„Buvo įdomu. Taip pasakysiu. Per tuos metus nutiko labai daug dalykų. Teko patirti ir išgyventi daug iššūkių, daug ką suprasti. Būtų galima be galo apie tai kalbėti. Jeigu trumpai ir aiškiai, tai buvo labai įdomu“, – gilų pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje palikusią savo karjerą penktadienį trumpai apžvelgė legendinis Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis.
Jau šį šeštadienį jis Vilniuje sužais simbolinį atsisveikinimo mačą ir taip iki galo užvers išskirtinės kelionės duris. Vilniaus „SEB arenoje“ geriausias visų laikų šalies tenisininkas susitiks su buvusia penktąja pasaulio rakete iš Prancūzijos Jo-Wilfriedu Tsonga.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Ričardas Berankis šeštadienį Vilniuje žais paskutinį karjeros mačą su prancūzu Jo-Wilfriedu Tsonga.
- R. Berankis per savo karjerą pasiekė 50-ąją ATP reitingo vietą, iškovojo 135 pergales ATP turnyruose ir triumfavo 15-oje „Challenger“ serijos turnyrų.
- R. Berankis linki Lietuvos tenisui ir jaunajai kartai tikėti, kad viskas yra įmanoma.
Prancūzas penktadienį taip pat bendravo su žurnalistais ir teigė, kad laukia akistatos su R. Berankiu. J.-W. Tsonga pažadėjo kovoti iš visų jėgų. Tą patį darys ir lietuvis.
„Nepaneigsiu to, kad ir aš noriu laimėti. Visi visada norime laimėti. Pažiūrėsime rytoj, kam čia seksis geriau“, – sakė R. Berankis.
Jis per margaspalvę karjerą žaidė su ryškiausiomis pasaulio teniso žvaigždėmis – Novaku Džokovičiumi, Rafaeliu Nadaliu, Andy Murray`umi, o štai paskutiniam mačui pasirinko būtent J.-W. Tsongą. 35-erių R. Berankis pabrėžė, kad visuomet mėgo J.-W. Tsongos asmenybę.
„Man jis visada patiko kaip žaidėjas, asmenybė. Tai šiltas žmogus, vienas iš tų žaidėjų, su kuriuo ir norėjau sužaisti savo paskutinį mačą. Dėl to ir pakviečiau jį“, – išskyrė R. Berankis.
Prancūzas ilgus metus buvo vienas ryškiausių ATP žaidėjų – buvusi penktoji pasaulio raketė, 2008 metų „Australian Open“ finalininkas ir 18-os ATP vienetų turnyrų nugalėtojas.
Primename, kad 2016 metų gegužę R. Berankis pakilo iki 50-osios ATP reitingo vietos – aukščiausios, kokią kada nors buvo pasiekęs Lietuvos tenisininkas. Didžiąją profesionalo karjeros dalį jis praleido tarp šimto geriausių pasaulio žaidėjų.
Per karjerą lietuvis iškovojo 135 pergales ATP vienetų turnyruose, du kartus žaidė ATP finaluose, laimėjo ATP dvejetų titulą Hjustone ir triumfavo net 15-oje „Challenger“ serijos turnyrų.
– Ar ruošėtės specialiai akistatai su J.-W. Tsonga. Žinoma, treniruotės buvo, bet ar žiūrėjote vaizdo medžiagas?, – buvo paklausta R. Berankio.
– Ne. Šį kartą prisipažinsiu, kad vaizdo medžiagų nežiūrėjau. Visai neblogai prisimenu, kaip jam sekėsi žaisti. Turbūt ir dabar sekasi. Yra dar to laiko, vis tiek šiandien vakare pažiūrėsiu.
– J.-W. Tsonga jau užsiminė, kad paskutinis mačas būna labai svarbus kiekvienam sportininkui. Kokios mintys prieš jį, kokia rytoj bus ta svarba?
