Kaltinimų strėlės ir nesantaikos žiežirbos – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje įvyko dar vienas LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidento Eimanto Skrabulio apsižodžiavimas, kurio metu abu organizacijų atstovai vienas kitą kaltino melu.
Penktadienio rytą Vilniuje surengtoje LTOK Generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje pristatyta praėjusių metų veiklos ataskaita. Didžiausių aistrų sukėlė revizijos komisijos pateiktos išvados, kuriomis nustatyta, jog 2025 m. LTOK biudžetas turi būti pakoreguotas į jį įtraukiant finansavimą keturioms sporto federacijoms – biatlono, dviračių sporto, lengvosios atletikos ir teniso. Šis sprendimas priimtas šioms keturioms sporto šakų organizacijoms laimėjus Tarptautinio sporto arbitražo (CAS) teismą dėl LTOK 2025 m. neskirto finansavimo.
LRT primena, jog prieš metus vykusioje Generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje LTOK priėmė sprendimą atimti finansavimą (po 40 tūkst. eurų) iš biatlono, dviračių sporto, lengvosios atletikos ir teniso federacijų, kurios, pasak LTOK, siekė pakenkti jų interesams. Minėtos federacijos kreipėsi į CAS, kuris 2026 m. pradžioje paskelbė, jog LTOK sprendimas neskirti paramos keturioms organizacijoms buvo neteisėtas, todėl nustatyta suma organizacijoms turėtų būti grąžinta, taip pat LTOK turėtų apmokėti didžiąją dalį teismo išlaidų.
Nesutarimai dėl CAS išvadų
Po konferencijos kalbėjęs LLAF prezidentas E. Skrabulis kritikavo revizijos komisijos ataskaitą, kurioje, jo teigimu, neatsispindi CAS išvados.
„Teisingumas buvo atstatytas sporto arbitražo teisme, sprendimas yra vienareikšmiškas – buvo pažeista olimpinė chartija, Daina [Gudzinevičiūtė] melavo, tegul skaito, kas parašyta, – dalijosi E. Skrabulis. – Buvo pažeisti olimpinio komiteto įstatai, buvo pažeistas Lietuvos civilinis kodeksas, teisės aktai ir tai turėtų atsispindėti revizijos komisijos išvadoje.
Matyt, revizijos komisijai paruošė paruoštukus, ką reikia rašyti, nes jeigu pirmoje versijoje buvo, kad viskas vyko pagal įstatus ir pagal olimpinę chartiją laikantis įstatymų, kai mes nusiuntėme šiek tiek informacijos, dingo bet kokia išvada, tai kam tada reikalinga revizijos komisija? Tereikėjo pripažinti ir tokių klaidų ateityje nekartoti. Čia juk nėra privati įmonė, čia negali būti patinka, nepatinka. Vis tiek sporto flagmanas – olimpinis komitetas – turi elgtis teisėtai ir netrukdyti dirbti tiems, kurie dirba.“
CAS teismo metu keturioms federacijoms atstovavęs advokatas Tadas Katauskas taip pat pabrėžė, jog penktadienį pateiktoje revizijos ataskaitoje trūko esminių CAS priimtų išvadų.
„Ataskaitoje nebuvo paminėta tai, kas yra nurodyta CAS sprendime – pirmiausia, įstatų pažeidimai, taip pat olimpinės chartijos [pažeidimai], nes olimpinė chartija draudžia bet kokią diskriminaciją. Šiuo atveju CAS pripažino, kad sprendimai buvo diskriminacinio ir baudžiamojo pobūdžio, nes dėl buvimo kitoje asociacijoje ir jos veiksmų šios federacijos buvo įspėtos, o po to iš jų buvo atimtas finansavimas, kuris kasmet yra skiriamas visoms federacijoms. Kadangi finansavimas yra skiriamas visoms federacijoms, šios paramos nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu“, – teigė keturias sporto šakų organizacijas atstovavęs teisininkas.
Su šiais kaltinimais dėl pateiktos revizijos ataskaitos nesutiko D. Gudzinevičiūtė, kurios teigimu, LTOK atsižvelgė į visas CAS išvadas.
„Tai buvo įrašyta į revizijos ataskaitą, o kokia ji turi būti, mus konsultavo mūsų teisininkas. Jis konstatavo būtent įrašytą faktą, kad yra štai toks CAS sprendimas, – dalijosi LTOK prezidentė. – Tačiau mes 2025 m. gyvenome pagal tuo metu galiojusius priimtus nutarimus ir tuos metus taip pabaigėme, o CAS sprendimas jau buvo šiemet. Mes jų pastabą įrašėme, į ją atsižvelgėme ir nustatytus pažeidimus pašalinome.“
Seni nesutarimai dėl LTOK vadovų rotacijos
E. Skrabulis ir D. Gudzinevičiūtė nesutaria ne tik dėl CAS sprendimo išvadų bei keturioms federacijoms grąžinamo finansavimo. Tarp abiejų pusių jau ilgą laiką tvyro įtampa ir dėl sporto organizacijų valdymo principų, ypač – LTOK vadovų rotacijos.
