėti, kad sporto nereikia painioti su politika, bet Rusija akivaizdžiai demonstruoja, kad tai yra susiję dalykai. Jeigu Vakarų Europos šalys palaiko G. Kasparovą, o mes remiame V. Putino režimo atstovą, izoliuojame save nuo Vakarų ir tam tikra prasme prisidedame prie tokių veikėjų legitimacijos tarptautinėje arenoje. Galimybę paremti K. Iliumžinovą vertinu labai kritiškai, nes jo sąsajos su Putino režimu – akivaizdžios. Faktas, kad tai nėra tik sportas, nes tokiu būdu Rusija skleidžia ir savo įtaką, o mes prisidedame prie tos įtakos didinimo.
Tai dar kartą parodo, kad mes visiškai nekoordinuojame savo veiksmų: atskiri veikėjai daro ką nori ir kaip nori, jų sprendimai gali kardinaliai prieštarauti valstybės politinei linijai. Tai kirstų per mūsų autoritetą: juk mes dažnai Lietuvą matome kaip Rytų Europos, Rusijos politikos ekspertę. Atrodytume tiesiog juokingai“, – vertino L. Kasčiūnas.
Ramų miegą garantuoja geras prizinis fondas
Bet A. Černovui – visai nejuokinga, ir į politiką jis dėmesio teigia nekreipiantis.
„Čia jums tas klausimas labai aštrus, o mums su išrinktu FIDE vadovu reikės gyventi ir dirbti ketverius metus“, – pabrėžė LŠF prezidentas.
Ką apie tai mano kiti Lietuvos šachmatų pasaulio atstovai? Dalis jų pritaria A. Černovui, kitiems moralinės vertybės atrodo svarbesnės nei pragmatiškas išskaičiavimas.
Daugkartinis Lietuvos čempionas Šarūnas Šulskis neslepia savo simpatijų K. Iliumžinovui, kuris, tarptautinio didmeistrio nuomone, deramai rūpinasi šachmatininkais. O pašaliniais klausimais Š. Šulskis sau galvos nekvaršina.
„Labai lengva pasakyti, kad K. Iliumžinovas susijęs su Kremliumi, bet tokiam teiginiui juk reikia argumentų. O be to, kas tas Kremlius – juk tai nėra kažkoks keiksmažodis. Taip, yra toks Kremlius, yra tokia valstybė Rusija, ir joje vykdoma daugybė šachmatų varžybų, kuriose ir Lietuvos sportininkai dalyvauja. Pavyzdžiui, 2010 metais Chanty Mansijske vyko šachmatų olimpiada, žaidė Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės, ir jos buvo patenkintos gera organizacija.
Prezidentaujant K. Iliumžinovui, aš žaidžiau gal penkiose olimpiadose. Nėra lengva jos rengti, FIDE užsikrauna didelę finansinę naštą. 1998 metais olimpiadą K. Iliumžinovas perkėlė į Kalmukiją. Ten mes patyrėme kalmukų svetingumą: gyvenome naujai pastatytame namuke, buvo pasiųstos patarnaujančios merginos, kurios ruošė valgyti, tvarkėsi.
Paskutinis pasaulio čempionatas, kuriame dalyvavau, 2004 metais vyko Libijoje. K. Iliumžinovas surasdavo ir tokias egzotiškas šalis, ten nuvykti man buvo labai įdomu pasaulio pažinimo požiūriu. Buvau sostinėje Tripolyje, patyriau vietinių žmonių svetingumą, be to, buvo užtikrintas prizinis fondas – tai svarbiausia profesionaliems šachmatininkams. Galiu tik „ačiū“ pasakyti ir K. Iliumžinovui, ir Libijos olimpiniam komitetui – atsimenu, Gaddafio sūnus (Mohammedas Gaddafis buvo Libijos olimpinio komiteto prezidentas – DELFI) labai įdomią kalbą pasakė“, – prisiminimais dalinosi Lietuvos šachmatininkas.
Tuo metu G. Kasparovo atžvilgiu Š. Šulskis nusiteikęs kur kas kritiškiau. Susivaidijęs su FIDE šachmatų genijus prieš du dešimtmečius savo sporto šaką buvo panardinęs sumaištyje, kuomet atsiskyrė nuo Tarptautinės federacijos ir įkūrė naują organizaciją. Dėl to 1993–2005 metais du žaidėjai būdavo tituluojami pasaulio čempionais vienu metu.
„Žalos jis (G. Kasparovas – DELFI) nemažai padaręs. Jis buvo suskaldęs tą federaciją, kurios prezidentu dabar nori tapti, kaišiojo pagalius į ratus. Tai tokie jo darbai. Sėti chaosą jis moka labai gerai, bet apie kažkokius organizacinius darbus negaliu pasakyti nieko. Čia yra didelis pavojus. O K. Iliumžinovas yra padaręs begalę gerų darbų, jis – išlaikytas žmogus, elgiasi kaip prezidentas. Žinau, kad jis sulaukia daug kritikos. Bet šunys loja, o karavanas juda“, – FIDE prezidentu žavėjosi Š. Šulskis.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
Prezidento ėjimas
LŠF tarybos narį Joną Sidabrą, remiantis Š. Šulskio logika, veikiausiai reikėtų priskirti prie tų amsinčių triukšmadarių, į kuriuos K. Iliumžinovo šalininkai tiesiog nekreipia dėmesio.
2010 metais dar būdamas LŠF prezidentas jis FIDE rinkimuose savo balsą atidavė už A. Karpovą. J. Sidabro nuomone, dabar Lietuvos garbės reikalas palaikyti į priešakines linijas išėjusį G. Kasparovą, net jei jo pergalė prieš K. Iliumžinovą atrodo sunkiai tikėtina.
„Politine prasme G. Kasparovo idėjos labiausiai atitinka Lietuvos politinę liniją. Jo komandoje yra daug žmonių iš Europos šachmatų sąjungos, šalia jo yra FIDE kongresą priimsiančios Norvegijos šachmatų federacija, su kuria mes savo laiku labai aktyviai bendradarbiavome, o ir dabartinis pasaulio čempionas Magnusas Carlsenas – norvegas. Mums ta frakcija artimesnė, bet dabar lyg ir linkstama į K. Iliumžinovo pusę.
Visi suvokia, kad FIDE prezidentas turi didelį įdirbį ir rinkiminėje kovoje naudoja labai rimtus svertus. Jeigu žiūrėsime pragmatiškai, G. Kasparovo pergalės perspektyvos atrodo labai blankiai. Pagrindinė jo elektorato bazė yra Europos šalys, o K. Iliumžinovas stipriai investuoja dirbdamas su regionais, kuriuose yra daug federacijų ir daug balsų: Azija, Afrika“, – rinkimų žemėlapį braižė J. Sidabras.
Beje, net jei devynių asmenų LŠF taryboje pasigirstų daugiau balsų, raginančių palaikyti G. Kasparovą, svertų primesti bendrą nuomonę A. Černovui ji neturi. Pagal FIDE rinkimų reglamentą, išimtinę teisę balsuoti kongrese turi tik nacionalinių federacijų prezidentai arba delegatai, gavę rašytinius prezidento įgaliojimus.