– Vyks didžiulis renginys. Manau, kad tai atsako į visus klausimus, jog tai bus vienas svarbiausių, įsimintiniausių mačų mano karjeroje. Labai laukiu. Savaime aišku, kad yra ir šiek tiek to jaudulio. Kai supranti, kad tai turbūt yra vienas iš paskutinių tavo kartų kortose, nors tai yra ir neoficialus mačas, viduje jausmas vis tiek yra geras ir malonus.
– Šis mačas turbūt bus svarbus ir jums, ir bus noras atiduoti duoklę sirgaliams?
– Tikrai taip ir yra. Tai ir yra pagrindinė mintis. Daugiau nei 18 metų buvo praleista su Lietuvos tenisu, su visais gerbėjais. Visi kartu judėjome į priekį. Manau, kad tai yra idealiausias būdas, kaip galėtume visi kartu dar kartą susiburti, pabūti kartu, prisiminti tai, kas buvo ir gerai, ir blogai. Taip pat pasijuokti, smagiai praleisti laiką ir judėti pirmyn.
– Ričardai, jau praėjo keli mėnesiai nuo to, kai profesionaliai nesportuojate. Kaip apibūdintumėte šias praėjusias dienas?
– Pasirinkimu džiaugiuosi, nes sveikata ir šeima yra du pagrindiniai dalykai gyvenime. Kaip ir kituose interviu sakiau, dabar viskas labai sulėtėjo. Galiu netgi susiplanuoti savaitgalį – ką veiksiu ir kur važiuosiu. Žvelgiant iš buitinės pusės, tai iš tiesų yra labai malonus dalykas.
– Įšokote į trenerio batus. Kokie jie? Kokie pirmieji įspūdžiai?
– Negaliu pasakyti, kad visiškai į trenerio. Galbūt labiau į mentorystės, patarinėjimo, bendradarbiavimo su treneriais ir vaikais. Dabar esu šiuose batuose. Manau, kad sekasi gerai.
– Profesionalios karjeros pabaigoje turėjote problemų su nugara. Kaip ta situacija su trauma? Ar nebijote, kad rytoj, neduok Dieve, ji atsinaujintų?
– Palikime tai rytojui (šypteli). Iš esmės, tai su nugara viskas yra gerai. Tikrai galiu žaisti, viskas juda į priekį. Tikrai neapsikraunu papildomomis mintimis.
– Savaitgalio akcentas yra karjeros pabaiga. Karjera buvo ilga, įspūdinga, kupina pakilimų ir nusileidimų. Kokiu vienu žodžiu ją apibūdintumėte ir kodėl?
– Buvo įdomu. Taip pasakysiu. Per tuos metus nutiko labai daug dalykų. Teko patirti ir išgyventi daug iššūkių, daug ką suprasti. Būtų galima be galo apie tai kalbėti. Jeigu trumpai ir aiškiai, tai buvo labai įdomu.
– Jeigu reikėtų prisiminti vieną karjeros mačą, koks mačas tai būtų?
– Yra keletas tokių. Pergalė Daviso taurėje prieš bosnius, po kurios patekome į pirmą grupę. Labai daug ji reiškia tiek man, tiek, manau, visai teniso bendruomenei.
Ir du pralaimėjimai. Vienas Vimbldone Rafaeliui Nadaliui prieš keletą metų, o kitas Marinui Čiličiui. Šie pralaimėjimai buvo iš tiesų skausmingi, bet judame į priekį.
– Kas jūsų karjeroje buvo svarbiausia? Galbūt ta įtaka, kurią padarėte Lietuvos tenisui?
– Tikrai taip. Augome kartu su tenisu. Aš, o šalia tenisas. Tenisas, o šalia aš. Tikiu, kad mes užauginome vienas kitą.
– Koks būtų jūsų palinkėjimas Lietuvos tenisui ir jaunajai kartai?
– Tikėti, kad viskas įmanoma. Jeigu tikėsite, tai tikrai pasieksite. Čia labai paprasta yra. Manau, kad taip ir gyvenime – jeigu tiki tuo, ką darai, tai visada turėsi galimybę tai pasiekti.
