Greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose Lietuvos atstovei Agnei Sereikaitei pirmasis startas Sočio „Aisberg“ arenoje apkarto – sėkmingai 500 metrų sprinto rungtį trečioje kvalifikacinėje grupėje pradėjusi ir į priekį iškart išsiveržusi 19-metė lietuvė po to savo poziciją užleido pietų korėjietei ir amerikietei. Galiausiai olimpinių žaidynių debiutantė A. Sereikaitė finišo liniją kirto trečia ir į tolesnes varžybas nepateko.
Greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose Lietuvos atstovei Agnei Sereikaitei pirmasis startas Sočio „Aisberg“ arenoje apkarto – sėkmingai 500 metrų sprinto rungtį trečioje kvalifikacinėje grupėje pradėjusi ir į priekį iškart išsiveržusi 19-metė lietuvė po to savo poziciją užleido pietų korėjietei ir amerikietei. Galiausiai olimpinių žaidynių debiutantė A. Sereikaitė finišo liniją kirto trečia ir į tolesnes varžybas nepateko.
„Klaidą padariau, – sakė po finišo lietuvė. – Tiesiog man reikėjo greičiau čiuožti tiesiojoje.“ A.Sereikaitė „Aisberg“ arenos ledą pirmadienį išbandė tik antrąjį kartą – mat iki tol lietuvė čiuožė tik per vienintelę treniruotę.
Galutinėje įskaitoje A. Sereikaitė užėmė 24 vietą tarp 32 dalyvių. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sportininkei buvo kėlęs užduoti užimti 20–25 vietas.
– Pradžioje atitrūkote ir atrodė, kad labai lengvai laimėsite kvalifikacinį čiuožimą. Kodėl po to viskas pasikeitė?
– Visi po starto puola kuo greičiau čiuožti – juk tai sprintas. Mano stiprioji pusė yra startas ir pirmieji du ratai, tai todėl išsiveržiau. Aš pati nesitikėjau, kad taip lengvai pirmausiu. Net nemačiau savo varžovių. O jau po dviejų ratų mane aplenkė korėjietė, po to pamačiau, kad nukrito prancūzė. Tada ir įvyko klaida – po posūkio neiščiuožiau daugiau į šoną, praradau greitį ir mane aplenkė amerikietė.
– Jūsų grupėje taip pat buvo klaidingas startas. Ar jis neišmuša iš vėžių?
– Ne. Ankščiau, kai buvau jauna, išmušdavo, o dabar jau nebe. Mūsų varžybose labai daug būna klaidingų startų – tai jau įprastas dalykas.
– Kiek toli tikėjotės žengti šioje 500 metrų rungtyje?
– Ne tikėjausi, o norėjau prasimušti į kitą varžybų etapą. Buvau taip arti.
– Dar liko dvi rungtys, kuriose jūs startuosite. Kuri iš jų jums palankesnė?
– Žinote, man nėra skirtumo – palankesnė, nepalankesnė... Noriu rungtis visose, bet viltis dedu į 1000 metrų varžybas.
– Kaip jums „Aisberg“ arena?
– Kai įeini į ją – „vau“ sakai. Daug žiūrovų, viskas gerai. Bet kai pradedi čiuožti – jau nieko nematai.
– O kaip su ledu? Juk būna greitas ir nelabai greitas...
– Šis ledas nėra greitas. Mano ir varžovių laikas buvo palyginti nedidelis. Tad jis tikrai nėra labai greitas, tačiau laiko pačiūžas – sunku būtų nukristi.
– Turėsite laisvą dieną, nes neprasimušėte į kitą varžybų etapą. Ką veiksite?
– Turėsiu lengvą treniruotę.
– Kokia nuomonė apie Sočio olimpiadą?
– Viskas labai gerai: maitinimas, transportas. Matau tik pliusus, minusų nėra. Šiaip jaučiu savotišką euforiją, olimpinę dvasią.
– Su jumis olimpiniame kaimelyje gyvena Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas. Jie pirmadienį išvyko į Maskvą treniruotis. Nebus liūdna?
– Mes su Isabella viename kambaryje gyvenome. Nieko. Nebus liūdna. Turiu ir kitų draugų. Ypač bendrauju su čekais, su kuriais ir rengiausi žaidynėms. Mes visi kaip viena šeima.