Primename, kad anksčiau dalis sporto federacijų, tarp kurių – biatlono, dviračių sporto, lengvosios atletikos ir teniso organizacijos, – kritikavo LTOK dėl nenoro įstatuose aiškiai įtvirtinti vykdomųjų organų narių kadencijų ribojimą. Šis klausimas iškilo svarstant Sporto įstatymo pakeitimus, kai buvo diskutuojama, ar LTOK turėtų būti taikoma išimtis dėl Vykdomojo komiteto narių rotacijos.
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė tuomet aiškino, kad tokia išimtis būtina dėl Olimpinės chartijos reikalavimų. Pasak jos, Tarptautinio olimpinio komiteto narys privalo būti įtrauktas į nacionalinio olimpinio komiteto vykdomąjį organą, todėl visų narių rotacija nebūtų suderinama su chartijos nuostatomis.
Tuo metu Nacionalinei sporto federacijų asociacijai priklausančių federacijų atstovai laikėsi kitos pozicijos. Jų teigimu, LTOK, kaip ir kitos valstybės lėšų siekiančios sporto organizacijos, turėtų laikytis bendrų skaidrumo ir rotacijos principų, todėl išimtis olimpiniam komitetui neturėtų būti taikoma.
Penktadienį šis senas ginčas vėl iškilo į paviršių. E. Skrabulis teigė, kad Lietuvos sporto sistemoje būtina aiškesnė vadovų rotacija ir sakė, jog problema yra ne Tarptautinio olimpinio komiteto nario statusas, o nenoras keisti nusistovėjusios tvarkos.
„Nuo pat įstatų keitimo sakiau, kad reikia įvesti privalomą vadovų rotaciją. Visos sporto organizacijos Lietuvoje tą turi, – sakė LLAF prezidentas, kuris vylėsi, jog ateityje LTOK ryšis įteisinti vadovų rotaciją. – <...> Manau, kad tikrai taip bus, jau peržengtos visos ribos. Krenta olimpinio komiteto įvaizdis Lietuvos bendruomenės akyse.
Mes turime pakankamai drąsos ir esame pakankamai stiprūs, kad pasakytume, kad melas yra melas, ką reikia pataisyti ir eikime toliau. Mes tikrai nekovojame prieš olimpinį komitetą, mes kovojame už teisingumą ir daug dalykų yra, kurių netgi jūs nežinote, bet mes to neiškeliame į viešumą, mums pirmiausia svarbus sportas. <...> Nesijaučiu aš labai gerai čia būdamas oponentu tų visų, kurie sėdi už to stalo. Su tuo stalu aš nenorėčiau eiti nei į žvalgybą, nei pietų.“
Tuo metu D. Gudzinevičiūtė atmetė tokią kritiką ir kirto pačiam LLAF vadovui, pabrėždama, kad šis federacijai vadovauja jau ne vieną kadenciją.
„Keista iš pono Skrabulio girdėti žodį „kadencija“, nes jis pats prezidentauja jau septintą kadenciją. <...> Išeities iš šio konflikto nematau, nes tas puldinėjimas – opozicija yra tada, kai ji kritikuoja, bet čia nėra opozicija, nes tai yra puldinėjimas, kažkokie nebūti dalykai, kaltinimai ir jie trunka jau 13 metų, nuo pat pirmos dienos, kai pralaimėjo rinkimus“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
LTOK prezidentės teigimu, kalbos apie rotaciją dažnai naudojamos kaip argumentas prieš dabartinę LTOK vadovybę, nors pats teisinis reguliavimas šiuo klausimu nėra toks paprastas.
Tuo tarpu E. Skrabulis į D. Gudzinevičiūtės pastabą dėl kadencijų sureagavo juokaudamas.
„Taip ir aš juokiuosi – būsiu tol, kol bus Daina. Juokauju, aišku, bet pirmiausia reikia įvesti rotaciją, – akcentavo LLAF prezidentas. – Kai yra rotacija, tada pradeda tiksėti laikrodis, kiek tau liko kadencijos. Formaliai, taip, aš esu turbūt seniausiai čia, šioje salėje, esantis federacijos vadovas. Aš tikrai tuo nesididžiuoju, geriau nebūčiau juo buvęs. Tegul ateina į mano vietą kitas, tai, manau, ateis tikrai, bet mes viską atliekame, mes turime rotaciją, mes esame įteisinę, gauname valstybės dotaciją ir esame kaip ir kitos sporto federacijos.
Kitiems galbūt neužtenka ištvermės, neužtenka nervų gaišti savo šeimos laiką taip, kaip šiandien. Šiandien man yra labai prastai – man čia buvo nemalonu būti, nes tų žmonių, kurie mąsto, kurie kovoja, kurie supranta Lietuvos sporto problematiką mes turime, mes gyvename gana gerai, bet galėtume gyventi dar geriau. Bet tų, kurie drįsta pasakyti garsiai – čia nereikia bijoti sakyti – jų yra labai mažai. Jie plaukia pasroviui, plaukia dėl tų 40 tūkst. eurų. Ši pinigų suma svarbi visiems, svarbi netgi toms didžiosioms federacijoms, tačiau ne tai yra esminis klausimas. Per mažai drąsos.“
