Pirmadienio vakarą šokių klubas „Sūkurys“ feisbuke pasidalino žinia, kad mirė legendinis sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovas, šokėjas Česlovas Norvaiša. Jam buvo 90 metų.
Č. Norvaiša buvo vienas ryškiausių Lietuvos sportinių šokių atstovų. 1963–1985 metais su žmona Jūrate Norvaišiene buvo Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių ansamblio šokėjai, nuo 1965 metų organizavo tarptautinį pramoginių šokių konkursą „Gintarinė pora“.
1967–1974 metais Č. Norvaiša dalyvavo pasaulio ir Europos pramoginių šokių čempionatuose, 1964–1974 metais tapo Lietuvos sportinių šokių čempionu. Nuo 1974 metų kartu su J. Norvaišiene vadovavo sportinių šokių klubui „Sūkurys“, dirbo treneriu, kartu su žmona kūrė choreografijas dramos spektakliams.
Pastarąjį kartą LRT.lt su Č. Norvaiša bendravo 2025 m. gegužės pabaigoje. Skelbiame 2025 m. birželio 3 d. publikuotą interviu su Č. Norvaiša ir J. Norvaišiene.
Lietuvos sportinių šokių legenda Č. Norvaiša savo 90-ies metų jubiliejų atšoko gegužės 7 dieną [2025 m.], o J. Norvaišienės identiška šventė laukia rugpjūčio 19-ąją [2025 m.].
Daugiau nei 60 metų kartu jau nugyvenę Norvaišos vis dar yra neatsiejama Lietuvos sportinių šokių pasaulio dalis. Garbingo amžiaus sulaukusi pora po apdovanojimų ceremonijos LTOK būstinėje mielai sutiko pasikalbėti ir su LRT.
– Veikiausiai šitą klausimą girdite nuolatos, bet vis tik kokia gi ta jūsų tokios ilgaamžės santuokos paslaptis?
Česlovas: Tai, kad mes esame draugai, o ne vyras ir žmona.
Jūratė: Ir, be abejo, esame vyras ir žmona. Suderinami šitie du dalykai – ir draugystė, ir santuoka.
– Ar sportiniai šokiai yra viena iš tos draugystės sėkmės paslapčių?
Česlovas: Beveik visas mūsų gyvenimas yra susijęs su sportiniais šokiais.
– Esate jau ilgus metus gyvuojančių šokių varžybų „Gintarinė pora“ pradininkai. Ar paglosto širdį faktas, kad šios varžybos vis dar vyksta?
Jūratė: Mes vis dar organizuojame, todėl ir vyksta. Aišku, nėra nepakeičiamų, kas nors organizuos ir toliau, tačiau kol kas vis dar mes organizuojame.
– O kokių didžiausių iššūkių buvo iškilę per visus tuos metus organizuojant šį šokių konkursą?
Česlovas: Buvo sunku, nes Kaunas buvo uždaras miestas. Sovietiniais laikais surengti tarptautines varžybas būdavo sunku.
Jūratė: Ypač pasikviesti dalyvių iš kapitalistinių šalių. Praktiškai tai būdavo iš fantastikos srities, tačiau Česlovas turi gerą diplomato talentą ir juokaujant mūsų klube netgi buvo vadinamas užsienio reikalų ministru. Jis sugebėdavo sutvarkyti reikalus taip, kad pas mus atvažiuodavo dalyvių ir iš tuometinės Vakarų Vokietijos, ir iš Anglijos, ir iš Afrikos.
Česlovas: Tačiau man atrodo, kad taip buvo todėl, kas mes su Jūrate buvome aštuonerius metus Sovietų Sąjungos čempionais ir Maskva padėdavo. Jie norėjo parodyti, kad yra laisva šalis, kad galima leisti atvykti užsieniečiams.
– Sportinių šokių šokėjai nuolat pasiekia aukštų rezultatų Lietuvoje ir tarptautinėse varžybose. Kokia gi ta Lietuvos sportinių šokių sėkmės paslaptis?
Česlovas: Talentinga tauta.
Jūratė: Dar prisidėjo tai, kad mes buvome čempionais, mums pasisekė, kad išsiuntė stažuotis į Londoną. Mus keletą kartų po to siuntė ne tik į Angliją, bet ir į Vokietiją. O dar mes abu esame ir medikai, tačiau įgijome šokių techniką, išmokome Anglijoje iš pirmų lūpų praktiškai, todėl mums sekėsi vėliau ir kaip treneriams paruošti auklėtinius.
– Jūsų gyvenimą lydėjo dvi mylimos veiklos – medicina ir šokiai. Kuris dalykas vis tik labiau prie širdies?
Česlovas: Ir medicina yra menas, ir šokiai yra menas.
Jūratė: Ir tas, ir tas svarbūs, negalime atskirti. Ir po šiai dienai mes sekame viską, kas yra nauja medicinoje, ir taikome savo gyvenime.
Česlovas: Mums viskas prasidėjo nuo medicinos, vėliau šokiai atėjo. Tačiau mes džiaugiamės, kad ne vieni esame, dabar jau istorija tapome. Yra daug garsaus ir gabaus jaunimo, kuris tapo pasaulio čempionais. Mūsų grupėje yra šokėjai Vėželis, Bižokas, Sodeika. Jie garsino Lietuvą, todėl mes su sportiniais šokiais Europoje esame beveik nepakeičiami.
Jūratė: Mūsų išauklėti šokėjai darbuojasi daugiau nei 20 valstybių.
– Dėl kokių savo gyvenimo etapų sportiniuose šokiuose jūs patys labiausiai didžiuojatės?
Česlovas: Mes patys niekada nebuvome pasaulio ar Europos čempionais. Tais laikais sunku buvo, mes tik pradininkai buvome. Tačiau mūsų mokiniai tikrai visame pasaulyje garsino Lietuvą.
Jūratė: Mes džiaugiamės, kad po varžybų pakyla Lietuvos vėliava ir himnas giedamas. Tarp kitko, mes tą himną 1989 metais išdrįsome sugiedoti tarptautinėse varžybose. Su baime grįžome į Lietuvą galvodami, kad dabar jau bus liūdna, bet kažkaip nuotaikos buvo jau liberalios.
– Ar galėtumėte pasidalinti patarimu su jaunimu, kuris galbūt dvejoja, ar verta rinktis sportinius šokius?
Česlovas: Visada galima pasiekti rezultatą, jei nori. Visada, ypač dabar, kada yra šokių mokyklų, trenerių. Reikia tiktai dirbti.
