Lietuvos boksininkas Evaldas Petrauskas Londono olimpinėse žaidynėse užsitikrino mažiausiai bronzos medalį.
Lietuvos boksininkas Evaldas Petrauskas Londono olimpinėse žaidynėse užsitikrino mažiausiai bronzos medalį.
Jaunimo olimpinių žaidynių čempionas 20-metis šilutiškis svorio kategorijos iki 60 kg ketvirtfinalyje pirmadienį 16:14 (6:5, 6:4, 4:5) įveikė 2009 metų pasaulio čempioną 28-erių metų italą Domenico Valentino ir pateko į pusfinalį.
E. Petrauskas dėl kelialapio į finalą penktadienį kovos arba su 21-erių metų uzbeku Fazlidinu Gaibnazarovu, arba su 27-erių metų Pietų Korėjos atstovu Han Soonchulu.
„Žinoma, suprantu, kad jau laimėjau medalį – tam tris dienas nusiteikinėjau. Bet bandysiu kovoti toliau ir eiti į finalą. Manau, viskas bus gerai“, – po pergalės švytėjo lietuvis.
„Sau pasakiau: jei mes šiandien laimėsime, būsime ir finale. Gavome adrenalino ir dabar žengti pirmyn bus dar lengviau“, – auklėtinio galimybėmis neabejojo ir E. Petrausko treneris Vadimas Bajevas.
Įžvelgė italų konspiraciją
E. Petrausko kova su aštuoneriais metais vyresniu varžovu veikiausiai būtų buvusi lengvesnė, jei ne keisti teisėjų sprendimai.
Kai lietuvis bombardavo italą taiklių smūgių kruša pirmame raunde, ringo teisėjas iš Maroko skyrė jam įspėjimą, vėliau analogišką nuobaudą pridėjo ir trečiame raunde. Įspėjimai E. Petrauskui kainavo 4 taškus, o dar vienas būtų reiškęs diskvalifikaciją.
„Gal teisėjas jautė man neapykantą, nes tikrai palaikė italą. Manau, antrasis įspėjimas buvo skirtas visai už nieką. Matėte, kaip jis elgėsi...“, – piktinosi boksininkas iš Lietuvos.
Dar keisčiau buvo skaičiuojami E. Petrausko pelnyti taškai. Teisėjas iš Kazachstano kovą pirmame raunde įvertino 11:2 lietuvio naudai, tuo tarpu britas pranašumą 6:5 skyrė vos nokdauno išvengusiam D. Valentino.
V. Bajevas buvo įsitikinęs, kad tai – ne sutapimas.
„Varžybų vyriausiasis teisėjas yra italas, ir tuo viskas pasakyta. Kaip specialistas žinau, kad, būdamas ringo teisėju, galėčiau bet ką padaryti, jei man būtų duotas nurodymas. O juk teisėjai turi reitingus, yra dar ir kiti dalykai...“, – nedviprasmiškai kalbėjo treneris.
Į kovą – iš pirties
Penktadienį olimpiados turnyro pusfinalyje E. Petrauskas surems pirštines su 27-erių Soonchulu Hanu iš Pietų Korėjos, kuris 16:13 (7:5, 6:4, 3:4) įveikė uzbeką Fazliddiną Gaibnazarovą.
Kaip besusiklostytų ši dvikova, E. Petrauskas jau pasiekė tai, ko Lietuvos boksininkams nebuvo pavyko padaryti 44 metus – nuo pat Mechiko olimpinių žaidynių, kuriose auksą pelnė Danas Pozniakas, sidabrą – Jonas Čepulis.
„Savo gyvenime dar neturėjau olimpinių medalių. Didelė garbė savo šaliai pelnyti apdovanojimą, – aukėtiniu didžiavosi V. Bajevas. – Bet ties tuo mes nežadame sustoti, sieksime dar aukštesnių tikslų, tauresnės spalvos apdovanojimo.“
Mike'ą Tysoną savo idealu laikantį E. Petrauską jis apibūdino kaip išskirtinį tiek savo fizinėmis galimybėmis, tiek psichologija.
„Tarp mano visų auklėtinių nemačiau tokio, kuris turėtų šitokią valią ir sugebėjimą klausyti. Jį tiesiog galima valdyti: kai boksuojasi, jis girdi visus mūsų nurodymus. O jei sportininką gal valdyti, su juo galima kalnus nuversti.
Be to, jis labai ištvermingas. Jau mėnuo kaip Evaldas turi kontroliuoti savo svorį. Įsivaizduokite, jis nuolat turi būti alkanas, po treniruotės sėdi pirtyje, o paskui lipa į ringą ir kaunasi“, – jaunuoju boksininku žavėjosi V. Bajevas.
